Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-910-259/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-28
Bylos Nr.: 2A-910-259/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02283-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: T. Š.
Ieškovas: Lietuvos

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-910-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02283-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17;2.6.10.8;3.3.1.18.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui T. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė teismo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 15 660,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas T. Š. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senaties terminą (praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas); Lietuvos Respublikos Karių materialinės atsakomybės įstatymas numato pusę padarytos tikrosios žalos dydžio sumą, bet ne didesne kaip dvi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos; visiškas nuostolių atlyginimas turėtų būti ribojamas atsakovo sunkio finansinės padėties; žala atsirado dėl atsakovo įgūdžių ir patirties stokos naudojant kovinę techniką, nes atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. atliko privalomąją pradinę karo tarnybą, o įvykis įvyko 2016 m. vasario 11 d.; žala atsirado ir dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo.

2. Bylą nagrinėjant pagal pateiktus atsakovo prieštaravimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, ieškovė reikalavimus palaikė, nurodė, jog žala atsirado atsakovo tarnybos kariuomenėje metu, todėl taikomas karių materialinės atsakomybės įstatymas. Žala padaryta nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiam buvo skirta 24 mėnesių vienkartinė kompensacija. Santykis tarp nukentėjusiojo ir kaltininko žalos atlyginime nesusijęs su ieškovės išmokėta kompensacija. Atsakovas baigė šaulio ir bazinius kursus, tarnybą atliko 6 mėnesius. Atsakovas įvykio metu buvo skyriaus vadas, įskaitant ir nukentėjusį asmenį. Atsakovo sunki materialinė padėtis neįrodyta. Atsakovas nurodė, kad buvo instruktuotas prieš pratybas. Ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ribota materialinė atsakomybė negali būti taikoma šiuo atveju (dėl baigtinio sąlygų sąrašo), atsakovui taikoma visiškai materialinė atsakomybė. Atsakovas neįrodė savo sunkios materialinės padėties, pateikti dokumentai nėra pakankami, nėra duomenų, kokias pajamas atsakovas turėjo nuo 2016 m. Nėra duomenų apie kitas kredito įstaigas, turto deklaracijos. Atsakovas buvo nukentėjusiojo asmens skyriaus vadas, todėl nukentėjęs asmuo nedarė įtakos atsakovui detonuoti šaudmenį, neatliko savarankiškų sprendimų, vykdė vado paliepimą, nebuvo gavęs leidimo pasišalinti nuo tiesioginio vado po kvietimo prisiartinti (nenustatyti nukentėjusio asmens veiksmai dėl atsakomybės mažinimo).

Atsiliepimas

3. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas bedarbis, pradėjo ūkininkauti. Jo finansinė padėtis sunki. Pripažįsta ką padarė, suprato, jog rado šovinį, žinojo taisykles dėl šovinių. Galvojo, kad imitacinis šovinys nesukels detonacijos. Tikėjosi tik garso. Prokuroro nutarimo neginčijo. Po įvykio, išvažiavo dirbti bei mokėjo pinigus nukentėjusiajam. Apie regresą sužinojo iš ieškinio. Trūko įgūdžių dėl šovinių, tarnavo apie 5 mėnesius. Prašoma priteisti suma per didelė, šiuo metu pradeda ūkį įkūrinėti. Važinėja į užsienį, kad galėtų investuoti pinigus į ūkį. Nukentėjusiajam sumokėjo 5 000,00 Eur, ligonių kasoms sumokėjo 1 151,00 Eur. Prieš pratybas buvo pasirašinėjama į žurnalą, po pratybų irgi buvo dedami parašai. Prieš įvykį pasirašė už saugaus elgesio su ginklais, šaudmenimis instrukciją. Visų pratybų metu buvo paskirtas pirmo skyriaus vadu. Nukentėjęs asmuo buvo pavaldinys tuo metu. Buvo šaudoma be akinių, nes nebuvo įsakymo, apsaugos priemonių nenaudojo, nors ir buvo išduoti. Baigęs šaulio kursą, bazinį karo kursą, išklausęs automatinio šautuvo kursą, išlaikė automatinio ginklo valdymo testą. Ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovas nebuvo informuotas iki ieškinio pateikimo dienos (3K-3-144/2013). Senatis praleista, skaičiuojant nuo įvykio pradžios. Taikytinas KMAĮ 4 straipsnis, nes buvo padaryta žala dėl neatsargumo. Ieškinys galėtų būti tekinamas iš dalies (iki dviejų pareiginės algos bazinių dydžių kompensacijos). Nėra nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos, todėl visiška materialinė atsakomybė netaikoma. Prašo vadovautis CK 6.281, 6.282 straipsniais. Atsakovo turtinė padėtis sunki, nes pateikti dokumentai tą įrodo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2020 m. vasario 25 d. galutiniu sprendimu 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

5. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, jog 2016 m. vasario 11 d. apie 12.30 val. atsakovui su vinimi ir akmeniu detonavus kulkosvaidžio „FN – MAG“ imitacinį šovinį ir šoviniui sprogus, skeveldros sužeidė šalia buvusio to paties bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kario R. S. dešinę akį. Ieškovė 2016 m. spalio 31 d. bankiniu pavedimu išmokėjo nukentėjusiajam R. S. vienkartinę 15 660,00 Eur kompensaciją. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo žalos atsiradimo - 2016 m. vasario 11 d. Teismas sprendė, kad žala atsirado nuo kompensacijos išmokėjimo 2016 m. spalio 31 d. , ieškinys teisme gautas 2019 m. spalio 28 d., todėl trejų metų ieškinio senatis nėra praleista ir atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties termino institutą atmestinas.

6. Sprendžiant dėl prašymo taikyti ribotą civilinę atsakomybę, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo (toliau ir KMAĮ) 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kariai materialiai atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja. KMAĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-8-00003-16) nutraukė ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. KMAĮ įstatyme išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų (tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimas, sugadinimas ar sunaikinimas, padarytas dėl neatsargumo, einant tarnybines pareigas), kai taikoma karių ribotos materialinės atsakomybės atvejai. Šiuo atveju, atsakovas pripažino kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Ši nusikalstama veika dėl neatsargumo nepatenka į sąrašą pagal kurį taikoma karių ribota materialinė atsakomybė. KMAĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą, neatsižvelgiant į einamas pareigas, kai žala padaryta nusikalstama veika.

7. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-8-00003-16) nustatyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atsakovas kaltę pripažino visiškai. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (galutinio sprendimo 15 punktas) neeliminuoja KMAĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos visiškos žalos atlyginimo pagrindo. Kiti atsakovo argumentai, kad atlygintinos žalos dydis turi būti ribotos materialinės atsakomybės pagrindais gali būti mažinamas, jei žala buvo padaryta naudojant kovinę ar kitą techniką, kai žala padaryta dėl kario nepakankamų įgūdžių ir patirties šią techniką valdyti (KMAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimą neigiamą aplinkos veiksnių (meteorologinių sąlygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtaką savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti, jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sąlygomis jo veika būtų vertinama kaip pakankamai atsargi (KMAĮ 5 straipsnio 5 punktas), nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo išklausęs šaulio ir bazinius kario kursus, prieš įvykį pasirašė už saugaus elgesio su ginklais, šaudmenimis instrukciją, buvo paskirtas skyriaus vadu. Šios aplinkybės tiesiogiai rodo, kad atsakovui netrūko žinių ir įgūdžių valdant karinę techniką. Atsakovas detonavo imitacinį šovinį su akmeniu ir vinimi, todėl toks veiksmas įvertinus atsakovo tuometinę kario kvalifikaciją negali būti sietinas su įgūdžių, patirties stoka ir aplinkos veiksniais. Kaip jau minėta, ši atsakovo nusikalstama veika ir sukelta žala nepatenka į karių ribotos materialinės atsakomybės nustatytus atvejus (KMAĮ 4 straipsnis, galutinio sprendimo 17 punktas).

9. Sprendžiant ieškovės prašymą taikyti visišką atsiradusių nuostolių atlyginimą, teismas nurodė, jog CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teigė, kad jo finansinė padėtis sunki. Iš atsakovo pateiktos informacijos teismas vertino, jog negalima nustatyti jo pajamų dydžio. Taip pat svarbu paminėti, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikatos problemų neturi, išvažiuoja dirbti už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovas nukentėjusiam asmeniui sumokėjo pinigus, todėl teismo vertinimu atsakovas, išvažiuodamas uždirbti pinigus, turi tokią pačią opciją sumokėti juos ir ieškovei. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo sumažinimas taikomas išimtinais atvejais, kurių šioje civilinėje byloje nėra. Atmetus atsakovo argumentus dėl ribotos materialinės atsakomybės, atsakovas konkretaus reikalavimo keliamo iš CK nenurodė, todėl teismas laiko atsakovo reikalavimus nepakitusius (ieškinio atmetimas ar sumažinimas iki dviejų pareiginės algos bazinių dydžių).

