- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2-24-750/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01843-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) D. B. patikslintą priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) E. L. dėl kompensacijos už privalomojo remonto darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė D. B. (toliau – ir atsakovė) patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo E. L. (toliau- ir ieškovas) 7945,69 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančio 1/3 dalies statinio (gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ginčo namas) privalomojo remonto darbus bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas būdamas gyvenamojo namo bendraturtis, nesiėmė jokių priemonių saugoti bendrą turtą, jį remontuoti, prižiūrėti, kaip tai nustato teisės aktai, dėl ko ieškovas turėtų jai kompensuoti 1/3 dalį išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimu bei remontu.
Ieškovas jau nuo (duomenys neskelbtini) įgijo pareigą rūpintis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimis ir vien ta aplinkybė, kad šis negyvena jam priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje nėra pagrindas atleisti nuo pareigos tinkamai rūpintis jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Įstatymų leidėjo priimtas CK 4.76 straipsnis nenumato tokios galimybės nekilnojamojo daikto bendraturčiui nevykdyti šiame straipsnyje nustatytų pareigų vien dėl tos priežasties, kad ieškovas negyvena ir nesinaudoja jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. E. L. išreikšdamas valią priimti jam priklausančią palikimo dalį, kartu prisiėmė pareigą tinkamai išlaikyti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, nepriklausomai nuo to, kad jis gyvena Vilniuje.
Ginčo namas yra pastatytas 1975 m. Jis medinis, sienos įrengtos iš rąstų, namas nebuvo remontuotas, dėl ko atsakovė, siekdama pašalinti avarinio stovio gyvenamojo namo konstrukcijas, pradėjo būtinus remonto darbus, tam, kad pašalintų susidėvėjusias gyvenamojo namo konstrukcijas, bei tam, kad būtų užtikrintas gyvenamojo namo išorinės išvaizdos atitikimas teisės aktų reikalavimams. Būtinojo remonto metu buvo pakeisti supuvę namo mediniai langai, suremontuotas namo stogas, pakeista medinė fasadinė gyvenamojo namo danga, atlikti įvairūs kiti būtini remonto darbai, siekiant pašalinti susidėvėjusias, su puvėsių požymiais esančias medines namo konstrukcijas, dėl ko buvo įgytos visa eilė prekių: mediena, plastikiniai langai, ruberoidas stogui, neasbestiniai stogo dangos lakštai, vėjo izoliacinė plėvelė, vinys, statybiniai strypai, veržlės, įvairios tvirtinimo detalės, dažai, teptukai, priemonės dažymui, cementas, polistirolas, klijavimo armavimo mišinys, armavimo tinklelis, trintuvė tinkavimui, vielos tinklai, montavimo putos, įvairios smulkios prekės, būtinos remonto darbų atlikimui, variniai kabeliai, elektros laidų pakeitimui, kurie nuo 1975 m. namo statybos nebuvo keisti, atliktas susidėvėjusios santechnikos pakeitimas, suremontuota ir pakeista susidėvėjusi vonia, tualetas, kadangi neįgaliam asmeniui – B. L. yra būtina turėti orias neįgaliam asmeniui gyventi skirtas gyvenimo sąlygas. Namas medinis, gaisro kilimo tokiame name tikimybė yra didelė, juolab kaip viena iš dažniausiai gaisrų kilimo priežastis - netvarkinga elektros instaliacija, susidėvėję laidai, dėl netvarkingos, susidėvėjusios santechnikos dažnai yra apipilamos gyvenamosios ir kitos patalpos. Atsakovė yra pateikusi namo remontui pirktų prekių sąskaitas ir čekius, taip pat teismui civilinėje byloje buvo pateikta specialisto išvada, kuri patvirtina, kad į gyvenamojo namo remontą, siekiant pašalinti avarinės būklės ir susidėvėjusias namo konstrukcijas, yra investuota 24 077,83 Eur suma. Atliktų darbų kodai, kiekiai ir kainos yra nurodyti lokalinėje sąmatoje, kuri buvo pateikta kartu su specialisto išvada. Kadangi ieškovui priklauso 1/3 dalis statinio, todėl ieškovas turi atsakovei kompensuoti 1/3 dalį į gyvenamojo namo būtinojo remonto darbams skirtų piniginių lėšų - 7945,69 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. teismo posėdžio metu prašė patenkinti patikslintą priešieškinį ir paaiškino, kad vyksta ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio namo 1/3 dalį paveldėjo E. L.. Šiuo metu klausimas dėl namo atidalijimo yra išspręstas. Ji prašo priteisti kompensaciją už privalomuosius minėto namo remonto darbus. Ginčo namas pastatytas 1975 m. Ji namą pradėjo remontuoti 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ir jį remontavo iki 2019 m. Buvo kiauras stogas, nukritusios dailylentės, nusilupusios sienos, sukiužusios grindys, supuvę mediniai langai, sijos, byrėjo dailylentės, reikėjo keisti elektros instaliaciją. Be to, buvo supuvusios sijos, kurios laiko šiferį, per stogą bėgo vanduo, sugriuvusi krosnis. Norint gyventi šiame name reikėjo jį tvarkyti. Iš bėdos buvo galima jame gyventi. Ieškovas iš atsakovės už namą norėjo 15 000 Eur, bet ji nesutiko tiek mokėti, pasiūlė 6000-7000 Eur. Remonto metu pirmiausia buvo pakeistas stogas, keičiamos supuvusios sijos, medinės stogo konstrukcijos. Ten buvo uždėtas asbestcementinis šiferis. Nepamena kiek kainavo stogo remontas. Specialistas namą apžiūrėjo ir įvertino kiek būtų kainavęs jo remontas. Darbininkų nesamdė, darėsi patys, padėjo draugai. Stogo darbams buvo naudojamas šiferis, mediena, izoliacinė plėvelė. Stogą keisti buvo būtina. Specialistas apskaičiavo kiek būtų kainavęs darbas, bet jie dirbo savo jėgomis, todėl darbo jėga nekainavo. Ginčo namo fasadas taip pat buvo tvarkomas. Nuėmė medines lenteles ir apkalė naujomis dailylentėmis, fasadas buvo apšiltintas. Po to jas gruntavo, dažė, kalė, vinių reikėjo. Ji neprašo už viso Ginčo namo remontą, prašo už 1/3 dalies namo remontą priteisti. Namo mediniai langai buvo pakeisti plastikiniais. Keitė lauko duris, kai kurias vidaus duris (vonios ir kambario). Visuose kambariuose buvo pakeistos grindys, virtuvėje įrengtas grindinis šildymas. Jos buvo supuvusios, skylėtos. Vienur buvo sudėtas laminatas, kitur plytelės, grindys apšiltintos. Namo sienas šiltino tik iš lauko. Vonioje buvo pakeistos plytelės. Buvo remontuojamos lubos. Jos buvo kalamos su plokšte ir dažomos. Elektros instaliaciją buvo būtina tvarkyti. Buvo pakeisti laidai, rozetės, jungikliai. Taip pat buvo atlikti vandentiekio ir kanalizacijos darbai. Anksčiau tualeto namo viduje nebuvo. Buvo įrengti du praustuvai. Šiems darbams buvo naudoti plastikiniai vamzdžiai. Iki remonto namas buvo kūrenamas krosnimi, kurią nugriovė. Dabar pastatė šildymo katilą rūsyje, bet už jį pinigų neprašo priteisti. Kiek kainavo šildymo sistema konkrečiai pasakyti negali. Priešieškinį grindžia specialisto S. Š. išvada. Visa mediena, kuri pirkta buvo sunaudota namo remontui. Konkretizuoti kokių medžiagų ir kiek jų sunaudojo namo remontui pasakyti negali. Po atlikto remonto Ginčo name gyvena jos sūnus L. B.. Apie namo remonto darbus 2016 m. rugpjūčio mėn. ieškovą informavo telefonu, tačiau jis nesutiko, kad būtų remontuojamas namas. Šiuo metu minėtas statinys yra suremontuotas. Remonto metu nugriovė nuo gatvės pusės verandą. Ginčo namo remontui išleido apie 24000 Eur. Iš to sumos sudaro 11 000 Eur darbo užmokestis.
