- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-23
- Bylos Nr.
- eA-1117-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03573-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SS-1559; 3) panaikinti Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus (toliau – ir Klaipėdos I teritorinis skyrius) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą (toliau kartu 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas, 2016 m. birželio 8 d. sprendimas, 2016 m. kovo 18 d. sprendimas – ir ginčijami sprendimai); 4) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“; 5) įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe padarinių atsiradimo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas; 6) įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ neterminuotai. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 18–20 straipsnių, 23 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 3–11 punktų, Priedų Nr. 1, Nr. 2, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), 4 punkto, 6.1 punkto, 30–31 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas) 16 punkto, 29 punkto, 32 punkto, 40 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, ginčijamais sprendimais nepagrįstai konstatuota, kad jo sveikata 2014–2016 m. laikotarpiu pagerėjo 50 proc., nors dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ ekspertai baudžiamojoje byloje 2014 m. nustatė, jog pareiškėjo prarastas darbingumas siekia 60 proc. Pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais nustatytas 30 proc. prarastas darbingumas iš esmės neatitinka pareiškėjo faktinės sveikatos būklės, medicininių duomenų bei ekspertų išvadų. Mano, kad atsakovai duomenis vertino neobjektyviai ir neargumentuotai, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuo 2014 m. iki 2016 m. pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie jo sveikatos būklės pagerėjimą, taip pat duomenų, kad jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai (įskaitant ir funkcinius) dingo, bet, atvirkščiai – sveikatos sutrikimai išliko ir progresuoja (didėja). Pareiškėjas nurodė, kad jam nustatyta (duomenys neskelbtini) ir nėra jokių duomenų apie tai, jog ši liga nyksta. Akcentavo, kad jo kaulai, sąnariai ir audiniai sutvirtinti metalo konstrukcijomis ir implantais, dėl ribotų judesių ir nuolatinio skausmo jis negali atlikti profesinės veiklos ir gyventi normalaus įprastinio gyvenimo, todėl nesupranta, kokiu pagrindu prarastas darbingumas buvo sumažintas per pusę. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimas, kuriame konstatuota, jog jo prarastas darbingumas sumažėjo nuo 55 proc. iki 30 proc., neatitinka faktinės sveikatos būklės ir buvo priimtas iš esmės neapžiūrėjus bei išsamiai pareiškėjo neapklausus dėl potrauminių reiškinių pasekmių. Pabrėžė, kad Tarnyba ir Ginčų komisija ginčijamuose sprendimuose motyvuotai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, Ginčų komisija neanalizavo papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir juose nurodytų sveikatos būklių, netyrė šių ligų įtakos netektam darbingumui, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamų Kriterijų aprašo nuostatų taikymu, pagrįstumo, nesivadovavo Konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-237-20 ir ekspertizės akte Nr. EKG45/I4(02) fiksuotomis pareiškėjo sveikatos sutrikimų masto ir lygio nustatymo aplinkybėmis bei išvadomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal profesiją yra (duomenys neskelbtini) ir su tokio pobūdžio sveikatos sutrikimais, kurie nurodyti medicininiuose dokumentuose ir potrauminėmis pasekmėmis, jis negali atlikti įprastos profesinės veiklos, taip pat negali vykdyti įprastinės (duomenys neskelbtini) profesinės veiklos, kurią vykdė iki nelaimingo atsitikimo darbe, nes negali atsiklaupti, atsitūpti ir kt. Dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjas yra atleistas iš darbo, nes išimtinai dėl sveikatos sutrikimų negali atlikti įprastinių darbinių funkcijų. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba jo sveikatos sutrikimus nepagrįstai priskyrė (duomenys neskelbtini) klasei, nes pagal pareiškėjui diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir faktinį negalėjimą vykdyti įprastinę profesinę veiklą, taikytinos Kriterijų aprašo 76.3.1 punkto nuostatos. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal diagnozes pagal (duomenys neskelbtini) kodus: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kriterijų aprašo 79.16.1 punktu, nustatytinas 80 proc. bazinis darbingumas, diagnozės pagal (duomenys neskelbtini) kodus: (duomenys neskelbtini) nepagrįstai vertintos kartu ir pagal Kriterijų aprašo 79.16.1 punktą, nes ši nuostata taikoma tik klubo sąnario funkcijos sutrikimo vertinimui, o diagnozės (duomenys neskelbtini) yra dėl abiejų kojų kelių sąnarių itin sunkių funkcinių sutrikimų. Pažymėjo, kad Tarnyba, apskaičiuodama pareiškėjo darbingumo lygį, pažeidė Kriterijų aprašo 11 punkto reikalavimus, nes bazinio darbingumo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ lygio procentų nepadaugino iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Teigė, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas nebuvo tinkamai užpildytas. Pareiškėjo vertinimu, byloje pateikti medicininiai dokumentai neginčijamai liudija, kad jo darbingumo lygis dėl priežasties „ligos ir būklės“ yra 25 proc., o darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ – 30 proc. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros pažymos F027a Nr. 4501001-16062880 turinys patvirtina dabartinę pareiškėjo sveikatos būklę, pagal kurią matyti, jog nuo 2014 m. prarasto darbingumo lygis galėjo tik padidėti, todėl atsakovų ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir gero administravimo principo, kelia pareiškėjui neigiamo pobūdžio moralinius išgyvenimus ir daro jam žalą.Atsakovai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis padalinys bendrame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovų teigimu, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skunde išdėstyta subjektyvi nuomonė nesudaro pagrindo panaikinti minėtus sprendimus. Pažymėjo, kad paskutinį kartą pareiškėjo darbingumo lygį įvertino Klaipėdos I teritorinis skyrius, kuris nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 17 d. dėl priežasties „ligos arba būklės“ pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį ir neterminuotai nuo 2016 m. kovo 18 d. – 70 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. Pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu Tarnyba teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą. Atsakovų nuomone, priimdami ginčijamus sprendimus, jie laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tinkamai vadovavosi teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad juos priimant buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Mano, kad pareiškėjui diagnozuoti funkciniai sutrikimai ginčijamais sprendimais tinkamai įvertinti, vadovaujantis Kriterijų aprašo ir Tvarko aprašo nuostatomis, bei atžvelgiant į aplinkybes, jog nuo 2014 m. po taikyto gydymo ir praeitos reabilitacijos stebima teigiama pareiškėjo sveikatos būklės dinamika. Akcentavo, kad darbingumo lygio nustatymo metu vertinamos ne atskiros diagnozės ar simptomai, bet patologijos sukeliamas funkcinis sutrikimas. Pažymėjo, kad Tarnybai teisės aktais suteikta išimtinė kompetencija nustatyti asmens darbingumo lygį, o asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno vertinimas ir koeficiento nustatymas yra reikšmingas kriterijus nustatant darbingumo lygį, todėl klausimyno vertinimo funkcija taip pat išimtinai priklauso Tarnybos specialistams. Savarankiškas pareiškėjo savo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno užpildymas yra neobjektyvus ir negali būti vertinamas kaip nešališkas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktų išsilavinimą patvirtinančių dokumentų turinys patvirtina, jog jis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją, o prašyme nustatyti darbingumo lygį pareiškėjas nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, jog minėta aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas dirba pagal kvalifikaciją ir jo profesinė bei fizinė veikla nėra taip žymiai apribotos, kad jis negalėtų dirbti pagal profesiją. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Tarnyba, apskaičiuodama jo darbingumo lygį, bazinio darbingumo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nepadaugino iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, atsakovai paaiškino, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatomis, dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ asmeniui nustatytas darbingumo lygis prilyginamas baziniams darbingumui, todėl asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas netaikomas ir nustatyti darbingumo lygio procentai iš koeficiento nedauginami.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad ginčijamuose sprendimuose, vertinant darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, vadovaujantis Kriterijų aprašo XIII dalies 76.2.2 punktu, VI dalies 41.7.2 punktu, XIV dalies 79.2.2.1 punktu, XIV dalies 79.16.1 punktu bei pateiktais medicininiais dokumentais, įvertintas artrozės sukeltas funkcijos sutrikimas, kraujotakos sutrikimai, peties sąnario kontraktūra ir dubens funkcijos sutrikimas. Vertinant darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) įvykusios politraumos liekamuosius reiškinius ir, vadovaujantis Kriterijų aprašo XIV dalies 79.16.1 ir 79.2.2.1 punktais, įvertintas dubens funkcijos sutrikimas bei peties sąnario kontraktūra. Pažymėjo, kad siekdamas išsamiai įvertinti pareiškėjui diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, Klaipėdos I teritorinis skyrius pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu kreipėsi į VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą su prašymu pateikti traumatologo konsultacijos išvadą, nurodant kairės kojos sutrumpėjimą centimetrais ir neurologo konsultacijos išvadą, nurodant (duomenys neskelbtini) klasę (II ar III). Atkreipė dėmesį, jog byloje esantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2016 m. gegužės 13 d. neurologo konsultacijos išrašo turinys patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) klasė, o iš 2016 m. gegužės 16 d. traumatologo konsultacijos išvados turinio matyti, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytų medicininių dokumentų išvadas teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodytos diagnozės pagal (duomenys neskelbtini) kodus (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamos pagal Kriterijų aprašo I-ojo priedo XIII dalies 76.3.1 punkto ir XVI dalies 79.18.3.3 punkto nuostatas, nes pareiškėjui nustatyti funkciniai sutrikimai neatitinka minėtų punktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIV dalies 79.18.3.3 punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai nustatoma kelio sąnario kontraktūra ir judesiai atitinka didelę kontraktūrą. Akcentavo, kad pagal 2016 m. gegužės 16 d. traumatologo–ortopedo konsultacijos išvadą pareiškėjui nepatvirtintos didelės kelių sąnarių kontraktūros ((duomenys neskelbtini)), o teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-237-20 nurodyta, jog pareiškėjo kelių judesių amplitudė: (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, Kriterijų aprašo 79.18.3.3 punktų nuostatos netaikytinos, o Kriterijų aprašo l-ojo priedo XIII dalies 76.3.1 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinos, nes iš 2016 m. gegužės 13 d. neurologo konsultacijos išvados turinio matyti, jog pareiškėjui nustatyta II stuburo funkcinio nepakankamumo klasė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esančio (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 turinys patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė politraumą, kurios metu jam lūžo dešinės gūžduobės, dešiniojo gaktikaulio abejos šakos, abiejų blauzdikaulių priksimaliniai galai ir dešinysis raktikaulis. Pažymėjo, kad 2009 m., pareiškėjui pirmą kartą kreipiantis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, jam jau buvo nustatyti stuburo funkcijos sutrikimai, todėl dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ pareiškėjui diagnozuota stuburo patologija nagrinėjamu atveju nevertintina, nes šis funkcinis sutrikimas nėra susijęs su jo (duomenys neskelbtini) darbe patirta politrauma.Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog paraiškėjo savarankiškai atliktas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno užpildymas, nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti laikomas objektyviu pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčijami sprendimai priimti neatsižvelgiant į aplinkybę, jog jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra įgijęs (duomenys neskelbtini), profesiją, o Tarnybai pateiktame prašyme nustatyti darbingumo lygį pareiškėjas nurodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog prašymo nustatyti darbingumo lygį pateikimo Tarnybai metu pareiškėjas dirbo pagal įgytą kvalifikaciją, todėl jo profesinė ir fizinė veikla nėra taip žymiai apribotos, kad jis negalėtų dirbti pagal įgytą profesiją. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Tarnyba, apskaičiuodama jo darbingumo lygį, bazinio darbingumo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nepadaugino iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu, dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ asmeniui nustatytas darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui, todėl šiuo atveju asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas netaikomas ir nustatyti darbingumo lygio procentai iš koeficiento nedauginami. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo pateiktos 2016 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros pažymos F027a Nr.4501001-16062880, spręsdamas, kad ji nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės bylai neturi, kadangi buvo parengta jau po pareiškėjo ginčijamų sprendimų priėmimo. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 24, 26, 8, 17, 35.2 punktais, NSIĮ 20 straipsnio 8 dalimi, Teismo medicinos specialisto konsultacinės išvada Nr. A-Kl-237-20, 2016 m. gegužės 16 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo-ortopedo konsultacijos išvada, 2016 m. gegužės 13 d. neurologo konsultacijos išvada ir kitais byloje pateiktais medicininiais dokumentais, sprendė, kad Tarnyba ir Klaipėdos I teritorinis skyrius ginčijamais sprendimais pareiškėjui pagrįstai nustatė, o Ginčų komisija pagrįstai patvirtino 45 procentų pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 17 d. ir 70 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2016 m. kovo 18 d. neterminuotai. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis NSIĮ 20 straipsnio 8 dalimi ir Tvarkos aprašo 17 punktu, darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ turi būti nustatytas ne nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos (šiuo atveju – nuo 2012 m. lapkričio 19 d.), o nuo visų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 12 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe padarinių atsiradimo pagal Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas, taip pat įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ neterminuotai, yra išvestiniai šioje byloje pareiškėjo ginčijamų sprendimų suformuluotų skundo reikalavimų atžvilgiu, todėl atsisakęs patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti ginčijamus sprendimus, teismas kaip nepagrįstus atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus.
III.
Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad pareiškėjo diagnozės pagal (duomenys neskelbtini) kodus negali būti vertinamos pagal Kriterijaus aprašo I-ojo priedo XII dalies 76.3.1 punktą ir XVI dalies 79.18.3.3 punktą, peržengė kompetencijos ribas, kadangi nagrinėjamas klausimas susijęs su specialiosiomis žiniomis, kurių teismas neturi. Mano, kad teismas pats neturėjo teisės spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę ir spręsti dėl konkrečių Darbingumo lygio nustatymo kriterijaus aprašo 1 priedo pozicijų taikymo bei atitinkamų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, kad teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl netinkamo klausimyno užpildymo, o tik pateikė formalią išvadą. Mano, kad teismas taip pat išsamiai neišnagrinėjo jo skundo faktinio pagrindo bei pateiktų įrodymų, neįvertino 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažymos ir 2016 m. rugsėjo 13 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados apie pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas. Akcentuoja, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog jis darbo vietoje buvo itin sunkiai sužalotas, iš įvykio vietos pristatytas stacionariniam gydymui, kur ilgą laiką gydytas nuo politrauminių pasekmių, todėl Tarnybai turėjo pakakti duomenų apie pareiškėjo sužalojimų sunkumą, kad būtų galima nustatyti darbingumo lygį atgaline data nuo sužalojimų darbe padarinių atsiradimo momento pagal Tvarkos aprašo 30 punktą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai ir šališkai, pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko byla turėtų būti grąžintą teismo nagrinėti iš naujo. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog buvo ribojama jo teisė žinoti klausimyno klausimus bei teikti atsakymus visais klausimais, kadangi pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog sutinka su užpildytu klausimynu. Pažymi, kad klausimai buvo aiškūs, nurodytos konkrečios atsakymui į kiekvieną klausimą pateikti reikšmingos aplinkybės, pildant klausimyną asmeniui suteikiama teisė naudotis specialisto pagalba.Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundu argumentu, jog Tarnyba, nagrinėdama jo skundą, neteisingai vertino medicininius dokumentus ir neatliko išsamios darbingumo lygio nustatymo procedūros. Pažymi, kad buvo kreiptasi į pareiškėjo sveiktos priežiūros įstaigą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir patikslinimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas, kadangi 2014 m. gegužės 12 d. yra pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo termino pradžia, ir pareiškėjas sprendimo, kuriuo nustatytas minėtas terminas, neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl darbingumo lygio nustatymo, kurio priežastys – „ligos ir būklės“ ir „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“.Pareiškėjas skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais konstatuotu jo sveikatos būklės pagerėjimu ir nustatytu 45 proc. darbingumo lygiu dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 17 d. bei 70 proc. darbingumo lygiu dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2016 m. kovo 18 d. neterminuotai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, jog Tarnyba ir Klaipėdos I teritorinis skyrius ginčijamais sprendimais pareiškėjui pagrįstai nustatė, o Ginčų komisija pagrįstai patvirtino minėtus darbingumo lygio dydžius dėl priežasčių „ligos ir būklės“ bei „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kompetencijos ribas, spręsdamas, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o pats skundas išnagrinėtas neišsamiai, neištyrus skundo faktinio pagrindo bei pateiktų įrodymų.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal NSIĮ 20 straipsnio 9 dalį darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtą įstatymo normą įgyvendina norminis teisės aktas, priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo aprašo tvarkos patvirtinimo“. Šio įsakymo 1 punktu patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su atitinkamais priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4, 5, 6 p.). Kriterijų aprašo I priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XVI dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais atitinkamuose intervaluose. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (2 priedas) (Kriterijų aprašo 8 p.). Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams, o apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 10–11 p.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą, turėjo nustatyti, ar ginčijamais sprendimais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar ginčijami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-393/2012). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo pagrįstumą, iš esmės nepagrindė aplinkybės, kuo pasireiškė pareiškėjo sveikatos būklės pagerėjimas 2014–2016 m. laikotarpiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) patyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Pirminis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas 2014 m. gegužės 12 d. ir laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. jam nustatytas 45 proc. darbingumas, kai ligos priežastis „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (I t., b. l. 11). Pakartotinis darbingumo lygio vertinimas pareiškėjui atliktas 2016 m. birželio 8 d. ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SS-1559 jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, kai priežastis „ligos arba būklės“, galiojantis nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 17 d., bei 70 proc. darbingumo lygis, kai priežastis „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, galiojantis neterminuotai nuo 2016 m. kovo 8 d. (I t., b. l. 13–14). Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo sveikatos būklė pakartotinio darbingumo lygio nustatymo metu už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. kovo 8 d. įvertinta kaip pagerėjusi, ir jis pripažintas darbingu NSIĮ 20 straipsnio 7 dalies 3 punkto tvarka. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nesutiko su nustatytu sveikatos būklės pagerėjimo konstatavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės šios aplinkybės nevertino, o apsiribojo vien byloje pateiktų medicininių dokumentų analize. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo kai kurie motyvai įsiterpia į medicinos srities klausimų sprendimą, nors tai nėra priskirta teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad nustatant darbingumo lygio padidėjimo procentą, sveikatos būklės pagerėjimas turi būti patvirtintas klinikiniais, instrumentiniais ir laboratoriniais tyrimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologo-ortopedo 2016 m. gegužės 16 d. konsultacijos išvada ir 2016 m. gegužės 13 d. neurologo konsultacijos išvada, iš kurių turinio matyt, jog nuo 2014 m. po taikyto gydymo ir praeitos reabilitacijos stebima teigiama pareiškėjo sveikatos būklės dinamika, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog pareiškėjo darbingumas padidėjo nuo 45 proc. iki 70 proc. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po apeliacinio skundo priėmimo pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SS-949, iš kurio matyti, jog pareiškėjui nuo 2018 m. kovo 14 d. neterminuotai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl darbingumo priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. Minėtame sprendime konstatuota, kad yra pagrindas pakeisti Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, kadangi sprendimas priimtas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.16.1 papunkčio pagrindu, kai pareiškėjo atveju turėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 papunktis, kuris vertinamas 45 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadas dėl nepakankamo ginčijamo akto bei pirmosios instancijos teismo vertinimų sprendime pagrįstumo dėl patvirtinto darbingumo lygio dydžio bei termino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas, kadangi darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ jam turėtų būti nustatytas nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), o ne nuo visų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 12 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą tais atvejais, kai asmuo prašo darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, nustatyti atgaline data, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomo taikyti Tvarkos aprašo 30 punkto, pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui ar pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio termino pradžia yra visų dokumentų Tarnyboje gavimo diena. Vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ turi būti nustatytas ne nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos (šiuo atveju nuo (duomenys neskelbtini)), o nuo visų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 12 d.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendroji taisyklė nustatant darbingumo lygio termino pradžią nurodyta Tvarkos aprašo 17 punkte. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbingumo lygis bendrąją tvarka turėtų būti nustatytas nuo visų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos, tačiau Tvarkos aprašo 30 punkte įtvirtinta Tarnybos teisė ir pareiga, esant asmens prašymui, darbingumo lygį, atsiradusį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, nustatyti atgaline data nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo, jeigu tam yra pateikta pakankamai duomenų. Taigi, Tarnyba prašymą dėl atgalinės datos nustatymo bet kuriuo atveju turi spręsti, siekiant įvertinti pateiktų dokumentų pakankamumą. Šiuo nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog nei atsakovai, nei pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pareiškėjo prašymo taikyti Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas pagrįstumo, pasisakydami tik apie bendrą tvarką nustatant darbingumo lygį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SS-949 pareiškėjui nuo 2018 m. kovo 14 d. neterminuotai nustačius 40 proc. darbingumo lygį dėl darbingumo priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, pareiškėjo dalis reikalavimų iš esmės buvo patenkinti. Nagrinėjamu atveju liko aktualus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, iki 2018 m., kadangi pareiškėjo prašymas dėl darbingumo lygio nustatymo atgaline data nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas atsakovų priimtų ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrindė aplinkybės, kuo pasireiškė pareiškėjo sveikatos būklės pagerėjimas 2014–2016 m. laikotarpiu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog tarp šalių kilęs ginčas nėra tinkamai išnagrinėtas. Be to, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. SS-949 pripažinus, jog ginčijamas Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas priimtas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.16.1 papunkčio pagrindu, kai pareiškėjo atveju turėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 papunktis, taip pat suponuoja išvadą, jog ginčijami sprendimai priimti pritaikius netinkamas teisės aktų normas. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nepasisakė dėl esminių skunde keliamų klausimų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas keistinas, Ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 8 d. sprendimas ir Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas panaikintini, o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius įpareigotinas iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą už (duomenys neskelbtini)–2018 m. laikotarpį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. S-200, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SS-1559 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimą.
Įpareigoti atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo A. R. darbingumo lygio nustatymą už (duomenys neskelbtini)–2018 m. laikotarpį.
Nutartis neskundžiama.