Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. spalio 7 d., apie 18.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme vairuodamas automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekine eiga, sukėlė eismo įvykį - kliudė ir apgadino automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinį bamperį, galinį sparną, bamperio moldingą, po ko, nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. spalio 7 d., 19:23 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad visą dieną buvo namuose, nusprendė išvažiuoti iš kiemo, nes dažnai užstato automobilius. Išvažiuodamas nepastebėjo, kad brūkštelėjo per Volvo, nuvažiavo gal 300 metrų. Kai pastatė automobilį, pavartojo alkoholio, keitė lemputes, po to atvažiavo policija. Jam sūnus paskambino, pasakė, kad jo ieško policija, kadangi užkliudė automobilį. Nuo automobilio pastatymo iki pareigūnų atvykimo praėjo gal 25 minutės, sunku pasakyti. Užrakindamas dureles ant savo automobilio apgadinimų nematė. Su pareigūnais apžiūrėjo automobilį, buvo sparno išsipūtimas ant dešinio galinio sparno, buvo įbrėžimai. Apžiūrėjo automobilį Volvo, buvo apgadinimas. Pastatė automobilį ir iš karto pavartojo alkoholio, nesuprato, kad daro nusikaltimą. Nesuprato, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jei būtų žinojęs, kad apgadino kitą automobilį, alkoholio nebūtų vartojęs.

Volvo stovėjo prie išvažiavimo iš kiemo. Savo automobilio galu kliudė kitą automobilį. Prie galinio jo (kaltinamojo) automobilio rato buvo įbrėžimai. Toje vietoje kai išvažinėji, yra šaligatvis, toje vietoje nesimato, reikia sustoti ir pažiūrėti, ar neatvažiuoja kas nors. Sustojo pasižiūrėti, ar yra automobilių. Sustojo ne todėl, kad apgadino kitą automobilį. Negalėjo taip būti, kad kažką išgirdo. Tą dieną iki įvykio alkoholio nevartojo. Visą dieną buvo namuose, tvarkė buhalterinius reikalus. Alkoholį vartojo tik pastačius automobilį. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, tai buvo 40 laipsnių trauktinė, išgėrė 200 – 250 g, galbūt daugiau. Nuo to momento, kai išgėrė ir pareigūnai patikrino neblaivumą, praėjo gal 30-40 minučių. Pareigūnai klausė, kur pirko alkoholį, sakė, kad parduotuvėje „Maxima“, grįžo ir tuomet suvartojo, tačiau taip nebuvo – butelį rado automobilio bagažinėje, po to jį išmetė į konteinerį. Automobilis Škoda priklauso jam (kaltinamajam). Nėra teistas, taip pat nėra baustas už alkoholio vartojimą. Nebuvo anksčiau atvejo, kad vairuotų neblaivus.