Atsakovės D. B. atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu prašė patikslintą priešieškinį visiškai patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas E. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir ieškovui iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas. Atsakovė prašydama priteisti iš ieškovo 7945,69 Eur Ginčo namo būtinojo remonto darbams skirtas pinigines lėšas nurodo, kad šių išlaidų poreikį patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad į namo remontą, siekiant pašalinti avarinės būklės ir susidėvėjusiais namo konstrukcijas yra investuota 24077,83 Eur. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi atsakovės pateikta specialisto išvada nepagrindžia atsakovės išlaidų namo būtinojo remonto išlaidų. Prie specialisto išvados pateikta sąmata dar neįrodo, kad atsakovė būtent tiek išleido namo būtinojo remonto išlaidoms. Kaip matyti iš pateiktos sąmatos, joje suskaičiuoti tokie darbai kaip namo viduje grindinio šildymo įrengimas, plytelių klijavimas, lauko ir vidaus durų pakeitimas ir t.t. Gyvenamasis namas buvo remontuojamas ir pritaikytas gyventi atsakovės sūnaus L. B. šeimai. Šios aplinkybės nustatytos ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Šias aplinkybes patvirtino ir pati atsakovė. Namo remontavimas vieno bendrasavininko, šiuo atveju D. B., siekiant patenkinti savo interesus ir poreikius, susikurti geresnį gerbūvį (pvz. turėti naujesnes grindis, patogesnę ar gražesnę vonią, jaukesnį kambarį, modernesnę šildymo sistemą ir pan.) ir šis išlaidavimas negali būti perkeltas ant kito bendrasavininko pečių. Tai pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2021-04-22 nutartyje, civilinę bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, bendraturtis gali reikalauti iš kito bendraturčio tik išlaidų, susijusių su būtinais darbais pastato išsaugojimui. Šios išlaidos turi būti protingai minimalios. Atsakovės prašomos priteisti pateiktoje sąmatoje nurodytos išlaidos tikrai nėra minimalios, reikalingos namo būtiniems darbams atlikti. Šios išlaidos tenkina atsakovės ir jos šeimos narių interesus ir poreikius, siekiant susikurti geresnį gerbūvį. Šių išlaidų neturi pareigos padengti kitas turto bendrasavininkas. Atsakovė prašydama priteisti namo remonto išlaidas turi pateikti įrodymus, kad namas buvo avarinės būklės ir kuriuos namo būtinus remonto darbus buvo būtina atlikti skubiai, neatidėliotinai, be bendrasavininko sutikimo, siekiant pašalinti avarinę būklę ir pan. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad namas buvo avarinės būklės, kad namo būklę prieš remontą būtų įvertinę statybos specialistai ir konstatavę namo avarinę būklę. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Iš atsakovės pateiktos specialisto sąmatos matosi, kad iš bendros 24077,83 Eur sumos net 11006,23 Eur yra darbo užmokestis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji už namo remonto darbus būtų sumokėjusi 11006,23 Eur darbo užmokesčio, būtų samdžiusi statybininkus ir jiems mokėjusi darbo užmokestį.
Iš pateiktos sąmatos matosi, kad yra paskaičiuotos sumos už fasado šiltinimą eko vata, rūsio sienų ir cokolio šiltinimą, naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis l00 mm, cokolių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, viensluoksnis tinkavimas, armuojant sintetiniais tinklais, bendrojo naudojimo patalpų durų keitimas, vidinių durų blokų montavimas, grindų išardymas, naujų grindų betonavimas, keraminių plytelių klijavimas ant betono, laminuotų grindų dangų įrengimas, sienų šiltinimas, sienų klijavimas apmušalais, keraminėmis plytelėmis, grindinio šildymo įrengimas, klozeto, praustuvo, chromuoto rankšluosčio džiovintuvo sumontavimas, taip pat kiti darbai, kurie neįrodo, kad šiuos darbus name buvo būtina atlikti, siekiant išsaugoti statinį. Iš pateiktos sąmatos matosi, kad specifiniai darbai, pavyzdžiui, namo apšiltinimas, grindinio šildymo įrengimas, keraminių plytelių klijavimas ir kiti sąmatoje nurodyti darbai pagal savo pobūdį nėra būtini, neatidėliotini statybos darbai, siekiant išsaugoti statinį, bet priskiriami statybos darbams, kurie skirti siekiant susikurti geresnį gerbūvį kitam bendrasavininkui, šiuo atveju atsakovei D. B. ir jos šeimos nariams.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. nurodo, kad jos išlaidas namo remontui patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateiktos namo remontui pirktų prekių sąskaitos čekiai. 2019-11-11 teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad namo renovacijai ji išleido 13703,36 Eur, todėl ieškovas turėtų sumokėti 1/3 šios sumos, t.y. 4567,79 Eur. Prie 2019-11-11 atsiliepimo į ieškinį yra pridėti įvairūs statybinių medžiagų, prekių pirkimo kvitai už 13 261,71 Eur. Teismui pateiktame pirminiame priešieškinyje atsakovė jau nurodo, kad remontui išleido 15217,86 Eur, todėl ieškovas jai turi atlyginti 1/3 remontui skirtų lėšų - 5021,89 Eur. Teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje atsakovė jau nurodo, kad bendros namo remonto išlaidos sudaro 24077,83 Eur. Tokiu būdu atsakovė trijuose procesiniuose dokumentuose, t.y. 2019-11-11 atsiliepime į ieškinį, pirminiame priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodo ženkliai skirtingas nepagrįstas sumas, išleistas namo remontui. Skirtingų sumų nurodymas patvirtina aplinkybę, kad prašomos sumos yra nepagrįstos.
Atsakovė prie 2019-11-11 atsiliepimo į ieškinį pateikė medienos pirkimo kvitus, iš kurių matosi, kad medieną pirko ne pati atsakovė, bet kitas asmuo - L. B.. Į bylą pateikti: 2018-08- 30 kasos pajamų orderis, kad L. B. už medieną sumokėjo 544,50 Eur, 2018-07-04 kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad L. B. už medieną sumokėjo 308,55 Eur, 2018-01-29 kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad L. B. už medieną sumokėjo 411,40 Eur. Tokiu būdu, atsakovė nepagrįstai prašo priteisti jai sumas, kurių ji nemokėjo. Atsakovė taip pat pateikė 2016-08-24 UAB „I.“ pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią matosi, kad D. B. už vieną plastikinį langą UAB „I.“ sumokėjo 1500 Eur. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta, kokių išmatavimų langą pirko atsakovė. Pagal turimą ieškovo informaciją, tokią sumą, t.y. 1500 Eur kainuoja didelis vitrininis langas. D. B. nurodo, kad ji name (duomenys neskelbtini), pakeitė visus langus, iš pateiktų nuotraukų matosi, kad tai yra nedideli standartiniai langai. Tuo tarpu atsakovė pateikė 2016-08-24 vieno didelio, vitrininio lango pardavimo PVM sąskaitą faktūrą. Šis langas name nėra sumontuotas. Vadinasi ieškovas neturi pagrindo padengti šio lango įsigijimo išlaidų. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė D. B. jai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), turi didelę sodybą, pirtį su poilsio kambariais, kurią tvarkė tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo remontuojamas Ginčo namas ir langas, už kurį D. B. sumokėjo 1500 Eur yra panaudotas jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji pirko langus į namą (duomenys neskelbtini).
