Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-148/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
1A-171-148/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Laima Garnelienė, Regina Gaudutienė
Nuteistasis
A. T.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-148/2017Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00246-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. T. valstybei priteista 185,28 Eur dydžio išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, t. y. ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos pusiau automatinį šaunamąjį ginklą – pistoletą LUGER 22,22 kalibro (ginklo numeris panaikintas), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą B šaunamųjų ginklų kategorijai; metalinį įtaisą – savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti .22 kalibro žiedinio degimo šoviniais, priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaunamųjų ginklų, taip pat 6 vnt. pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami B šaudmenų kategorijai, kuriuos 2014 m. balandžio 28 d., 15.20 val., kratos metu bute rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 1 vnt. pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo šovinį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas A, B ir C kategorijoms, neturėdamas leidimo, neteisėtai su savimi nešiojosi Vilniaus ir Alytaus miestuose iki 2014 m. balandžio 29 d., 14.35 val., kol Jotvingių g. 8, Alytuje, esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje šis šaudmuo buvo rastas ir paimtas asmens kratos metu. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos įrodymų visuma patvirtina jo kaltę disponavus šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei tai, kad rasti ginklai ir šaudmenys priklausė būtent nuteistajam A. T.. Tokios teismo išvados, anot apelianto, nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Be pareigūnų prielaidų, specialisto išvadų apie ginklų ir šaudmenų kategorijas, kurios neidentifikuoja asmens, byloje nėra daugiau įrodymų (pirštų atspaudų, DNR pėdsakų), kurie leistų susieti nuteistąjį su rastais ginklais ir šaudmenimis. Pasak nuteistojo, nei specialistai, nei pareigūnai, nei liudytojas S. B. nenurodė, kas disponavo rastais ginklais ir šaudmenimis. Bute, kuriame buvo rasti ginklai ir šaudmenys, be apelianto, gyveno ir kiti žmonės (nuomininkai), iš kurių vienas ir yra S. B., dalyvavęs atliekant kratą ir patvirtinęs, kad jis jame gyveno – jį nuomojo. Tačiau byloje nenustatytas konkretus momentas, nuo kurio rasti ginklai buvo laikomi bute, taip pat kas ir kokiais laikotarpiais jame gyveno.Apeliantas mano, kad vien tai, jog bute buvo rasti jo asmeniniai daiktai, neįrodo, kad jis šiame bute gyveno. Nuteistasis su savimi visų savo asmeninių daiktų nesinešioja, pasiima tik būtiniausius. Teismas netinkamai įvertino policijos pareigūnų, atlikusių kratą bute, parodymus, nes jie pasakojo apie jiems susidariusį įspūdį šio procesinio veiksmo metu, o ne faktus.Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė ir jo parodymus apie bute kurį laiką gyvenusį asmenį, vardu T.. Aplinkybė, kad nuteistasis neprisiminė šio asmens pavardės ir negalėjo nurodyti kitų duomenų, jo parodymų nedaro niekinių, taip pat nepaneigia, kad toks asmuo gyveno bute. Tiek su T., tiek ir su S. B. rašytinė buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau teismui nekilo abejonių dėl S. B. gyvenimo bute nuomos pagrindais. Nuteistojo nuomone, aptariamu atveju buvo suklastoti procesiniai dokumentai, į asmens kratos protokolą įrašant duomenis apie neva rastą šovinį (apie šią aplinkybę jam tapo žinoma tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga), taip siekiant susieti jį su jo bute rastais ginklais ir šaudmenimis. Apeliantas nurodo, kad, iki jam patenkant į Alytaus areštinę, jis buvo pareigūnų sulaikytas, ne kartą patikrintas, tačiau vidinėje striukės kišenėje joks šovinys nebuvo rastas, jeigu būtų turėjęs šovinį ir jo pareigūnai nebūtų radę, jis turėjo daug galimybių šoviniu atsikratyti iki patekdamas į areštinę.Be to, apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai iš jo priteisė ir 185,28 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nuteistasis nesikreipė į teismą su prašymu paskirti jam gynėją, teismas tai padarė savo nuožiūra, nes įstatyme nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas. Todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos negali būti priteisiamos. Priešingu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas praranda prasmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė A. T. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad A. T. ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos pusiau automatinį šaunamąjį ginklą – pistoletą LUGER 22,22 kalibro (ginklo numeris panaikintas), skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą B šaunamųjų ginklų kategorijai; metalinį įtaisą – savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti .22 kalibro žiedinio degimo šoviniais, priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaunamųjų ginklų, taip pat 6 vnt. pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriami B šaudmenų kategorijai, kuriuos 2014 m. balandžio 28 d., 15.20 val., bute kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 1 vnt. pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo šovinį, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas A, B ir C kategorijoms, neturėdamas leidimo, neteisėtai su savimi nešiojosi Vilniaus ir Alytaus miestuose iki 2014 m. balandžio 29 d., 14.35 val., kol Jotvingių g. 8, Alytuje, esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje šis šaudmuo buvo rastas ir paimtas asmens kratos metu. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo A. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį motyvai. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, vertina kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai atskleidė kaltinamojo ir liudytojų parodymų esmę, juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, kad nuteistasis A. T. savo gyvenamojoje vietoje laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei vieną šovinį nešiojosi su savimi, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis liudytojų S. B., V. L., G. N., I. R., K. U. parodymais, 2014 m. balandžio 28 d. kratos protokolu, 2014 m. balandžio 30 d. specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-108, 2014 m. balandžio 29 d. tarnybiniu pranešimu, 2014 m. balandžio 29 d. asmens kratos protokolu, 2014 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-120. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.Antai 2014 m. balandžio 28 d. kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas kambaryje esančioje spintoje ir paimtas pistoletas „RECK Miami mod.35“ su užrašu „Made in West Germany cal. 35“. Dešinėje pusėje esančiame kambaryje tarp drabužių aptiktas juodas krepšelis su jame esančiu pistoletu LUGER 22 su šovinių dėtuve, kurioje buvo 6 vienetai geltonų šovinių. Rašomojo stalo viršutiniame stalčiuje – vamzdelis su žarnele ir kamščiu su spyruokliniu mechanizmu (t. 1, b. l. 137–138).2014 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-108 nurodyta:

Žemesnės instancijos teismas

1) tyrimui pateiktas pistoletas LUGER 22 (SPP Nr. 267711) (Pav. atž. 1) yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos, pusiau automatinis, .22 kalibro pistoletas LUGER 22 (ginklo numeris panaikintas), skirtas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai. Pistoletas tinkamas šaudyti;

2) tyrimui pateiktas metalinis įtaisas (SPP Nr. 267711) (Pav. atž. 2) yra savadarbiu būdu pagamintas, tinkamas šaudyti, lygiavamzdis, vienašūvis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti .22 kalibro žiedinio degimo šoviniais. Šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas;

3) tyrimui pateiktas pistoletas RECK (SPP Nr. 157779) (Pav. atž. 5) yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, .35 (9 mm) kalibro dujinis pistoletas „RECK Miami mod.35“ Nr. C072456 (Vokietija), skirtas šaudyti .35 (9 mm) kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais. Pateiktas pistoletas yra be užrakto laikiklio, paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo, grąžinamojo mechanizmo ir be saugiklio. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis pistoletas priskiriamas šaunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai. Pateiktos būklės pistoletas yra techniškai netvarkingas ir šaudyti netinkamas;