Žemesnės instancijos teismas

11. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). CK 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. KMAĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad kariai materialiai atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja. Išmokėjus kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui, ieškovė perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas. Teismo vertinimu, nors ieškovė žalos ir kompensacijos nedetalizavo, byloje nustatyta reali žala dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu atitinka ieškovės įstatymo pagrindais išmokėtos kompensacijos dydį ir kad atsakovui kyla pareiga atlyginti būtent tokio dydžio žalą. Atsakovo prašymas ieškinį atmesti ar ieškinio materialinį reikalavimą sumažinti iki dviejų pareiginės algos dydžių, įvertinus atsakovo atliktus veiksmus ir išmokėtos kompensacijos dydį, negali būti vertinami proporcingi padarytai žalai. Atsakovas, ieškovės išmokėtos kompensacijos dalies, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba pakeisti sprendimą, priteisti iš jo dvi LR Vyriausybės minimalias mėnesines algas – 874 Eur sumą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė KMAĮ nuostatas, neteisingi teismo sprendimo motyvai, jog nusikalstama veika dėl neatsargumo nepatenka į sąrašą, pagal kurį netaikoma karių ribota materialinė atsakomybė, dėl ko tokiais atvejais kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad privalomosios karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitu materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo, einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip dvi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Teismui prie ieškinio pateiktame Kauno apygardos prokuratūros 2016-05-18 nutarime (17 lapas) nurodyta, kad įtariamasis, T. Š., yra įtariamas sunkaus sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi KMAĮ 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ribotą atsakomybę dėl neatsargios veikos, padaryta veika būtent atitinka tokios veikos požymius. KMAĮ 7 straipsnis reglamentuoja karių visiškos materialinės atsakomybės atvejus. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos ar kitoms institucijoms padarytą žalą neatsižvelgiant į einamas pareigas, kai žala padaryta nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikalstama veika dėl neatsargumo nepatenka į sąrašą, pagal kurį taikoma karių ribota materialinė atsakomybė.

14. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl argumentų, kad žalos atlyginimas turi būti mažinamas dėl KMAĮ 5 straipsnyje numatytu aplinkybių. Teismo sprendimo 20 punkte nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių teismas netaikė KMAĮ 5 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas. Tokiomis aplinkybėmis laikytinos kai žala padaryta: naudojant kovinę ar kitą techniką, kai žala padaryta dėl kario nepakankamų įgūdžių ir patirties šią techniką valdyti; naujos kovinės ar kitos technikos bandymų metu; kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimą neigiamą aplinkos veiksnių (meteorologinių sąlygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtaką savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti; jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sąlygomis, jo veika būtų vertinama kaip pakankamai atsargi. Taip pat minėtos normos 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į kario padėtį kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes ir materialinę padėtį.

15. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio nuostatas. Minėta norma reglamentuoja visišką nuostolių atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad padarytą nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Byloje apelianto atžvilgiu taikytina ribota materialinė atsakomybė ir ieškovei galėtų būti priteista pusės padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesnė kaip dvi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607 eurai, atskaičius mokesčius - 437 eurai, taigi teismas maksimaliai galėjo priteisti iš atsakovo 874 eurus.

16. Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis) Tačiau ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nes byloje esantys įrodymai patvirtina ir ieškovės kaltę. 2016 m. vasario 11 d. įvykis atsitiko ir dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė organizavo karines pratybas, kuriu metu buvo vykdoma nevertinama mokomoji užduotis - vykdyti pastato, kaip sustiprinto punkto, gynybą. Šių pratybų esmė buvo ta, kad mes - nuolatine privalomąją pradine karo tarnybą atliekantys asmenys, turėjome atsišaudyti garsiniais šoviniais. Vienas iš tokio atsišaudymo veiksmų ir buvo tai, kad apeliantas vinimi ir akmeniu detonavo kulkosvaidžio imitacinį šovinį, ko pasėkoje šoviniui sprogus, skeveldros sužeidė šalia buvusio R. S. dešinę akį. Byloje ieškovės atstovas pripažino ir tyrimo išvadoje nurodyta, kad pratybose nebuvo atitinkančio reikiamą kvalifikaciją būrio vado, kuriuo privalėjo pasirūpinti ieškovė. Ieškovės teritorijoje mėtėsi šaudmenys, kurių vienas iš jų ir buvo susprogdintas atsakovo.