Atsakovė D. B. kaip dokumentus, pagrindžiančius Ginčo namo išlaidas, pateikė daug sąskaitų, kuriuose nurodyta, kad pirkta pjauta mediena. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ši visa jos įsigyta mediena buvo panaudota būtent to namo būtiniems neatidėliotiniems darbams atlikti. Pagal pateiktas sąskaitas matosi, kad atsakovė pirko pjautos medienos iš viso 25,505 m³. Pateiktose sąskaitose nurodytas pirkėjos D. B. adresas (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitose nurodytos informacijos tikėtina, kad pjauta mediena buvo pristatyta į atsakovės gyvenamąją vietą, kur atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, kurioje vyko statybos darbai, kai buvo perkama mediena. Tokiu būdu, pirkti dideli medienos kiekiai galimai buvo panaudoti atsakovei ir jos šeimai priklausančios sodybos, pirties, remontui, pirties kūrenimui. Tokiu būdu, nurodytos aplinkybės sudaro realų pagrindą teigti, kad atsakovės nurodyti įsigyti medienos kiekiai buvo panaudoti jos ir jos šeimos reikmėms, bet ne Ginčo namo remontui.
Visus namo remonto darbus atsakovė atliko be bendrasavininko sutikimo. Būtent tam bendraturčiui, kuris siekia nuostolių dėl būtinų remonto išlaidų statiniui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo, tenka našta įrodyti, kad atitinkami remonto darbai buvo būtini. Tokiu būdu, statiniui išlaikyti būtinų remonto darbų būtinumą turi įrodyti bendrasavininkis, kuris atliko remonto darbus be kito bendrasavininko sutikimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad remonto darbai, kuriuos ji atliko savo nuožiūra, be bendrasavininko sutikimo ir suderinimo, buvo būtini, neatidėliotini.
Atsakovė akcentuoja ieškovo pareigą išlaikyti turtą, tačiau visiškai pamiršta ieškovo teisę į gaunamas pajamas. Pajamas už namo nuomą daugiau kaip 5 metus gavo viena atsakovė, ji nesidalijo gaunamu nuomos mokesčiu, nors išnuomota buvo ir ieškovui nuosavybės priklausanti turto dalis. Nuo 2009-10-27, ieškovui buvo visiškai apribota galimybė naudoti ir valdyti jam priklausančią turto dalį, gauti iš jos pajamų. Tokiu būdu, buvo pažeistos ieškovo kaip turto bendrasavininko teisės. Atsakovė viena gaudama nuomą už namą, privalėjo už gautas nuomos pajamas, remontuoti namą ir jį prižiūrėti.
Atsakovė remontuodama Ginčo namą ir jo priklausinius, jokio ieškovo sutikimo neprašė, jį kaip turto bendrasavininką visiškai ignoravo, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų ir kitų pastatų remontą. Gyvenamajame name iki šiol yra padaryti šie darbai: yra išardyta siena tarp kambarių, plane pažymėtų 1-7 ir 1-2, nuardyta veranda, plane pažymėta 1-5, taip panaikinant įėjimą į namą iš šios verandos, taip pat nuardyta veranda, plane pažymėta 1-1, vietoje šios verandos įrengta terasa su stogu, taip pat atlikti kiti statybos darbai. Atsakovė šių darbų atlikimo neginčijo. Ji, nugriaudama gyvenamojo namo dvi verandas, atliko rekonstrukciją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant), sumažinant bet kuriuos statinio išorės matmenis- ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Statinio rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas. Norint gauti statybos leidimą be projekto būtina pateikti statinio bendrasavininko sutikimą. Tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas. Ieškovas tokio sutikimo nedavė ir jo nebuvo prašoma. Tokiu būdu jis neturi pagrindo atsakovei atlyginti turto remonto išlaidų, kadangi remonto darbai buvo atlikti be jo žinios ir sutikimo, taip pat pažeidžiant įstatymų nustatytas taisykles.
Atsakovė akcentuoja, kad Ginčo namas pastatytas 1975 m., todėl jis buvo avarinės būklės. Namo pastatymo metai dar neįrodo, kad namas buvo avarinės būklės, kadangi name iki 2007 m. kovo mėnesio gyveno ieškovo ir atsakovės tėvai, jie rūpinosi namu, jį prižiūrėjo, remontavo, vėliau name gyveno nuomininkai, o dar vėliau namą pradėjo remontuoti atsakovė pagal savo poreikius. Tokiu būdu, namas visą laiką buvo prižiūrimas, jame visą laiką gyveno žmonės, namas niekada nebuvo negyvenamas, nešildomas.
Šalies argumentai
Ieškovas E. L. teismo posėdžio metu nesutiko su patikslintu priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis paveldėjo 1/3 dalį Ginčo namo. Šiuo metu jis teismo sprendimu yra atidalintas. 2018 m. pamatė, kad namas yra remontuojamas. Su juo dėl namo remonto nebuvo derinama, jo niekas nieko neklausė. Jie kalbėjo apie kompensaciją už namą. Namo būklė buvo gera, gal tik reikėjo pakeisti du šiferio lapus, keletą lentučių. Buvo atplyšusi 1 lentutė, 4-5 kvadratai lentučių buvo atšokusios. Jos nebuvo supuvusios. Stogas buvo šiferinis. Iš gatvės pusės kairėj pusėj buvo kiauras 1 šiferio lapas. Elektros instaliacija buvo gera, buvo sudėti variniai laidai, jie yra praktiškai amžini. Vienas buvo virtuvėje geras plastikinis langas, kiti buvo geri mediniai dažyti langai. Tėvai buvo įdėję vieną langą. Jie nebuvo supuvę. Lietvamzdžiai buvo geri. Santechnikos įranga buvo tinkama, sudėti geri metaliniai vamzdžiai. Jie buvo sudėti kai namą statė. Tualetas buvo ūkiniame pastate. Name buvo medinės grindys, jas buvo galima nušlifuoti, nuvalyti ir tuomet nudažyti. Iki remonto name buvo centrinis šildymas, stovėjo krosnis, šiuo metu koks šildymas name jis nežino. Po remonto nežino ar yra tualetas. Nereikėjo keisti nei vienų durų. Lubos buvo gražios, medinės. Vidaus sienos buvo rąstai, dėtos plokštės ir vienas kambarys buvo dažytas, o kiti buvo tapetuoti. Namo vidaus durys buvo normalios, antikvarinės. Namas buvo prižiūrimas, tvarkomas, dažomas, 1985 m. buvo apkaltas lentutėmis. Jokio remonto tame name nereikėjo. Viskas buvo sudėta kai statė namą. Mama mirė 2007 m., o tėtis 2008 m., tėvai visą laiką gyveno tame name. Po tėvų mirties tame name iki 2014 m. gyveno nuomininkai ir viskas buvo gerai. Atsakovė savavališkai užvaldė namą, be jo sutikimo išnuomojo. 2015 m. apsigyveno L. B.. Paskutinį kartą namo viduje jis buvo 2015-08-08. Šiame name jis negyveno ir negyvena. Su juo niekas nederino dėl gyvenamojo namo remonto, jį atliko be jo sutikimo. Neteisėtai buvo nugriauta veranda ir atlikti neteisėti veiksmai. Verandoje buvo durys, ją nuvertė, kitas duris užkalė ir jų neliko. Virtuvę sujungė su tėvų miegamuoju ir vėl durų neliko.