Apklaustas 2025 m. kovo 18 d. posėdžio metu A. J. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad važiuodamas kliudė automobilį, nefiksavo eismo įvykio, tiesiog nuvažiavo ir pavartojo alkoholį po to. Pilnai pripažįsta kaltinimo aplinkybes. Jaučiasi dėl ta kaltas, dėl įvykio kaltina tik save. Grįžtant jam kilo įtarimas, kad kliudė, tačiau nestojo, įtarimą sukėlė garsas. Galvojo įsitikinti vėliau, neplanavo toli važiuoti. Apskritai tuo metu nieko nepagalvojo.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad asmens, vairavusio Škoda automobilį bei 2024 m. spalio 7 d. atsitrenkusio į Volvo automobilį, nepažįsta, jį matė pirmą kartą. 2024 m. spalio 7 d. apie 17 val. buvo išėję su žmona ir vaiku pasivaikščioti į lauką, aplink namus (duomenys neskelbtini). Einant namo, apie 18:16 val., išgirdo garsą, atsisuko ir pastebėjo, kad automobilis Škoda, važiuodamas priekine eiga, atsitrenkė į automobilį, kuris stovėjo iš dešinės pusės, automobilio Volvo galas buvo atsuktas į pagrindinį kelią, buferį. Tuo metu Volvo buferio apsauginė detalė užsikabino už Škodos dalies, galimai buferio, tiksliai pasakyti, už ko užsikabino, negali, kadangi nepastebėjo. Dėl šio užkabinimo, kadangi paskui apdailai atšokus nuo Škoda automobilio buferio, gavosi labai garsus garsas. Jo nuomone, tai turėjo išgirti Škodos vairuotojas. Šio eismo įvykio vairuotojas negalėjo nepastebėti, kadangi vairuotojas sustabdė automobilį ir neišlipdamas kažką stebėjo apačioje, gal jam pasirodė, kad šis garsas sklido iš jo automobilio. Jo nuomone, vairuotojas neišlipo, kadangi buvo apsvaigęs, nes adekvatus žmogus būtų išlipęs apžiūrėti automobilio. Po šio incidento Škoda automobilio vairuotojas pastovėjo kelias sekundes ir iš karto nuvažiavo. Tuomet su žmona nusprendė paskambinti 112. Skambino jo žmona. Vakare prie to automobilio stovėjo policijos pareigūnai, jis jų pasiteiravo ar automobilio savininkas buvo apsvaigęs, kadangi jam anksčiau buvo kilusi ši mintis, policijos pareigūnai tai patvirtino. Papildomų apgadinimų, be jau išvardintų ant Volvo automobilio, nepastebėjo. Pačio įvykio, kaip atsitrenkė Škoda vairuotojas į Volvo automobilį, nematė, pastebėjo tik kai išgirdo atsitrenkimo garsą (1 t., b. l. 58-61). Papildomai apklaustas parodė, kad 2024 m. spalio 7 d. įvykusį eismo įvykį matė iš toli, maždaug 20-30 metrų atstumu, jam būnant ant pėsčiųjų tako priekyje einant link butų. Eismo įvykį sukėlė Škoda automobilio savininkas, tačiau kaip jis atrodė, tiksliai nepamena. Škoda automobilis buvo sidabrinės spalvos, daugiau išskirtinių detalių šio automobilio nepamena, turi nuotraukų. Škoda automobiliui nuvažiavus, priėjo prie Volvo automobilio, jį nufotografavo, nematė, ar aplink automobilį Volvo, pasišalinus Škodos vairuotojui, mėtėsi automobilio nuolaužos ar detalės. Kadangi automobilio Škoda vairuotojas greitai pasišalino, pastebėti Škodos apgadinimų nepavyko. Prisimena, kad matėsi apibraižymai ant dešinės galinės dalies, tikslių apibraižytų vietų nepamena. Volvo automobilio sugadinimai buvo tokie: atšokusi automobilio keleivio pusės (dešinė pusė) galinio buferio apsauginė plastmasinė detalė tamsios spalvos, tačiau ji buvo nenukritusi, o atlenkta, taip pat matėsi toje pačioje vietoje ant galinio buferio slystantys nubraižymai šviesios spalvos, kitų apgadinimų nepamena. Garsas, kurį išgirdo ir dėl kurio pastebėjo eismo įvykį, atsirado galimai dėl atšokusios automobilio keleivio pusės (dešinės pusės) galinio buferio apsauginės plastmasinės detalės, kuri, jo manymu, buvo užsikabinusi už Škodos automobilio detalės. Matė įvykį tik tiek, kai Škoda automobilio savininkas, priekine važiavimo eiga braukdamas savo automobilio dešine puse, kliudė Volvo automobilio galą. Po šio susidūrimo automobilio Škoda savininkas sustojo maždaug 1-2 metrų atstumu nuo automobilio Volvo, vairuotojas niekur išlipęs nebuvo, automobilyje jis buvo vienas, automobilių neapžiūrinėjo, išlipęs taip pat nebuvo, kelias sekundes pastovėjęs išvažiavo į pagrindinį kelią (1 t., b. l. 62-65).

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriuje yra vyresnysis specialistas. 2024 m. spalio 7 d. dirbo viename ekipaže su V. N. Apie 19 val. jiems buvo priskirtas įvykis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS) budėtojas nurodė, kad prieš kelias minutes, adresu (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas Škodos automobilio savininkas kliudė stovintį automobilį Volvo ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu pranešėjo nebuvo, įvykio vietoje jų niekas nepasitiko. Apžiūrėjo automobilį Volvo, ant kurio matėsi sugadinimai, kokie sugadinimai, tiksliai nepamena. Pagal valstybinius numerius susisiekė su automobilio Volvo savininku, kurio duomenų šiuo metu nepamena, jis nurodė, kad šių apgadinimų automobilyje anksčiau nebuvo. Pabendravę su nukentėjusiuoju, per duomenų bazes pagal Škoda valstybinius numerius rado automobilio savininką, jis buvo nurodęs deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuėjo į minėtą butą patikrinti. Buto duris pradarė moteris, pasiteiravus, ar gali pakviesti savo vyrą ji nurodė, kad jo nėra namuose, kad jis nuo ryto gėrė alkoholį ir dabar išvyko, tačiau, kur jis išvyko, pasakyti negalėjo, bet galimai į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Su kolege nusprendė nuvykti iki Škoda vairuotojo, žmonos nurodytos „Maxima“ parduotuvės. Važiuojant, ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Škoda su tais pačiais valstybiniais numeriais, kuriuos nurodė pranešėja. Prie automobilio Škoda vairuotojo pusės durų stovėjo bei jas rakino automobilio savininkas, jo duomenų nepamena. Sustabdžius asmenį, paklausus kur jis eina, asmuo nurodė, kad eina namo, nes yra pasišalinęs iš įvykio vietos, suprato, kad apgadino transporto priemonę. Pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholį, asmuo tai patvirtino, tačiau nurodė, kad vairavo blaivus, važiavo iki parduotuvės nusipirko alkoholio, kurį, pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, išgėrė. Automobilio Škoda savininkas akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, prie asmens bei jo automobilio apžiūros metu alkoholio taros rasta nebuvo. Patikrinus Škoda automobilio savininko blaivumą, buvo nustatytas didesnis nei 1,50 promilių neblaivumas, kiek tiksliai pripūtė, nepamena. Kadangi asmuo buvo neblaivus, buvo iškviestas tralas automobilį nugabenti į saugojamą aikštelę. Grįžus į (duomenys neskelbtini), įforminti eismo įvykio prie jo priėjo pranešėjas, jo duomenų nepamena, pasakė, kad matė eismo įvykį, ką tiksliai sakė nepamena, davė jam parašyti paaiškinimą (1 t., b. l. 68-71).

Liudytoja O. D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 7 d. pamena, jog buvo pirmadienis ir jos vyras visada pirmadieniais dirba, tačiau tą pirmadienį nedirbo, buvo namuose, todėl ši diena įstrigo. Nuo ryto dirbo prie kompiuterio, mokėjo mokesčius ir panašius buitinius dalykus, buvo namuose, vėliau žiūrėjo televizorių. Jos vyras tą dieną iki įvykio tikrai nevartojo alkoholio. Jis retai kada vartoja alkoholį, kadangi dirba taksi vairuotoju. Vakare, apie 18 val., išėjo, jei gerai pamena, į parduotuvę. Po kurio laiko į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur jos vyras, jiems nurodė, kad jis išėjo į parduotuvę, policijos pareigūnai prašė, kad jam paskambintų, bet pasakė, kad neturi mobilaus telefono. Grįžęs vyras namo pasakė, kad jam perdegė automobilio lemputė ir ją norėjo pakeisti, todėl jis buvo išėjęs iš namų, taip pat minėjo, kad eidamas keisti lemputę ar keisdamas lemputę, tiksliai nepamena, vartojo alkoholį. Apie patį įvykį, ką vyras pasakojo, nepamena (1 t., b. l. 74-77).

Liudytojas A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 7 d. grįžo po darbo apie 17:30 val. namo, pasistatė automobilį Volvo , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip įprasta prie butų, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė priekiu į kiemo pusę, kairėje kelio pusėje. Jo vairuojamas automobilis nebuvo idealios būklės, kadangi jis yra senesnės gamybos, turėjo smulkių apibraižymų. Tačiau didelių apgadinimu automobilis neturėjo. Pastatęs automobilį išėjo namo. 2024 m. spalio 7 d., tikslaus laiko nepamena, bet gal apie 18 val., jam paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jo automobilį apgadino, paprašė ateiti prie jo. Kadangi buvo tamsu, sunku buvo apžiūrėti tikslius apgadinimus, pastebėjo, kad dešinės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės bamperis yra apibraižyti, moldingas buvo atšokęs. Pareigūnai nurodė, kad buvo liudytojas bei ieškos vairuotojo, kuris pasišalino, o tuomet su juo susisieks. Grįžo namo ir po maždaug valandos sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie pranešė, kad surado vairuotoją bei praneš, kai su vairuotoju išsiaiškins situaciją. Po kurio laiko jam paskambino dar kartą, paprašė išeiti, tuomet jie užpildė deklaraciją. Tuo metu vairuotojo, atsitrenkusio į jo automobilį, nebuvo. Supildžius deklaraciją išėjo namo. 2024 m. spalio 8 d. eidamas į darbą apie 8 val. nuėjo prie savo automobilio, dar kartą apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo galimai kitus apgadinimus: įskilęs dešinės pusės galinis žibintas, moldingas ne tik atšokęs, bet ir apibraižytas, tačiau nėra tikras, kad šie apgadinimai atsirado būtent po eismo įvykio 2024 m. spalio 7 d. dieną. Po kelių dienų, tikslios datos nepamena, rado lapelį su telefono numeriu, pakištą po jo automobilio Volvo valytuvu, paskambino nurodytu telefono numeriu. Pokalbio metu Škoda automobilio savininkas prisistatė, nurodė, kad jis sukėlė eismo įvykį, paklausė, kodėl jis pasišalino iš eismo įvykio, į tai Škoda automobilio savininkas atsakė, kad nepajuto kaip atsitrenkė į jo stovėjusį automobilį. Apgadinto automobilio nuotraukas nusiuntė savo draudimui, kokią žala jam padaryta, šiuo metu pasakyti, negali, laukia iš draudimo žinių (1 t., b. l. 79-82).