17. Žala atsirado ir dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo, visiems pratybose dalyvavusiems kariams buvo išduoti apsauginiai akiniai ir duotas nurodymas juos dėvėti, tačiau nukentėjusysis R. S. apsauginių akiniu nedėvėjo. R. S. pats padavė akmenį atsakovui T. Š.. Prie ieškinio pateikta Tarnybinio patikrinimo išvada 2016 m. gegužės 13 d. Nr. TPI-37, patvirtina faktą, kad nukentėjusysis R. S. buvo neatsargus. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų - veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas visiškai netinkamai vertino įrodymus apie apelianto turtinę padėtį. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktos informacijos negalima nustatyti mano pajamų dydžio (sprendimo 25 punktas). Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas yra pateikęs teismui visus įrodymus, patvirtinančius sunkią materialinę padėtį, kas yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame nurodė, kad skundas nepagrįstas, teismas tinkamai taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. ieškiniu (reg. Nr. TS-208) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas įgijo savarankišką regresinį reikalavimą, taigi ir teisę į ieškinį (CK 1.127 straipsnio 4 dalis) nuo 2016 m. spalio 31 d., todėl ieškinį pateikus teismui 2019 m. spalio 25 d. negali būti laikoma, kad praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

20. Ieškovė teigia, jog teismas pagrįstai netaikė ribotos civilinės atsakomybės pagal KMAĮ 4 straipsnio 2 dalį. KMAĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad kariai pagal šį įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja. Ieškovė reikalaujamos žalos atlyginimą grindžia būtent KMAĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, ieškiniu keliamas reikalavimas priteisti 15 660 Eur padarytai žalai atlyginti regreso tvarka nėra siejamas su tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių, patikėtų atsakovui, praradimu, sugadinimu ar sunaikinimu, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ribotą materialinę atsakomybę pagal KMAĮ 4 straipsnio 2 dalį iš esmės negalėtų būti tenkinamas.

21. Ieškovė teigia, kad teismas pagrįstai netaikė CK 6.251 straipsnio nuostatų, leidžiančių mažinti nuostolių atlyginimo dydį. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai ir tik įstatymais ar sutartimi nustačius ribotą atsakomybę, būtų taikoma išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas, nurodęs apie savo turtinę padėtį, nepateikia pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek jos faktą, tiek jos dydį ir kitas aplinkybes, todėl negalima konstatuoti, kad sunki turtinė padėtis įrodyta. Pateikti į bylą žalos atlyginimo nukentėjusiajam chronologinis išrašas, Regitros pažyma apie tai, kad atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, vieno banko sąskaitos likučio nuotrauka be likučio datos, žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo sutartis, ūkininko pažymėjimas ir išrašas apie nuosavybes teise valdomą žemės sklypą, ieškovės manymu nepagrindžia blogs atsakovo turtinės padėties.

22. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių pateiktų duomenų apie tai kokias pajamas per bent paskutinius kalendorinius (o geriausia būtų nuo 2016 m., kai pabaigė atlikti karo tarnybą) metus gauna (gavo) atsakovas, kokia piniginių lėšų apyvarta atsakovo sąskaitoje bent kalendorinių (o geriausia būtų nuo 2016 m.) metų bėgyje, kiek (ne)turi sąskaitų kitose kredito ar finansines operacijas (pvz. Revolut, Monese, PaySera ir pan.) teikiančiose įstaigose, kaip ir nepateikęs žemės sklypo pirkimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad už sklypą mokėjo tėvai, kaip nurodoma Skunde, o ne pats atsakovas savo lėšomis, SODROS, savivaldybės pagal gyvenamąją vietą, Užimtumo tarnybos pažymų apie (ne)mokamas išmokas, VMI pažymos apie (ne )teiktas turto/pajamų deklaracijas, šeimos sudėties pažymos ar kitų svarią įrodomąją reikšmę realiai turtinei padėčiai nustatyti turinčių dokumentų, kaip ir įrodymų dėl galimai atsirasiančių sunkių pasekmių ateityje. Be to, atsakovas nepateikia jokių duomenų apie savo ar galimai sunkią sveikatos būklę ir dėl to ribotą darbingumą ir iš to sekantį atitinkamai ribotą pajamų gavimą, arba atsakovo išlaikomus kitus asmenis.