Ieškovo E. L. atstovas advokatas Vytautas Kelpšas teismo posėdžio metu prašė patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad Ginčo namą jis žino nuo pat jo pastatymo pradžios. Jo brolis 2006 m. įdėjo į namą plastmasinius langus, duris. Namas buvo labai geras ir jis galėjo toliau toks būti. Jame buvo galima gyventi. Namas buvo perdarytas 2019-2020 m., tiksliai nepamena. Uždėtas naujas stogas, nors senas stogas irgi galėjo būti, perdažytos namo sienos, nuardyta veranda, pakeisti langai nors jų ir nereikėjo keisti. Paskutinį kartą to namo viduje buvo 2011-2012 m. Namo langai, sienos, durys, stogas buvo geri. Namo sienos buvo geros. Durys buvo pakeistos. Namo viduje buvo labai tvarkinga. Tame name buvo centrinis šildymas radiatoriais iš krosnies. Šiuo metu tame name gyvena D. B. sūnus.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad paskutinį kartą Ginčo name jis lankėsi 2007 m. balandžio mėnesį. Namo būklė buvo puiki. Anksčiau buvo supuvęs tik vienas langas virtuvėje, kurį S. L. pakeitė. Kiti langai buvo geri. Kambariai buvo geros būklės, tvarkingi, geros grindys, durys. Buvo centrinis šildymas. Iš virtuvės malkomis kūrenama krosnis. Tiksliai negali pasakyti, ar tualetas buvo namo viduje ar lauke. Ir vidinės, ir lauko durys buvo geros. Namo sienos iš išorės buvo tvarkingos, tik vietomis atsilupę dažai. Apie stogo būklę nežino. Šiuo metu namo nematė ir nežino kaip jis atrodo.
Liudytojas A. Š., dirbantis (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu parodė, kad Ginčo namas buvo E. L. ir D. B. tėvo. Šiuo metu savininkai kiek žinoma yra D. B. ir jos brolis E. L.. Namo išorė pasikeitė apie 2018 m., tiksliai nepamena. Buvo pakeistos namo sienos (lentos), langai, durys, stogas. Viduje paskutiniu metu nebuvo. Tame name gyveno L., D. B. tėvai. Savininkas buvo tvarkingas, namą prižiūrėdavo. Po to name gyveno nuomininkai. Po jų mirties namas buvo apleistas, nebuvo jame gyvenama. Namo viduje buvo vieną kartą, tai yra 2015-2016 m., tiksliai nepamena. Jame nebuvo tualeto, vandentiekis buvo iš keturbučio, kiek pamena, namas buvo šildomas krosnimi. Iš išorės matėsi sukrypę langai, asbestcementinis stogas. Per tą laikotarpį nuo 2015-2016 m., kai lankėsi iki 2018 m. labai pablogėjo namo būklė. Tarp lentų matėsi puvėsiai, tarpai, langas antram aukšte buvo sukrypęs. Tame name kurį laiką gyveno nuomininkai. Šiuo metu tame name gyvena D. B. sūnus.2015-2016 m. buvo tikrinamos neįgalios moters gyvenimo sąlygos tame name. Po remonto namas iš išorės visai kitaip atrodo. Nenustatinėjo ar namas avarinis, bet yra kalbėjęs su D. B. apie tai ar planuoja namą tvarkyti, nes matėsi, kad jisai prastos būklės. Jie gali duoti raštu pastabas į namo išorę, jeigu mato, kad namas avarinės būklės ir gresia pavojus aplinkiniams, o šiuo atveju D. B. buvo teikiamos draugiškos pastabos dėl minėto pastato. Namo būklė nebuvo tokia, kad būtų reikėję rašyti įspėjimą. Namas vizualiai neatrodė avarinės būklės, neįžvelgė kad jis keltų kažkokią grėsmę aplinkai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad paskutinį kartą Ginčo name lankėsi 2006-2007 m. Jis buvo gražiai įrengtas. Grindys buvo medinės, bet į jų būklę nekreipė dėmesio. Durys buvo paprastos, medinės. Virtuvėje buvo krosnis. Po D. B. tėvų mirties, tame name gyveno moteris, kurios vardas N. Kartais atvažiuodavo D. B. vyras pakūrenti, kad nesusprogtų radiatoriai. Iš lauko buvo išpuvusios palangės, namas buvo nedažytas kelis metus. Namo lentelės buvo atšokusios. Elektra buvo netvarkinga. Šiuo metu tas namas atremontuotas. Dabar yra naujai pakeistas stogas, plastikiniai langai, durys, lentelėmis apkaltos namo sienos, sudėtos durys, iš naujo išvedžioti elektros laidai. Tam namui remonto reikėjo būtinai. Nežino kas tą namą remontavo, matė vaikščiojančius D. B. vyrą ir jos sūnų.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra kvalifikuotas elektrikas. D. B. sutuoktinis S. B. apie 2011 m. pasikvietė jį apžiūrėti Ginčo namo elektros instaliaciją. Namas neatitiko saugumo reikalavimų. Jame buvo aliuminiai laidai, kurie yra negalimi, netvarkingi kištukiniai lizdai, elektros dėžutės netiko, nes buvo išdegę kontaktai, sugedę jungtukai (krito, klibėjo). 2011 m. tame name pakeitė vieną kabelį elektrinei orkaitei. Nuo 2019 m. tame name pakeitė visą naują elektros instaliaciją (kabelius, elektros skydus, automatus, šviestuvus). Už darbą jam nemokėjo. 2011 m. matė, kad buvo išpuvusios palangės, patrūnijusios grindys vienoje vietoje. Durys buvo paprastos senovinės. Visur buvo reikalingas remontas, matėsi supelijęs kampas. Namo išorinės sienos buvo iš medinių dailylenčių, kurios buvo sutrūnijusios. Stogas buvo asbestinis, jo būklės nematė.
Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 metais jis gyveno Ginčo name. Kadangi buvo sena elektros instaliacija, todėl sutrikdavo elektros tiekimas ir tai nuolat kartojosi. Kai nebūdavo elektros važiuodavo pas tėvus į kaimą. Kai nusprendė daryti remontus, nusprendė keisti visą elektros instaliaciją, kadangi tai trukdydavo gyventi. Vakare kai žiūrėdavo televizorių iš paskirstymo dėžutės girdėdavosi traškesiai, todėl minėtame name buvo nesaugu gyventi. Tas namas priklausė jo seneliams S. L. ir B. L.. Po senelių mirties namą paveldėjo jų vaikai: E. L., R. L., D. B. ir B. Name nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Šiferis buvo sudūlijęs, pro jį į namo vidų bėgo vanduo, pradėjo šlapti gegnės, jos pradėjo juoduoti. Name buvo krosnis. Tualeto ir vandentiekio name nebuvo. Namo grindys didžiajame kambaryje buvo visiškai supuvusios grindys. Daug pavojaus buvo dėl senos elektros instaliacijos. Namą būtinai reikėjo remontuoti, jisai labai prastai atrodė ir jame buvo blogos gyvenimo sąlygos. Namą iš išorės pradėjo remontuoti 2015-2016 m., nes buvo išpuvę langai, palangės, dėl to žiemą buvo labai šalta. Fasadas buvo kritinės būklės, nes viena po kitos krito lentutės, vėjalentės. Nugriovė verandą, nes ji buvo atsiskyrusi nuo pagrindinio pastato. Visas namas buvo apšiltintas iš išorės. Buvo pakeistas šiferis ir šiek tiek išplatintas pakalimas. Namo remontas buvo baigtas 2021 m., tikslaus laiko nepamena. Remontą darėsi jisai, kadangi mama D. B. jam leido. Nepamena, kiek tiksliai kainavo medžiagos. Į namo remontą investavo jis ir mama. Remontuoti namą padėjo draugai, todėl jiems už darbą nemokėjo. Negali atsakyti ar E. L. buvo pranešta apie namo remontą, jisai ne pats tai derino. Jam mama D. B. sakė, kad jeigu jis nori čia gyventi, tai tegul ir tvarkosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-01-06 sprendimu buvo nuspręsta atidalyti E. L. priklausančias 777/2332 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2332 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias dalis asmeninės nuosavybės teise priteisti D. B.. Be to minėtu sprendimu nuspręsta atidalyti E. L. priklausančią 1/3 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir šią dalį nuosavybės teise priteisti D. B.: 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš D. B. E. L. naudai 9 753,33 Eur piniginę kompensaciją. Priešieškinį nuspręsta atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi nuspręsta Tauragės apylinkės teismo 2021-01-06 sprendimo dalį dėl atsakovės D. B. priešieškinio reikalavimo dėl 5021,89 Eur kompensacijos už atliktus pastato remonto darbus priteisimo, taip pat minėto sprendimo dalį, kuria ieškovui E. L. iš atsakovės D. B. priteista 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 38,67 Eur kelionės išlaidų, panaikinti ir bylą dėl šios sprendimo dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021-01-06 sprendimo dalį, be kita ko, ir sprendimo dalį, kuria ieškovui E. L. iš atsakovės D. B. priteista 220 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės D. B. pateiktoje UAB „ Capital vertinimas“ 2016-08-31 glaustos formos informacinėje pažymoje apie turto kainą matyti, kad buvo vertintas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šiuo adresu esančio Ginčo namo būklė prasta.
Byloje pateikta 2020 m. S. Š. specialisto išvada, atlikta pagal atsakovės (užsakovės) D. B. atlygintų paslaugų tiekimo sutartį Nr. 2020-08-20, kurios objektas Ginčo namas. Specialistui buvo pateikti klausimai: 1. Ar gyvenamajam namui, kuris užfiksuotas fotonuotraukose bei bendrovės „Capital“ atliktame turto vertinime 2016-08-31 buvo būtina atlikti šiuo metu esančius bendro naudojimo objektų paprastojo remonto darbus: stogo keitimo darbai, (sena danga buvo asbestinė), gyvenamojo namo pamato išorės sutvarkymas, gyvenamojo namo vidaus patalpų ir santechninės įrangos pakeitimas, namo išorės pakalimas naujomis lentelėmis, langų pakeitimas naujais plastikiniais, stogo pakalimai, lietaus vandens nutekėjimo nuo gyvenamojo namo stogo sistemos pakeitimas, namo išorės durys. Jeigu taip, kokie statybos techniniai reglamentai nustato privalomą būtinumą atlikti aukščiau nurodytus paprastojo remonto darbus? 2. Kokia būtų 1 klausime atliktų paprastojo remonto darbų kaina 2019-11-01, t.y. dauguma remonto darbų, kuriems reikalingas skaičiavimas buvo atlikti šiai datai?
Žemesnės instancijos teismas
Specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad specialisto išvados rengimo metu nustatyta, kad Ginčo namo, pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ reikalavimus vieno buto gyvenamųjų namų iš rąstų gyvavimo trukmė yra 65 metai.
Specialisto išvados rengimo metu nustatyta, kad Ginčo namo, kurio eksploatacija vyksta 45 metus, pagal Rekomendaciją „R 27 -01 „Statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamos trukmės įvertinimas“ „Rekomendacijos dėl priežiūros ir atnaujinimo“ buvo būtina atlikti bendro naudojimo objektų paprastojo remonto darbus: stogo keitimo darbai, (sena danga buvo asbestinė), gyvenamojo namo pamato išorės sutvarkymas, gyvenamojo namo vidaus patalpų ir santechninės įrangos pakeitimas, namo išorės apkalimas naujomis lentelėmis, langų pakeitimas naujais plastikiniais, stogo pakalimai, lietaus vandens nutekėjimo nuo gyvenamojo namo stogo sistemos pakeitimas, namo išorės durys.
Specialisto išvados metu nustatyta, kad paprastojo remonto darbų kaina 2019-11-01 Ginčo name, skaičiuojant vadovaujantis UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas yra 38 706 Eur su PVM (taikytas 21 proc. PVM tarifas).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje atsakovė D. B. pateikė sąskaitas faktūrass:
1. UAB „I.“ 2016-08-24 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pirktas langas PVC PlastikClass 1 vnt 1500 Eur vertės, gavėjas D. B.;
2. UAB „A.“ 2016-08-19 PVM sąskaita faktūra serija AVE Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta UAB „I.“, kuria įsigyta 10 PVC langų PlastikClass, bendros 1336,51 Eur vertės.
3. UAB „J.“ 2016-08-30 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigyta 2.5 m³ pjautos medienos bendros 499,13 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2016-08-30 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 51, apmokėjo D. B.;
4. UAB „J.“ 2016-09-19 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigyta 5 m³ dviejų pjūvių mediena bendros 1028,50 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2016-09-19 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 54;
Žemesnės instancijos teismas
5. UAB „J.“ 2016-09-19 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigyta 5,88 m3 pjautos medienos bendros 1209,52 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2016-09-19 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 53, apmokėjo D. B.;
6. UAB „J.“ 2017-04-07 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigyta 2.625 m³ pjautos medienos bendros 508,20 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2017-04-07 kasos pajamų orderio kvitas serija mJ Nr. 009, apmokėjo D. B.;
7. UAB „J.“ 2018-01-29 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta L. B., kuria įsigyta 2.5 m³ pjautos medienos bendros 411,40 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-01-29 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 003, kuriame nurodyta, kad pinigai priimti iš L. B.;
8. UAB „J.“ 2018-01-30 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta D. B., kuria įsigyta 1.5 m³ pjautos medienos bendros 308,55 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-01-30 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 004, apmokėjo D. B..
9. UAB „J.“ 2018-04-30 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta D. B., kuria įsigyta 1,5 m³ pjautos medienos bendros 308,55 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-04-30 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 010, apmokėjo D. B..
10. UAB „J.“ 2018-06-07 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta D. B., kuria įsigyta 5 m³ pjautos medienos bendros 1028,50 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-06-07 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 019, apmokėjo D. B..
11. UAB „J.“ 2018-09-24 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta L. B., kuria įsigyta 1 m³ pjautos medienos bendros 217,80 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-09-24 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 30, apmokėjo L. B..
12. UAB „J.“ 2018-08-30 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta L. B., kuria įsigyta 2,5 m³ pjautos medienos bendros 544,50 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-08-30 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 033, apmokėjo L. B.;
13. UAB „J.“ 2018-07-04 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta L. B., kuria įsigyta 1,5 m³ pjautos medienos bendros 308,55 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-07-04 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 023, apmokėjo L. B..
14. UAB „J.“ 2018-07-30 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta D. B., kuria įsigyta 1,5 m3 pjautos medienos bendros 326,70 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-07-30 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 028, apmokėjo D. B..
15. UAB „J.“ 2018-12-10 PVM sąskaita faktūra serija MDJO Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta D. B., kuria įsigyta 1 m3 pjautos medienos bendros 223,85 Eur vertės. Šiai sąskaitai faktūrai apmokėti pateiktas 2018-12-10 kasos pajamų orderio kvitas serija MJ Nr. 51, apmokėjo D. B..
16. 2019-10-20 UAB „A.“ PVM sąskaita faktūra serija UP Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 43,60 Eur sumai.
17. 2019-10-12 R. P. įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RPS 191534 bendrai 378 Eur sumai.
18. UAB „Depo DIY LT“ kvitas 89,876 Eur sumai, kuriuo pirkta atsparus akmens masės dekoras Riva bei flizeliniai tapetai.
19. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kvitas bendrai 84,34 Eur sumai.
20. UAB „Depo DIY LT“ 2019-09-29 kvitas bendrai 32,98 Eur sumai.
21. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2019-09-18 kvitas 563,49 Eur sumai.
22. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kvitas 141,85 Eur sumai.
23. 2019-09-11 R. P. įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RPS 191330 bendrai 250 Eur sumai.
24. 2019-09-09 R. P. įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RPS 191141 bendrai 688,52 Eur sumai.
25. 2019-06-20 R. P. įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RPS 190773 bendrai 548,25 Eur sumai.
26. 2018-12-22 R. P. įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RPS 181928 bendrai 271,20 Eur sumai.
27. 2018-07-25 UAB „Stamex“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. S12-0036901 bendrai 73,88 Eur sumai.
28. UAB „Litorina“ 2018-07-09 PVM sąskaita faktūra serija GIT Nr. 0010 bendrai 45.99 Eur sumai.
29. UAB „Litorina“ 2018-07-07 PVM sąskaita faktūra serija GIT Nr. 00116 bendrai 38,01 Eur sumai.
30. UAB „Litorina“ 2018-06-30 PVM sąskaita faktūra serija GIT Nr. 00106 bendrai 45,99 Eur sumai.
31. UAB „Litorina“ 2018-05-25 PVM sąskaita faktūra serija Dig Nr. 0 bendrai 194,53 Eur sumai.
32. 2016-11-19 R. P. įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RPS 161312 bendrai 604,62 Eur sumai.
33. UAB „Litorina“ 2016-10-31 PVM sąskaita faktūra serija DIG Nr. 0005959 bendrai 21,50 Eur sumai.
34. UAB „Litorina“ 2016-10-19 PVM sąskaita faktūra serija DIG Nr. 00 bendrai 109 Eur sumai.
35. UAB „Litorina“ 2016-09-28 PVM sąskaita faktūra serija RES Nr. 0005681 bendrai 1054 Eur sumai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas E. L. pateiktame rašte (Nr. 2022-02-14 Nr.2D-2870) nurodė, kad atliko tyrimą pagal gautą skundą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini). Buvo atliktas patikrinimas vietoje ir 2021-11-09 registruotas faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktas Nr. FAK-2301. Nustatyta, kad statytoja D. B. 2016 m. savavališkai, neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento žemės sklype (duomenys neskelbtini), patenkančiame į (duomenys neskelbtini) istorinės dalies vizualinės apsaugos pozonį, pastatė I gr. nesudėtingos kategorijos inžinerinį statinį – stoginę. Statybos pradžios momentu statytoja D.B. pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 p. 1.1. p.p. Dėl akte nustatytų pažeidimų, statytojai D.B. surašytas 2022-01-20 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220120-00002. Taip pat surašytas 2022-01-21 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220121-00002 ir 2022-01-24 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius aktas Nr. PNSSP-30-220124-00002, kuriame nurodyta, kad statytoja D.B. privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus akte, t.y. iki 2022-07-24 nugriauti I-os grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį - stoginę, kurios ilgis 5,50 m., plotis 3,10 m. ir aukštis 2,20 m., pastatytą Sklype, dėl kurios statybos surašytas Aktas2, ir sutvarkyti statybvietę.
Statytoja D. B. 2016 m. savavališkai, neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento ir projekto, 2016 m. sklype atliko neypatingosios kategorijos vieno buto gyvenamojo namo (unikalus Nr.8897-5017-1019) rekonstrukciją t.y. nugriovė patalpą, kadastrinių duomenų byloje pažymėtą 1-5, kurios ilgis 3,65 m, plotis 2,22 m. plotas 7,46 kv.m. Dėl nustatytų šių pažeidimų, statytojai D.B. surašytas 2022-01-20 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220120-00002. Taip pat surašytas 2022-01-24 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220124-00003.
Skunde minimi statybos darbai: namo fasado dangos keitimas, langų, stogo dangos keitimas, betoninių grindų įrengimas bei vidinės sienos išardymas gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) priskirtini paprastojo remonto darbams. Paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Taip pat neprivaloma rengti ir projektą.
Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra nuosavybės forma valdo D.B (2/3 pastato) ir E.L. (1/3 pastato). D.B. atliko statybos darbus neturėdama CK 4.75 straipsnyje nurodyto privalomo turėti vienbučio gyvenamojo namo Atgimimo g. 9, Švėkšna bendraturčio sutikimo ir tuo pažeidė CK.75 straipsnio nuostatas.
Kaip nustatyta, nekilnojamojo turto, tai yra Ginčo namo 2/3 dalys šio pastato, priklausė atsakovei D. B., o 1/3 šio pastato priklausė ieškovui E. L.. Atsakovė nebendradarbiaudama su ieškovu ir nederindama kapitalinio remonto projektų, savavališkai, neturėdama kito bendraturčio sutikimo, sutvarkė (atliko kapitalinį remontą) ir pagerino bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį minėtą gyvenamąjį namą. Sutvarkydama ir pagerindama Ginčo namą atsakovė patyrė išlaidų ir prašo jos naudai iš ieškovo 7945,69 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančių 1/3 dalies statinio (Ginčo namo) privalomojo remonto darbus.
Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.
Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).
Kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
Teisme apklausti liudytojai, atsakovė D. B., ieškovas E. L., taip pat ir byloje pateikta medžiaga patvirtina ir ginčo byloje dėl to nekyla, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. atsakovė savo lėšomis pagerino jai su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Ginčo namą (CPK 178, 185 straipsniai).
Kaip jau minėta, pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju, atsakovė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą E. L. telefonu informavo apie tai, kad Ginčo name vykdomas remontas, tačiau ieškovas nesutiko. Jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad E. L. matė atliekamus darbus, darė foto nuotraukas, tačiau prieštaravimų nereiškė ir tai reiškia, kad jo konkliudentiniai veiksmai rodė, kad su remonto darbais sutinka. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė kad remonto darbai su juo derinami nebuvo. Remonto atlikimo laikotarpiu minėto gyvenamojo namo bendrasavininkiai buvo du: D. B. ir E. L., todėl pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, dar iki remonto darbų atlikimo, kuriuos gyvenamajame name atliko D. B., ji turėjo pareigą kreiptis į E. L. ir gauti iš jo sutikimą, o E. L. nepagrįstai atsisakius tokį sutikimą pateikti - kreiptis į teismą ir reikalauti leisti tokius darbus atlikti nesant E. L. sutikimo. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Nagrinėjamu atveju tiek D. B., tiek E. L. nurodė, kad ieškovas pranešus apie atliekamus darbus, nesutiko, teigdamas, kad „kreipsis į teismą“. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas nesutiko su jam priklausančio Ginčo namo remonto darbais. Vien remiantis tuo faktu, kad E. L. darė remontuojamo namo foto nuotraukas ir nesiėmė veiksmų remontui užkirsti, nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis sutiko su atliekamais gyvenamojo namo remonto darbais. Atsakovės atstovo išreikšta pozicija, kad apsilankymas prie Ginčo namo ir jo fotografijų darymas bei veiksmų nesiėmimas esamoje situacijoje reiškia sutikimą konkliudentiniais veiksmais atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo darbų išlaidų būtinumas, be kita ko, turėtų būti vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, savininko (lot. bonus pater familias) standartą. Rūpestingas ir atidus savininkas, siekdamas išsaugoti turtą, neturi laukti, kol jis supus, ims griūti, pasieks avarinę būklę ar jo nebebus galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį dėl kitų priežasčių (pvz., įsimetęs pelėsis kels pavojų žmonių sveikatai). Siekdamas išsaugoti ir tinkamai išlaikyti turtą, rūpestingas, atidus ir racionalaus savininkas priemonių gyvenamajam namui išlaikyti ir išsaugoti turėtų imtis dar iki tol, kol jis ims kelti realią grėsmę jame gyvenantiems ar aplinkiniams, dar iki tol, kol kyla grėsmė namui sugriūti ar pasiekti tokią būklę, kai jo remontas, siekiant jį išsaugoti, būtų nebeprotingas (pvz., dėl išaugusių remonto kaštų).
Nagrinėjamu atveju atsakovė D. B. paaiškino, kad gyvenamasis namas buvo senos statybos, kiauras stogas, nukritusios dailylentės, sukiužusios grindys, supuvę langai, sijos, reikėjo keisti elektros instaliaciją, sugriuvusi krosnis, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. atliko namo remontą. Dėl atliktų namo remonto darbų, kurie su ieškovu buvo nederinti, ieškovas nesutiko ir dėl to, kad jo nuomone, atlikti statybos remonto darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašto (2022-02-14 Nr.2D-2870) dėl ieškovo pateikto skundo dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų Ginčo name matyti, kad atsakovė savavališkai, neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini), patenkančiame į (duomenys neskelbtini) istorinės dalies vizualinės apsaugos pozonį, pastatė I gr. nesudėtingos kategorijos inžinerinį statinį – stoginę, tuo pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 p. 1.1. p.p. Dėl nustatytų pažeidimų atsakovei surašyti minėtame dokumente nurodyti aktai, privalomasis nurodymas. Be to atsakovė, savavališkai, neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento ir projekto, 2016 m. sklype atliko neypatingosios kategorijos vieno buto Ginčo namo rekonstrukciją t.y. nugriovė patalpą, kadastrinių duomenų byloje pažymėtą 1-5, kurios ilgis 3,65 m, plotis 2,22 m. plotas 7,46 kv.m. Dėl nustatytų šių pažeidimų surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant), sumažinant bet kuriuos statinio išorės matmenis- ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Statinio rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas. Norint gauti statybos leidimą be projekto būtina pateikti statinio bendrasavininko sutikimą. Tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas. Nustatyta, kad ieškovas E. L. sutikimo tokiems darbams nedavė.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas rašte ( 2022-02-14 Nr.2D-2870) nurodė, kad statybos darbai: namo fasado dangos keitimas, langų, stogo dangos keitimas, betoninių grindų įrengimas bei vidinės sienos išardymas gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) priskirtini paprastojo remonto darbams ir minėtiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, taip pat neprivaloma rengti ir projektą.
Minėtame rašte konstatuota, kad atsakovė atliko statybos darbus neturėdama CK 4.75 straipsnyje nurodyto privalomo turėti vienbučio Ginčo namo bendraturčio sutikimo ir tuo pažeidė CK 4.75 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė D. B. pažeisdama teisės aktų reikalavimus atliko neteisėtus veiksmus: nugriovė verandą bei pristatė stoginę, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu ji nereikalauja jokių patirtų išlaidų už aukščiau paminėtus darbus, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma, kadangi ginčo dėl tokių darbų kainos, apimties, nekyla, o atsakovei už tokius veiksmus taikyta atsakomybė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o statybos darbams: namo fasado dangos keitimas, langų, stogo dangos keitimas, betoninių grindų įrengimas bei vidinės sienos išardymas gyvenamajame name priskirtini paprastojo remonto darbams ir minėtiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, taip pat neprivaloma rengti ir projektą.
Siekiant nustatyti ar ginčo namui nagrinėjamu atveju buvo būtinas remontas, byloje būtina nustatyti kokia buvo Ginčo namo techninė būklė 2016 m., tai yra prieš atsakovei D. B. pradedant namo remonto darbus. Iš atsakovės pateiktos UAB „ Capital vertinimas“ 2016-08-31 gautos formos informacinės pažymos matyti, kad Ginčo namo būklė buvo prasta bei pateiktos šio pastato nuotraukos iš kurių matyti, kad namas apkaltas dailylentėmis, mediniais langais, asbestcementiniu stogu. Specialisto S. Š. išvadoje nurodyta, kad objektas (Ginčo namas) buvo apžiūrėtas 2020-08-25 bei pateiktos 28 foto nuotraukos. Buvo parengta Lokalinė sąmata sudaryta pagal 2019-10 kainas: Fasado remonto darbai kainavo 5070,90 Eur iš kurių 2472,99 Eur darbo užmokestis; stogo darbų kaina 3076,63 Eur iš kurių 1395,64 Eur darbo užmokestis; Langai ir durys kainavo 3448,50 Eur iš kurių darbo užmokestis 860,98 Eur; grindys kainavo 2739,80 Eur iš kurių darbo užmokestis 1432,98 Eur, sienos kainavo 3713,45 Eur iš kurių darbo užmokestis 2092,25 Eur; lubos kainavo 1872,22 Eur iš kurių darbo užmokestis 1238,09 Eur, elektros darbai kainavo730,91 Eur iš kurių darbo užmokestis 270,91 Eur; vandentiekis ir kanalizacija kainavo 1099,38 Eur iš kurių darbo užmokestis 370,84 Eur; šildymas kainavo 2326,04 Eur iš kurių darbo užmokestis 1453,65 Eur. Sąmatos 4,5 priede pateiktos namo (2016-08-31) fotonuotraukos, kuriomis rėmėsi specialistas. Nuotraukose matyti geltonomis dailylentėmis apkaltas gyvenamasis namas. Dailylentės vietomis praradusios spalvą. Namo langai prastos būklės. Stogas šiferio, akivaizdžių stogo pažeidimų nesimato. Ieškovas E. L. teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad namo stogo būklė nebuvo gera, tvirtindamas, kad buvo reikalinga pakeisti dalį šiferio lakštų, namo išorinių sienų lentučių. Ieškovo pateiktose Ginčo namo nuotraukose (darytos 2015-08-08), kurioje užfiksuotas namo fasadas, matyti, kad dalies langų rėmų yra susidėvėję, kitose nuotraukose, kuriose yra namo vidinė dalis (virtuvė, kambariai) matyti apstatyti baldais, jų būklė pakankamai gera. Atsakovės nurodytas aplinkybes, tai, kad namui buvo reikalingas remontas patvirtino liudytojai A. Š., A. S., A. V., L. B.. Šių liudytojų parodymus patvirtina aukščiau minėta UAB „ Capital vertinimas“ 2016-08-31 pažyma. Nors liudytojai A. B., J. L. teigia, kad Ginčo namo būklė buvo gera ir jam nebuvo reikalingas remontas, tačiau remiantis minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad jie šiame name lankėsi 2007 m., 2011-2012 m., o jo remontas buvo atliekamas žymiai vėliau, tai yra laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m., tokiu būdu jie realiai nematė kaip Ginčo namas atrodė prieš atliekant jame remonto darbus.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo prastos būklės.
Teismų praktikoje, išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtinosiomis išlaidomis pripažintinos išlaidos, kurios buvo būtinos Ginčo namo saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo buvo fasado tvarkymo darbai, stogo pakeitimo darbai, langų bei lauko durų pakeitimas elektros instaliacijos sutvarkymas.
Nagrinėjamu atveju ginčo name taip pat buvo sutvarkytos naujai perdažytos, ištapetuotos sienos, pakeistos grindys, lubos, vandentiekis ir kanalizacija, pakeista šildymo sistema. E. L. teigė, kad šių darbų atlikti nereikėjo, kadangi jie buvo geros būklės. Liudytojas L. B. nurodė, kad po remonto buvo įvestas tualetas, vonia, sutvarkyta elektros instaliacija, įvestas grindinis šildymas, pastatytas kieto kuro katilas, viskas sutvarkyta šiuolaikiniam gyvenimui. Liudytojas J. L. sakė, kad namas iki remonto buvo pilnai gyvenamas. Liudytojas A. B. teigė, kad kambariai buvo geri, tvarkingi, geros grindys, durys, name buvo centrinis šildymas. Teismo vertinimu, šie atlikti darbai nebuvo būtini tam, kad Ginčo namas būtų išsaugotas. Teismo vertinimu tai buvo ypatingosios išlaidos, kurios daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis). Šiuo atveju aukščiau paminėti darbai nelaikytini kaip būtinieji, kuriuos nedelsiant reikėjo atlikti.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo E. L., kadangi atlikus visus šiuos darbus Ginčo namo vertė pakilo ir ieškovui buvo priteista kompensacija, skaičiuojama pagal išaugusią namo vertę. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Ieškovas, prašydamas atidalinti turtą ir priteisti kompensaciją rėmėsi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Išraše nurodyta vidutinė turto vertė, atlikta pagal masinį vertinimą. Šioje pažymoje aiškiai nurodyta, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogas yra asbestcementinis. Byloje ginčo dėl to, kad name buvo asbestcementinė stogo danga, kuri remonto metu buvo pakeista nekilo. Tai paneigia ir atsakovės atstovo argumentus, kad ieškovas nesiėmė pažeistų teisių gynimo tik dėl to, kad laukė kol bus atlikti namo remonto darbai ir namo vertė pakils. Vadinasi, atlikus visus aukščiau paminėtus darbus, turto vertė masiniame vertinime, kuriuo vadovavosi ieškovas, nepasikeitė, ir šiuo atveju iš ieškovo priteistinos tik tos lėšos, kurios buvo reikalingos ginčo namui išsaugoti.
CK 4.10 straipsnyje nustatyta, kad daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti.
Taigi šiuo atveju Ginčo name atlikti darbai: naujai perdažytos, ištapetuotos sienos, pakeistos grindys, lubos, vandentiekis ir kanalizacija, pakeista šildymo sistema, yra skirtos ne ginčo objektui išsaugoti, o gyvenimo sąlygų name pagerinimui. Duomenų, patvirtinančių, kad neatlikus šių darbų būtų pablogėjusi Ginčo namo būklė, nėra. Teismo vertinimu, šių darbų kainos dalis negali būti priteisiama iš ieškovo E. L..
Byloje kilo ginčas dėl to, ar reikia priteisti remonto darbų kainos išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovė rašytinių sutarčių dėl remonto darbų sudariusi nebuvo. Atsakovė nurodė, liudytojas L. B. patvirtino, kad darbus atliko patys savo jėgomis ir dėl to nepatyrė finansinių išlaidų.
Teismas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008-02-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).
Byloje pagrindinis įrodymas, kuriuo remiamasi darbų apimčiai bei kainai nustatyti yra 2020 m. specialisto S. Š. išvada.
Pagal CPK 212 straipsnio nuostatas tik teismo paskirta ekspertizė ir jos pagrindu gauta išvada laikytina ekspertizės aktu. Šiuo atveju, byloje atlikta ekspertizė nebuvo. Byloje pateikta lokalinė sąmata parengta specialisto S. Š. išvadoje. Joje nurodyta, kad paprastojo remonto darbų kaina 2019-11-01 gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojant vadovaujantis UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas yra 38 706 Eur su PVM (taikytas 21 proc. PVM tarifas). Nors specialisto išvadą surašęs asmuo atsakovės atstovo teigimu yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau jo surašytas dokumentas įrodomąja verte laikytinas rašytiniu įrodymu.
Teismo vertinimu bendro turto (Ginčo namo) išsaugojimui ir išlaikymui buvo būtina atlikti jo fasado tvarkymo darbus, stogo pakeitimo darbus, sutvarkyti langus bei duris bei sutvarkyti elektros instaliaciją. Kaip matyti iš Lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2019-10 kainas: fasado remonto darbai kainavo 5070,90 Eur iš kurių 2472,99 Eur darbo užmokestis; stogo darbų kaina 3076,63 Eur iš kurių 1395,64 Eur darbo užmokestis; Langai ir durys kainavo 3448,50 Eur iš kurių darbo užmokestis 860,98 Eur; elektros darbai kainavo 730,91 Eur iš kurių darbo užmokestis 270,91 Eur. Atsakovė D. B. nurodė, kad už atliekamus remonto darbus nebuvo mokama, šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. S. ir L. B., kurie nurodė, kad dirbo patys arba samdomi darbuotojai, kurie padėjo gera valia. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. B. nemokėjo už remonto darbus, ši suma taip pat nepriteistina ir iš ieškovo E. L.. Vadinasi, Ginčo namo fasado remonto darbai kainavo 2597,91 Eur (5070,90 Eur - 2472,99 Eur); stogo darbų kaina 1680,99 Eur (3076,63 Eur - 1395,64 Eur); langai ir durys kainavo 2587,52 Eur(3448,50 Eur - 860,98 Eur); elektros darbai kainavo 460 Eur (730,91 Eur - 270,91 Eur). Viso būtinųjų darbų, skirtų turtui išsaugoti vertė yra 7326,42 Eur. Ieškovui E. L. tenkanti dalis yra (7326,42 : 3) 2442,14 Eur, kuri iš jo priteistina atsakovei kaip kompensacija už jam priklausančios 1/3 dalies Ginčo namo privalomojo remonto darbus.
Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas E. L. byloje patyrė 3050 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 287,60 Eur kelionės išlaidų, viso 3337,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė D. B. byloje patyrė 179 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti, 1500 Eur specialisto išvados parengimui, viso 3179 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal atsakovės priešieškinį yra patenkinti 30,73 procentų reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 976,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovės priteistina 2311,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Priteisti iš ieškovo E. L. 2442,14 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 14 ct) kompensaciją už jam priklausančio 1/3 dalies statinio (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) privalomojo remonto darbus atsakovei D. B..
Priteisti iš ieškovo E. L. 976,91 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. B..
Priteisti iš atsakovės D. B. 2311,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. L..
Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.