Liudytoja V. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ajame skyriuje yra vyriausioji patrulė. 2024 m. spalio 7 d. dirbo viename ekipaže su vyresniuoju specialistu V. S., apie 19 val., buvo priskirtas įvykis, OVS budėtojas nurodė, kad prieš kelias minutes (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, išvažiuodamas Škodos automobilio savininkas kliudė stovintį automobilį Volvo ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu nebuvo nei pranešėjo, nei liudytojų mačiusių įvykį. Pagal valstybinius numerius, šiuo metu jų nepamena, surado apgadintą automobilį Volvo, ant kurio matėsi, jog buvo subraižytas dešinės pusės galinis bamperis bei apsauginė apdailos juosta, buvusi ant bamperio, buvo atplėšta, daugiau jokių apgadinimų nepamena. Pagal iškvietime nurodytus valstybinius numerius duomenų bazėje surado Škodos automobilio savininką, bandė jam skambinti nurodytu telefono numeriu, tačiau telefono ragelio niekas nekėlė, tuomet ji susisiekė su Škodos savininko sūnumi, kurio duomenų nepamena, papasakojo esamą situaciją, paklausė, koks jo tėčio numeris, pamena, kad Škodos savininko sūnus nurodė, jog šiuo metu dirba, bet pamėgins susisiekti su tėvu. Tuo tarpu, kol ji skambino Škodos savininko sūnui, jos kolega nuėjo patikrinti Škodos savininko gyvenamosios vietos buto, esančios šalia įvykio vietos. Po kelių minučių kolega sugrįžo, pasakė, kad Škodos vairuotojas, galimai bus neblaivus, kadangi žmona nurodė, jog vyras išvažiavo būdamas neblaivus. Paskambino Volvo automobilio savininkui, jam atėjus paklausė, ar jo automobilis apgadintas, jis tai patvirtino, nurodė, kad apgadinimai ant automobilio yra nauji, nurodžius, kad vyksta ieškoti pasišalinusio vairuotojo ir jį suradę susisieks, išvyko ieškoti Škoda vairuotojo. Netoli esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo Škoda automobilį su pranešėjo nurodytais valstybiniais ženklais. Atvykus, Škoda automobilio vairuotojas rakino raktu vairuotojo pusės dureles. Škoda automobilio savininkas nurodė, kad jam ką tik skambino sūnus, kuris nurodė, kad jo ieško policija, dėl to, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, todėl jis norėjo grįžti namo. Paklausus, ar jis vairavo išgėręs Škoda automobilį, nurodė, kad jau senai pastatė automobilį čia. Nurodė, kad gėrė 13 val. po to, kai pastatė automobilį, taip pat nurodė, jog vyko į „Maxima“ parduotuvę, kuri yra netoli, norėdamas nusipirkti lemputę, kurią ketino pakeisti automobilyje. Kada Škoda vairuotojo pastatė automobilį, neklausė. Asmuo su savimi neturėjo minimos lemputės, taip pat neturėjo alkoholio taros, ar alkoholio tara bei lemputė buvo automobilyje, pasakyti negali, kadangi jos kolega apžiūrinėjo automobilį. Škoda automobilio sugadinimai buvo nežymūs, matėsi nežymūs pabraižymai ant galinio dešinės pusės sparno, virš rato. Pamena, kad pagal ant automobilių buvusius apgadinimus, nusprendė, jog Volvo automobiliui stovint galu į pagrindinį kelią bei Šokodai išvažiuojant priekiu, Škodos automobilio savininkas neapskaičiavęs atstumo galiniu sparnu užkabino Volvo automobilio dešinės pusės bamperį bei braukiant užkabino apsauginę detalę, kuri buvo atlenkta. Apgadinimai ant Volvo automobilio buvo šviesios spalvos, kaip ir Škoda automobilis, todėl galima daryti prielaidą, kad tai būtent tas automobilis atsitrenkė į Volvo. Škoda automobilio savininkas neneigė, kad atsitrenkė, teigė, kad nepajautė, jog kliudė Volvo automobilį. Grįžus į įvykio vietą, supildė dokumentus, buvo prie jų priėjęs įvykį matęs liudytojas, ką jis pasakojo pasakyti negali, kadangi liudytojas kalbėjo rusiškai, o ji rusų kalbos nesupranta (1 t., b. l. 84-87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės V. N. 2024 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 18:44 val., dirbdama kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju specialistu V. S., šaukiniu V1727, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes išvažiuodamas iš kiemo automobilis Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio nėra savininko. Nesustojo ir išvažiavo. Praneša įvykio liudytoja. Atvykę rado minėtą automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per duomenų bazes rado savininką t. y. A. Z., su kuriuo susisiekė ir paaiškino, jog yra apgadinta jo transporto priemonė. Atėjęs į vietą asmuo patikino, kad automobilis yra iš tiesų apgadintas. Bendraujant su Volvo vairuotoju per duomenų bazes nustatė, kad Škoda automobilio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini), nuėjus į minėtą butą, duris atidarė moteris, kaip prisistatė automobilio savininko žmona, kuri paaiškino, kad jos vyras išvažiavo išgėręs, kur tiksliai nurodyti negalėjo, paaiškino, kad galimai į „Maxima“. Važiuojant pro Karoliniškių mikrorajoną, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pastebėjo minėtą Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie vairuotojo pusės durelių stovėjo asmuo, kuris automobilio raktu užrakino vairuotojo pusės dureles ir pradėjo eiti. Sustojus šalia asmens, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. J., (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog eina namo, kadangi suprato, kad galimai apgadino stovintį automobilį, taip pat asmuo paaiškino, jog vartojo alkoholį, tačiau išgėręs nevairavo. Vairavimo fakto jie nematė, tačiau asmuo paaiškino, kad vairavo blaivus. Asmuo tikrintis blaivumą sutiko, 19:23 val. pirmu pūtimu nustatyta 1,70 promilių girtumas, 19:40 val. antru pūtimu nustatyta 1,83 promilių girtumas. Automobilis Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21 (1 t., b. l., 10).

Iš 2024 m. spalio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilis stovi stovėjimo vietoje arčiau dešiniosios kelio pusės, automobilio priekis stovi link (duomenys neskelbtini). Ant automobilio dešinės pusės galinio sparno yra įbrėžimas. Ant automobilio priekinio bamperio taip pat matomas apgadinimas, t. y. įbrėžimas, automobilio vidus tvarkingas. Vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 11-13; 14-19).

Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio šaknelėse užfiksuota, kad A. J. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0364, patikros sertifikato Nr. 2069859, galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 21), 2024 m. spalio 7 d. pirmuoju tikrinimu 19:23 val. nustatytas 1,70 promiles girtumas, antrojo patikrinimo metu 19:42 val., nustatytas 1,83 promiles girtumas (1 t., b. l. 22-23). A. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Su tikrinimo rezultatais A. J. sutiko (1 t., b. l. 20).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų matyti, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: Skoda Roomster, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas, Volvo S60, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Įvykio rūšis – susidūrimas su stovinčia transporto priemone, schema – susidūrimas sukant į dešinę. Eismo įvykio aplinkybėse nurodyta, kad daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Škoda išvažiuodamas iš kiemo apgadino stovintį Volvo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (1 t., b. l. 26-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės V. N. 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 7 d. dirbant su vyresniuoju specialistu V. S., gavo iškvietimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis. Nurodytu adresu atvykus pastebėtas Volvo automobilis, kuris stovėjo galu į pagrindinę gatvę, buvo apgadintas dešinės pusės galinis bamperis – subraižytas. Suradus Škoda automobilį, paaiškėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, tačiau jie vairavimo fakto nematė. Vedant įvykio aplinkybes į eismo įvykių informacinę sistemą, įsivėlus klaidai, buvo suvesti neteisingi duomenys apie automobilius, jų apgadinimus. Sistemoje buvo įvesta, kad automobilio Škoda vairuotojas buvo blaivus, tačiau jam buvo nustatytas girtumas. Škoda vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 34).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. J. (1t., b. l. 38).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Škoda Roomster 1,4 TDI vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 2 020 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 39).

Iš 2024 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų vykusių į įvykį kūno kamerų įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20241007-190359UTC+0300“ užfiksuota, kaip pareigūnas bendrauja su moterimi. Pareigūnas teiraujasi apie vyrą, kur jis gali būti, kadangi galimai užkabino kitą automobilį. Moteris nurodo, kad vyro telefono numerio neturi, jis nuo ryto dirbo ir vartojo alkoholį, paskui miegojo ir dabar galimai išvažiavo į „Maxima“. Vaizdo įraše „PSS-20241007-191309UTC+0300“ užfiksuota, kaip gatvėje pareigūnas bendrauja su Škodos vairuotoju. A. J. nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių, iš įvykio vietos nebėgo, jam paskambinęs sūnus pasakė, kad jo ieško policija. Vaizdo įraše „PSS-20241007-192047UTC+0300“ užfiksuota, kaip A. J. pareigūnai alkotesteriu tikrina neblaivumą. Pirmu patikrinimu nustatytas 1,70 promilės. A. J. teigė, kad vartojo alkoholį prieš 8 val. Vyras teigia, kad čia sustojęs keitė automobilio lemputę. Vaizdo įraše „PSS-20241007-193904UTC+0300“ užfiksuota, kaip pareigūnas alkotesteriu antrą kartą patikrina A. J. neblaivumą, nustatytos 1,83 promilės. A. J. pareigūnas paaiškina visą proceso eigą. (1 t., b. l. 94-97).

Iš 2025 m. sausio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 6 d. iki 2024 m. spalio 8 d. Atlikti mokėjimai 2024 m. spalio 7 d. atlikti mokėjimai 9:33 val., 17:46 val. „Maxima“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-28).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuota, kad įrodyta, jog A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekine eiga, sukėlė eismo įvykį - kliudė ir apgadino automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinį bamperį, galinį sparną, bamperio moldingą, po ko, nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. spalio 7 d., 19:23 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. J. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną bei aplinkybėmis važiuodamas kliudė automobilį, šio įvykio nefiksavo ir tiesiog nuvažiavo, o po to vartojo alkoholį, apie 200 – 250 g, galbūt daugiau. Atvyko pareigūnai, jam sūnus jau buvo paskambinęs, kad jo ieško policija, apžiūrėjo tiek savo, tiek Volvo automobilius, matė apgadinimus. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. P. parodymai, kad (duomenys neskelbtini), apie 18:16 val., išgirdęs garsą pastebėjo, jog automobilis Škoda, važiuodamas priekine eiga, atsitrenkė į automobilį Volvo ir šio automobilio buferio apsauginė detalė užsikabino už automobilio Škoda dalies, buvo didelis garsas, o vairuotojas sustabdė automobilį, neišlipdamas kažką stebėjo apačioje ir po kelių sekundžių nuvažiavo. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad įvykio dieną pareigūnams susisiekus su juo, pastebėjo ant savo automobilio apgadinimus, t. y. apibraižytus dešinės pusės galinį sparną ir dešinės pusės bamperį, atšokusį moldingą. Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą bei nustačius automobilio Škoda vairuotojo duomenis, važiuojant, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Škoda su tais pačiais valstybiniais numeriais, kuriuos nurodė pranešėja, prie šio automobilio vairuotojo pusės durų stovėjo bei jas rakino automobilio savininkas, paklausus kur jis eina, asmuo nurodė, kad eina namo, nes yra pasišalinęs iš įvykio vietos, suprato, kad apgadino transporto priemonę. Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūnės V. N. tarybiniame pranešime nurodyta, kad važiuojant ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastebėjo automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie automobilio stovėjo A. J., kuris paaiškino, jog galimai apgadino stovintį automobilį ir po įvykio vartojo alkoholį, 19:23 val. pirmu pūtimu nustatyta 1,70 promilių girtumas, 19:40 val. antru pūtimu nustatyta 1,83 promilių girtumas. Minėtas kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, vaizdo įrašuose, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, kuriuose fiksuoti transporto priemonių apgadinimai, kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, kad A. J., sukėlęs eismo įvykį ir jo nefiksavęs, pasišalino iš šios vietos ir vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Kaltinamasis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau vis tik nuvažiavo nuo kliudyto automobilio toliau ir vartojo alkoholinius gėrimus, po ko atvyko policijos pareigūnai. Taigi jis tyčia vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo sūnus A. J. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodo, kad neigiamai žiūri į padarytą veiką, tačiau tiki, kad turi galimybę daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Pastovus bendravimas leis daryti teigiamą įtaką ir kontroliuoti kaltininko veiksmus ateityje, šiuo metu gyvena viename bute, todėl turės galimybę stebėti savo tėvo elgesį. Mano, kad artimiausių žmonių poveikis bus stipriausias (2 t., b. l. 101).