Šalies argumentai

23. Ieškovė teigia, jog atsakovas žalą padarė veika, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui buvo pareikšti įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų, darytina išvada, kad atsakovas žalą padarė nusikalstama veika. Tokiu atveju taikytina tik visiška materialinė atsakomybė, taip kaip numato KMAĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, ne tik, kad nesant aplinkybių, naikinančių atsakovo materialinę atsakomybę (KMAĮ 3 straipsnis), bet ir jo veikos negalint priskirti prie karių ribotos materialinės atsakomybės atvejų (KMAĮ 4 straipsnis), todėl negalėtų būti taikytinas prašomas atlygintinos žalos dydžio mažinimo institutas, nes atsakovui net negali būti taikytina ribota materialinė atsakomybė pagal KMAĮ nuostatas.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime nurodoma, jog KMAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas atlygintinos žalos dydžio ribotos materialinės atsakomybės atvejais galimą mažinamą sieja su aplinkybe, kad žala turi būti padaryta naudojant kovinę ar kitą techniką, kai žala padaryta dėl kario nepakankamų įgūdžių ir patirties šią techniką valdyti. Atkreipiamas dėmesys, kad imitacinis šaudmuo (kurį atsakovui pažeidžiant saugaus elgesio su šaudmenimis taisykles atsakovas detonavo, ko pasėkoje nukentėjo kitas karys) negali būti laikomas technika (kovine ar kita) iš esmės. Žodžio ,,šaudmuo“ reikšmė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno nėra siejama su technikos samprata. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2 str. 34 d.) imitacinį šaudmenį apibrėžia kaip šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. To paties įstatymo 2 str. 65 d. nurodoma, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Taigi, akivaizdžiai suprantama, kad savarankiškas imitacinio šaudmens detonavimas, naudojant akmenį ir vinį, o ne šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti, negali būti siejamas su imitacinio šaudmens naudojimo tikslais, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas šaudmenį naudojo (o ypač toks savarankiškas detonavimas negali būti siejamas su pratybų tikslais).

Šalies argumentai

25. Ieškovė teigia, kad nukentėjusysis asmuo niekaip neįtakojo savo vado (viršininko) sprendimo detonuoti šaudmenį, neatliko savarankišku sprendimu jokių veiksmų, o vykdė tik vado (viršininko) paliepimą, kaip ir nebuvo gavęs leidimo pasišalinti nuo tiesioginio vadovo po kvietimo prisiartinti, todėl negali būti laikoma, kad pats nukentėjusysis savarankiškai atliko kažkokius veiksmus dėl kurių jis būtų kaltas. Nesant nukentėjusiojo jokių kaltų veiksmų, neturėtų būti mažinama atsakovui atlygintinos žalos dydis, kaip ir atleistas nuo jos pagal atsakovo prašomus taikyti CK 282, 253 straipsnių nuostatas.

26. Ieškovė pastebi, kad atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys tarp žalos bei neteisėtų veiksmų nustatytas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-8-00003-16. Atsakovui visiškai pripažinus kaltę ir įvykdžius kitas BK 38 straipsnyje nustatytas sąlygas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui (Atsakovui) ir nukentėjusiajam susitaikius. Aptariamame prokuroro nutarime įtariamasis T. Š. (atsakovas), parodė, kad (nutarimo 2 psl.) tarnybos pradžioje buvo apmokytas kaip saugiai naudotis priskirtais ginklais, šaudmenimis ir laikė ginklų valdymo testus, kuriuos visus išlaikė, suprato, kad ginklų šaudmenys, tame tarpe ir imitacinius šaudmenis reikia naudoti tik pagal paskirtį. Atsakovo pozicija, jog jis nebuvo pakankamai apmokytas ir instruktuotas, yra nepagrįsta ir atmestina.