4) tyrimui pateikti 56 vnt. šovinių (6 vnt. šovinių pistoleto dėtuvėje ir 50 vnt. šovinių popierinėje dėžutėje) (SPP Nr. 267711) (Pav. atž. 3 ir 4) yra pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai. Jie skirti įvairių modelių .22 (5,6 mm) kalibro pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šie šoviniai priskiriami šaudmenų kategorijai. Iš tyrimui pateiktų 56 vnt. .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, 6 vnt. šovinių buvo tinkami šaudyti, o 50 vnt. šovinių buvo netinkami šaudyti. Eksperimento metu buvo sunaudota 56 (penkiasdešimt šeši) vnt. šovinių (t. 1, b. l. 142–145).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 28 d., apie 15 val., jis, dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – VPK ONTS) pareigūnu, kartu su policijos pareigūnais A. M., G. N., G. M. ir įtariamuoju A. T. atvyko prie buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šio buto duris atidarė viduje buvęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo – S. B.. Prieš kratą A. T. buvo paskelbta teismo nutartis, buvo klausiama, ar yra bute šaunamųjų ginklų, A. T. atsakė, kad bute ginklų nėra. Butas buvo 2 kambarių, atrodė netvarkingas (daiktai sudėti netvarkingai). Kratos metu radus bute ginklus ir šaudmenis, S. B. ir A. T. nurodė, kad buto patalpomis naudojasi jiedu bendrai, jie nieko nesakė, kaip galėjo atsirasti bute ginklai ir šaudmenys. Nė vienas iš jų nenurodė, kad ginklai ir šaudmenys yra jų ar kieno nors kito. Kratos protokolą surašė kolega A. M., o visi kratos metu dalyvavę asmenys, susipažinę su protokolu, jį pasirašė. Kratos metu dalyvavę asmenys dėl kratos ar jos eigos užfiksavimo protokole pastabų ir pareiškimų nepareiškė (t. 2, b. l. 167–168). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad iš minėtų asmenų elgesio suprato, kad A. T. yra buto šeimininkas, o S. B. – nuomininkas. Bute S. B. daiktų beveik nebuvo, bute visi buvę daiktai priklausė A. T.. Kratos metu A. T. nenurodė, kad, be jo ir S. B., bute būtų gyvenę kiti asmenys (t. 4, b. l. 130–132).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. N. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 28 d., apie 15 val., jis dirbo Alytaus apskrities VPK ONTS pareigūnu, kartu su policijos pareigūnais A. M., V. L., G. M. ir įtariamuoju A. T. atvyko prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą atlikti bute kratą pagal teismo nutartį. Buto duris atrakino ir atidarė bute buvęs vyras, kaip vėliau nustatyta – S. B.. Butas buvo 2 kambarių, atrodė netvarkingas. Mažesniame kambaryje buvo mažiau daiktų. Didesniame kambaryje buvo daugiau baldų, daiktų. Liudytojas G. N. suprato, kad mažesniame kambaryje gyvena nuomininkas S. B., o didesniame kambaryje gyvena A. T.. Kratos metu radus bute ginklus ir šaudmenis, S. B. ir A. T. nurodė, kad buto patalpomis jie abu naudojasi bendrai. Tačiau nei S. B., nei A. T. nenurodė, kad ginklai ir šaudmenys yra jų ar kieno nors kito. Kratos metu didesniame kambaryje liudytojas G. N. išvertė didelį medžiaginį krepšį, kuriame buvo įvairūs drabužiai. A. T. sakė, kad drabužiai yra jo. Drabužiuose buvo juodas maišelis, iš jo iškrito drabužiai ir sunkus daiktas, kuris trinktelėjo į grindis. Pamatė, kad tai yra pistoletas LUGER, jame buvo dėtuvė su 6 šoviniais geltonomis tūtelėmis. Pistoletas buvo paslėptas drabužiuose. Paklausus bute buvusių S. B. ir A. T., kieno šitas pistoletas, jie nurodė, kad ne jų, ir nežino, kaip jis bute atsirado (t. 2, b. l. 171–172). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. N., papildydamas parodymus, nurodė, kad kratos metu iš A. T. ir S. B. pokalbio suprato, kad jie gyvena pasiskirstę kambariais. A. T. neminėjo, kad, be jo ir S. B., bute gyventų kiti asmenys. Taip pat nenurodė aplinkybių, kad jis gyvena kitame bute. Jis patvirtino, kad paketas su drabužiais priklauso jam. Būtent iš tų drabužių iškrito ginklas (t. 4, b. l. 130–132). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R. parodė, kad A. T. pažįsta nuo 2014 m., šiuo metu su juo nebendrauja ir nesimato. Iki 2014 m. balandžio 28 d. su A. T. buvo draugiški santykiai, bet neartimi. Iki 2014 m. su juo bendravo daugiausia SMS žinutėmis. A. T. gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį liudytoja lankėsi daug kartų, kai ten lankėsi, pašalinių asmenų nebuvo. Kitų adresų, kur gyventų A. T., nežino. Kur gyveno A. T. 2014 m. balandžio 28 d., nežino. Taip pat parodė, kad su A. T. kartu negyveno. Liudytoja I. R. gyvena su vaiku G., (duomenys neskelbtini), savo bute (t. 3, b. l. 104). Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jie yra teisingi (t. 4, b. l. 180–182).2014 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės vyresnysis postinis K. U. pranešė, jog 2014 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 35 min., atliekant A. T. asmens kratą, vidinės striukės kišenėje rado mažo kalibro šovinį (geltona tūtelė) (t. 1, b. l. 150).2014 m. balandžio 29 d. asmens kratos protokole nurodoma, kad 2014 m. balandžio 29 d., 14 val. 35 min., atlikus A. T. asmens kratą, jos metu rasti ir paimti vaistai bei šovinys (t. 1, b. l. 151).2014 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-120 nurodyta, kad tirti pateiktas vienas šovinys yra pramoninės gamybos, .22 (5,6 mm) kalibro ilgasis žiedinio įskėlimo šovinys. Jis skirtas įvairių modelių .22 (5,6 mm) kalibro pistoletams, revolveriams, karabinams ir šautuvams. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis tyrimui pateiktas šovinys yra šaudmuo. Toks .22 (5,6 mm) kalibro ilgasis žiedinio įskėlimo šovinys yra skirtas šaudyti iš A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, todėl jį galima priskirti A, B ir C kategorijoms. Šovinys buvo tinkamas šaudyti. Eksperimento metu 1 (vienas) šovinys buvo sunaudotas (t. 1, b. l. 155–156).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. U. parodė, kad 2014 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 35 min., jam dirbant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Jotvingių g. 8, Alytuje, kratų atlikimo kambaryje, atliko sulaikytojo A. T. visą asmens kratą. Kratos atlikimo metu apčiupinėjo A. T. drabužius, ar juose nėra draudžiamų daiktų. Kratos metu A. T. striukės vidinėje kišenėje rado mažo kalibro šovinį geltona tūtele. Šovinys atrodė tvarkingas, be pažeidimų ar bandymo iš jo šauti žymių. Taip pat rado vaistus. Dėl rasto šovinio ir vaistų surašė asmens kratos protokolą, kurį pasirašė ir davė susipažinti A. T.. A. T., susipažinęs su protokolu, pastabų ar pareiškimų neišreiškė ir po protokolu pasirašė. Apie rastus daiktus informavo areštinės viršininką ir surašė tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 178–179). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jie yra teisingi (t. 4, b. l. 180–182).Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių A. T. pateiktus kaltinimus dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.Sutinkama su apeliantu, kad, suradus pirštų atspaudus ar DNR pėdsakus bei nustačius jų priklausomybę nuteistajam, pastarojo kaltė padarius nusikalstamą veiką būtų pagrįstesnė. Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, jog A. T. kaltė visiškai įrodyta pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Šie įrodymai neginčijamai leidžia identifikuoti A. T. kaip nusikaltimą padariusį asmenį. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje liko nepaneigta jo versija, jog šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ne jis, t. y. A. T., o kitas asmuo, vardu T., kurio pavardės ir kontaktinių duomenų nuteistasis nežino. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išanalizavo tokius A. T. parodymus ir pagrįstai juos vertino kritiškai. Tokias teismo išvadas pagrindžia ne tik jau pirmiau aptarti liudytojų parodymai, kuriuose nėra užfiksuota jokių duomenų, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų gyvenęs dar vienas asmuo, vardu T., bet ir paties nuteistojo A. T. pozicija, atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini), kratą. Antai 2014 m. balandžio 28 d. kratos protokolo turinys patvirtina, kad atliekant minėtą kratą nuteistasis A. T. neturėjo jokių pastabų ir pareiškimų kratą atliekantiems pareigūnams, kratos metu nenurodė, kad rasti ginklai ir šoviniai priklauso ne jam, o kitam asmeniui (t. 1, b. l. 137–138). Taigi matyti, kad nuteistasis A. T., kratos atlikimo metu apie asmenį, vardu T., ar jokį kitą bute gyvenantį asmenį, kuriam galėtų priklausyti bute rasti ginklai ir šaudmenys, net neužsiminė. Versiją apie kitą bute gyvenantį asmenį, vardu T., nuteistasis A. T. iškėlė tik vėliau proceso metu. Dėl to konstatuojama, jog tokia versija yra tik nuteistojo gynybinė pozicija, kuria tikėti nėra pagrindo.

7.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apelianto A. T. iškeltą versiją dėl to, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ginklai ir šaudmenys priklauso asmeniui, vardu T., paneigia ir byloje kaip liudytojas apklaustas S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad A. T. bute nuolat gyveno jis, t. y. S. B., ir A. T.. A. T. kartais gyvendavo pas merginą, vardu Inesa, tačiau, kuriuo tiksliai metu A. T. pas ją gyveno, liudytojas negalėjo pasakyti, nes neatsiminė (t. 3, b. l. 99–100). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad nepamena asmens, vardu T., kuris būtų gyvenęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 154–158). Todėl teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. T. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), remdamasis vien tuo, jog jame buvo rasti jam priklausantys asmeniniai daiktai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs jau pirmiau aptartus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą, o ne tik faktą, kad bute buvo rasti nuteistajam A. T. priklausantys asmeniniai daiktai. Kita vertus, net jei kratos atlikimo metu nuteistasis A. T. nebūtų gyvenęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pats nuteistasis neginčija, jog dalis jam priklausančių daiktų vis dėlto buvo laikomi minėtame bute. Todėl net jei ir būtų patvirtinta aplinkybė, kad A. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos atlikimo metu negyveno, tai nepaneigtų pagrįstos teismo išvados, jog bute rasti ginklai ir šaudmenys, kartu su kitais jame esančiais daiktais, priklauso būtent nuteistajam A. T..Apeliaciniame skunde A. T. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi jam nepalankiais policijos pareigūnų, t. y. liudytojų V. L. ir G. N. parodymais, nes pastarieji išdėstė tik jiems susidariusią nuomonę, o ne faktus. Tačiau kaip jau minėta, byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-242/2014; Nr. 2K-273/2014).Nuteistojo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė momento, nuo kurio rasti ginklai ir šaudmenys buvo laikomi minėtame bute, atmetami kaip visiškai deklaratyvūs. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-677/2015, Nr. 2K-153-942/2016). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis A. T. laikė šaunamuosius ginklus ir šovinius savo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d., t. y. momento, kai ginklai ir šaudmenys buvo surasti. Konkretus laikas, nuo kada ginklai ir šaudmenys A. T. buvo laikomi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi.Apelianto argumentai, kad 2014 m. balandžio 29 d. asmens kratos protokolas yra suklastotas, įrašant duomenis apie neva rastą šovinį, taip siekiant susieti A. T. su bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastais ginklais ir šaudmenimis, atmetami kaip neturintys pagrindo. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. balandžio 29 d. asmens kratos protokolas, pasirašytas ne tik kratą atlikusio pareigūno K. U., tačiau ir paties nuteistojo A. T.. A. T. jame nenurodė jokių pastabų. Be to, apie asmens kratos metu rastą šovinį pareigūnas K. U. informavo ir 2014 m. balandžio 29 d. tarnybiniu pranešimu. Liudytojo K. U. parodymai patvirtina aplinkybę, kad kratos metu pas A. T. buvo surastas šovinys, todėl jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo.Nors apeliantas A. T. nurodo, kad iš jo buvo nepagrįstai priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

12.1. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui mokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugas sumokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. T. nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį ir taip nepagrindė savo apeliacinio skundo argumentų, kodėl negali sumokėti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo taip pat paliekama nepakeista.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. T. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai dėl jo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. T. paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę.Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Laima GarnelienėRegina GaudutienėRūta Mickevičienė