Posėdžio metu A. J. prašymą palaikė, paaiškino, kad apie įvykį sužinojo kitą dieną iš brolio, kuris pasakė, kad tėtis padarė avariją, nes jam tą pasakė policija. Tėtis išgyveno dėl įvykio, gailisi dėl to, ką padarė. Jis niekada nedarydavo kvailų dalykų, yra atsakingas. Jo ir tėčio tarpusavio ryšys yra geras, kartu atostogauja. Galėtų daryti teigiamą įtaką, kadangi pastoviai bendrauja, ši įtaka pasireikštų per bendravimą. Žmonės turi problemų, kai jie neturi, su kuo pasikalbėti, jie šias problemas sprendžia. Nuo lapkričio mėnesio gyvena kartu su tėčiu. Tėtis priklausomybės alkoholiui neturi, būna, kad kartais pavartoja sode arba atostogų metu. Jis (A. J.) nėra teistas, yra baustas administracine tvarka už stovėjimo neapmokėjimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punkte nustatytas sąlygas.

Nors kaltinamasis savo poziciją bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė, vis tik teismas neturi pagrindo netikėti jo nuoširdumu, tuo, kad savo veiksmus įvertino kritiškai ir nuoširdžiai gailisi, ką akcentavo viso proceso metu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad A. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 35), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas keturis kartus už savo pobūdžiu nešiurkščius pažeidimus, t. y. už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje, skirtos baudos yra sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 33-34). Padarytų administracinių nusižengimų kiekis ir pobūdis nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo būtų linkęs nesilaikyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis. Aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad A. J. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

A. J., padavęs prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, yra neteistas. A. J. yra baustas administracine tvarka – 2024 m. už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, 2023 m. baustas už analogiško nusižengimo padarymą, taip pat už tai, kad nustatyta tvarka nesumokėjo už automobilio stovėjimą, 2025 m. kovo 4 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už leistino greičio viršijimą 2023 m. rugsėjo 16 d., dar du nusižengimus padarė 2019 m. ir 2020 m. (leistino greičio viršijimas, transporto priemonės palikimas draudžiamoje vietoje). Taigi, per penkerių metų laikotarpį A. J. yra baustas šešis kartus, tačiau pažeidimai savo pobūdžiu nėra laikytini šiurkščiais, asmuo nei karto nebuvo traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, be to, paskirtos baudos yra sumokėtos, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad asmuo yra linkęs nepaisyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio. A. J. yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kaip sugebantis operatyviai priimti sprendimus, pasižymintis geru analitiniu mąstymu, draugiškas, ieškantis kompromisų, iniciatyvus ir imlus naujiems sprendimams, pasižymintis atsakingumu ir orientuotas į detales, palaiko nuolatinę komunikaciją su įmonės vadovybe, laikydamasis aukščiausių etikos standartų (2 t., b. l. 102). Matyti, kad kaltinamojo ir jo sūnaus santykiai yra artimi, glaudūs, nuo praėjusių metų rudens, A. J. teigimu, gyvena kartu, viename bute, kas leidžia palaikyti nuolatinį bendravimą. Duomenys, apibūdinantys A. J. asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų artimo tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad A. J. yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo, jo galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl A. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. J. atsakomybei. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinus jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, A. J., vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,70 promilių girtumas. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Šio klausimo kontekste įvertintina tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už analogiškos veikos padarymą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, savo padarytą veiką vertina kritiškai, taip pat atsižvelgtina ir į nustatytą neblaivumo laipsnį. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 9 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad A. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). VĮ Regitra duomenimis, minėto automobilio savininkas yra A. J., taigi, transporto priemonė konfiskuotina iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju, skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei transporto priemonės konfiskavimas yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 57-60), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 61-64), dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 65-70), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2024 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. J. automobiliui Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-44), paliktinas galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Kaltinamojo A. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojo A. J. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

A. J. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 3 dalimi, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 9 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

- konfiskuoti jam priklausantį automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2024 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. J. automobiliui Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Kompaktinius disku su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.