27. Atitinkami atmestini atsakovo argumentai, kad pratybų metu privalomosios karo tarnybos kariai buvo neprižiūrimi, neturėjo būrio vado, t.y. juos prižiūrinčio asmens. Priešingai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu aiškiai patvirtinama, kad atsakovas pats pripažįsta veikęs savarankiškai, prisiima visą kaltę dėl būtent savo pasirinkto netinkamo elgesio su šaudmeniu, kai elgesio taisyklės jam buvo žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

29. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl kilo dėl įstatymų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino eigos pradžią aiškinimo ir taikymo, civilinės teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Karių materialinės atsakomybės įstatymą taikymo, CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinos žalos dydžio sumažinimo pagrindus ir atleidimo nuo atsakomybės sąlygų aiškinimo ir taikymo.

30. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas T. Š. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2 – osios rinktinės vado 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. P-439 buvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės padalinyje – (duomenys neskelbtini) (toliau nutartyje ir (duomenys neskelbtini) batalionas). Atsakovas šią tarnybą atliko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gegužės 21 d. Tame pačiame (duomenys neskelbtini) batalione Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą taip pat atliko (nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.) ir R. S.. Atsakovui ir R. S. 2016 m. vasario 11 d., dalyvaujant ieškovės organizuotose karinėse pratybose (duomenys neskelbtini) poligone, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdant nevertinamą mokomąją užduotį – vykdyti pastato, kaip sustiprinto punkto, gynybą, atsakovas su vinimi bei akmeniu detonavo kulkosvaidžio imitacinį šovinį, ko pasėkoje, šoviniui sprogus, skeveldros sužeidė šalia buvusio R. S. dešinę akį.

31. Dėl patirtų sužalojimų R. S. buvo diagnozuotos pasekmės sveikatai: dešinės akies hipotonija, frakcijinis tinklainės atšokimas, akies aklumas. Dėl patirto sužalojimo R. S. Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. kovo 31 d. ekspertiniu nutarimu (pažymos Nr. 3864) buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai ir (duomenys neskelbtini) bataliono vado 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. NP-40 paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos būklės. Dėl minėto įvykio Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdyboje 2016 m. vasario 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-8-00003-16. Atsakovui buvo pareikštas įtarimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias saugaus elgesio taisykles), padarymu. Atsakovui visiškai pripažinus kaltę ir įvykdžius kitas BK 38 straipsnyje nustatytas sąlygas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiajam susitaikius.

32. Dėl minėto įvykio Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) batalione taip pat buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta, bei patvirtinta 2016 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-37. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-37 konstatuota, kad atsakovas: ,,tyčia detonavo imitacinį šovinį (naudodamas ne pagal paskirtį)“. (duomenys neskelbtini) batalione taip pat buvo surašytas 2016 m. balandžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo tarnyboje aktas Nr. 08-16. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija, gavusi nukentėjusiojo 2016 m. birželio 7 d. prašymą ir 2016 m. birželio 20 d. patikslintą prašymą, juos išnagrinėjo ir 2016 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. TS-5 pripažino nukentėjusiojo R. S. 2016 m. vasario 11 d. patirtus sveikatos sutrikimus priežastiniu ryšiu susijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai pripažinus nukentėjusiojo R. S. patirtus sveikatos sutrikimus priežastiniu ryšiu susijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu pavesta išmokėti nukentėjusiajam vienkartinę kompensaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 9 dalimi ir Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-420 (aktų redakcijos įvykio dienai), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. P-1232 ,,Dėl kompensacijos skyrimo atsargos j. eil. R. S.“ nukentėjusiajam buvo skirta 24 jaunesniojo eilinio laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, t.y. žalos sveikatai atlyginti vienkartinė 15 660 Eur kompensacija. Šią kompensaciją nukentėjusiajam Lietuvos kariuomenė 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo bankiniu pavedimu (dok. Nr. MP 1343, kodas 06-1).

33. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jog žala atsirado atsakovo tarnybos kariuomenėje metu, todėl taikomas LR Karių materialinės atsakomybės įstatymas, pagal jo nuostatas atsakovui kilo civilinė teisinė atsakomybė atlyginti visą padarytą materialinę žalą ieškovei dėl išmokėtos kompensacijos sužalotam kariui, todėl ieškovė regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 15 660,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ir 2020 m. vasario 25 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, jo skundo argumentai yra išdėstyti šios nutarties 12-18 pastraipose.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, jog žalos padarymo momentu atsakovą ir ieškovę Lietuvos kariuomenę siejo karo tarnybos santykiai, žala padaryta vykdant atsakovui pavestas karinės tarnybos pareigas, todėl susiklosčiusiai situacijai spręsti taikytinas specialus – Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymas (toliau nutartyje ir KMAĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad kariai materialiai atsako už jų padarytą žalą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja. Ieškovė reikalaujamos žalos atlyginimą grindžia būtent KMAĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, ieškiniu keliamas reikalavimas priteisti 15 660 Eur padarytai žalai atlyginti regreso tvarka nėra siejamas su KMAĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur reglamentuota, kad privalomosios karo tarnybos kariai atsako už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo, einant tarnybines pareigas, pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip dvi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šiais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė KMAĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių ribotą materialinę karių atsakomybę.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė priteistiną iš atsakovo žalos sumą mažinti KMAĮ 5 straipsnyje numatytais pagrindais. KMAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas, kai žala padaryta: naudojant kovinę ar kitą techniką, kai žala padaryta dėl kario nepakankamų įgūdžių ir patirties šią techniką valdyti; naujos kovinės ar kitos technikos bandymų metu; veikiant būtinosios ginties sąlygomis, kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimą neigiamą aplinkos veiksnių (meteorologinių sąlygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtaką savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti; jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sąlygomis, jo veika būtų vertinama kaip pakankamai atsargi. Taip pat minėtos normos 3 dalis numato, kad įgaliotos institucijos ar teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į kario padėtį kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes ir kario materialinę padėtį.

36. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovas 2016 m. vasario 11 d. kariniame poligone, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdant karinę mokomąją užduotį, su vinimi bei akmeniu savo iniciatyva, nesilaikydamas nustatyto įstatymais saugaus elgesio su ginklais ir šaudmenimis taisyklių, detonavo kulkosvaidžio imitacinį šovinį, ko pasėkoje, šoviniui sprogus, skeveldros sužeidė šalia buvusio R. S. dešinę akį. Dėl patirtų sužalojimų R. S. buvo diagnozuotos tokios neigiamos pasekmės sveikatai: dešinės akies hipotonija, frakcijinis tinklainės atšokimas, akies aklumas. Dėl minėto įvykio Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdyboje 2016 m. vasario 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-8-00003-16. Atsakovui buvo pareikštas įtarimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau nutartyje ir BK) 137 straipsnio 3 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias saugaus elgesio taisykles), padarymu. Atsakovui buvo pareikšti įtarimai, tuo, jog pratybų metu pažeisdamas Lietuvos kariuomenės šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisykles (toliau nutartyje ir Šaudymo taisyklės), patvirtintas Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-482, su vinimi bei akmeniu detonavo kulkosvaidžio „FN - MAG“ imitacinį šovinį (7,62x51 mm kalibro), o šoviniui sprogus, jo skeveldros sužeidė šalia kario R. S. dešinę akį, ko pasėkoje R. S. prarado didelę dalį (daugiau nei 30%) bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nors atsakovui pripažinus kaltę ir įvykdžius kitas BK 38 straipsnyje nustatytas sąlygas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiajam susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog KMAĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas, kai žala padaroma dėl kario didelio neatsargumo, pasireiškusio šiurkščiu bendrųjų saugaus elgesio, saugaus ginklų, amunicijos, technikos ar kitokių didelio pavojaus šaltinių eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju atsakovo 2016 m. vasario 11 d. kariniame poligone atlikti neteisėti, nusikalstami veiksmai atitinka KMAĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudžiamąsias nuostatas mažinti atlygintinos žalos dydį, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti atlygintinos žalos dydžio sumažinimo sąlygų. Be to KMAĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemai padarytą žalą, kai žala padaryta nusikaltimu arba kai, esant nusikaltimo sudėčiai, atsisakoma iškelti baudžiamąją bylą, arba kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais. Kai jau minėta šios nutarties 36 pastraipoje, ikiteisminis tyrimas dėl padarytos atsakovo nusikalstamos veikos buvo nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, todėl įstatymas tiesiogiai draudžia mažinti atlygintinos žalos dydį.

38. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais laiko nepagrįstais ir tuos apelianto teiginius, jog sprendžiant ginčą, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.251 straipsnio nuostatas. Minėta teisės norma reglamentuoja visišką nuostolių atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teisėjų kolegija šioje nutartyje yra pasisakiusi, kad specialioje teisės normoje – KMAĮ 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte imperatyviai draudžiama nagrinėjamu byloje atveju taikyti atsakovui ribotą civilinę teisinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti visą padarytą ieškovei žalą iš atsakovo yra pagrįstas.

39. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo argumentus, jog žala atsirado dėl ieškovės kaltės, dėl ko žala mažintina ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu. Apeliantas nurodo, jog ieškovės vykdytose karinėse pratybose poligone nebuvo atitinkančio reikiamą kvalifikaciją būrio vado, kuriuo privalėjo pasirūpinti ieškovė, be to ieškovės teritorijoje mėtėsi šaudmenys, kurių vienas iš jų ir buvo susprogdintas atsakovo. Iš į bylą pateikto 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiajam susitaikius, yra duomenys (antras nutarimo puslapis), jog tarnybos pradžioje atsakovas buvo apmokytas kaip saugiai naudotis su priskirtais ginklais, šaudmenimis ir laikė ginklų valdymo testus, suprato, kad ginklų šaudmenys, tame tarpe ir imitacinius šaudmenis reikia naudoti tik pagal paskirtį, suprato, kad ne pagal paskirtį panaudojus šaudmenį, t.y. jį detonavus ar susprogdinus kažkokiu kitu būdu, galima susižaloti ar sužaloti kitą asmenį, kai šaudmuo sprogsta. Atsakovas, įtariamojo apklausos metu, taip pat parodė, kad prieš pratybas (kurių metu atsakovas ir detonavo imitacinį šaudmenį, panaudojęs akmenį ir vinį), 2016 m. vasario 8 d. tarnybos vietoje, būrio vado buvo instruktuotas dėl pratybų eigos, saugumo ir tvarkos. Atsakovas nurodė, kad būrio vadas priminė, jog pratybų metu turi (kariai) turi laikytis saugumo taisyklių dėl ginklų, šaudmenų ir kitų daiktų naudojimo. Apie pravestą instruktažą atsakovas pasirašė Instruktavimo žurnale. Byloje nėra jokių duomenų, kad žala atsirado dėl ieškovės Lietuvos kariuomenės neteisėto veikimo ar kariuomenės atstovų kaltės (CPK 178 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija atmeta apelianto manymus, jog jo sunki materialinė padėti sudaro faktinį ir teisinį pagrindą sumažinti priteistino žalos dydį. Visų pirma apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme leistinų įstatymo įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas, nurodęs apie savo sunkią turtinę padėtį, nepateikia pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek jos faktą, tiek jos dydį ir kitas aplinkybes, todėl negalima konstatuoti, kad sunki turtinė padėtis byloje yra įrodyta (CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovo pateikti į bylą žalos atlyginimo nukentėjusiajam išrašas, Regitros pažyma apie tai, kad atsakovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, vieno banko sąskaitos likučio nuotrauka be likučio datos, žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo sutartis, ūkininko pažymėjimas ir išrašas apie nuosavybes teise valdomą žemės sklypą, teisėjų kolegijos vertinimu nepagrindžia blogos atsakovo turtinės padėties.

41. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių, jog tik įvykus nelaimingam įvykiui, atsakovas, ir kiti kariai buvo priversti pasirašinėti įvairius instruktažus ir kitus dokumentus atbuline data; jog žala atsirado ir dėl nukentėjusiojo trečiojo asmens didelio neatsargumo, nes S. nedėvėjo apsauginių akinių, atsakovui sprogdinant šovinį, stovėjo per arti; jog teismas neteisingai vertino faktą, kad atsakovas gera valia yra sumokėjęs R. S. 4600 eurų žalos atlyginimo, bei 1151 eurą teritorinei ligonių kasai; jog 15 660 Eur sumos priteisimas apeliantui būtų nepakeliama našta ir reikštų bankrotą tokiame jauname amžiuje; jog dėl įvykio labai pergyvena, kreipėsi net į psichologus, nes jie neturi faktinės ir teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

42. Spręsdama dėl apelianto argumentų, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje nustatyta, kad kompensaciją nukentėjusiajam Lietuvos kariuomenė išmokėjo 2016 m. spalio 31 d. bankiniu pavedimu (dok. Nr. MP 1343, kodas 06-1). Tokiu būdu ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo šios dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 25 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus dėl žalos atlyginimo, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

43. Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos (b. l. 142) nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas