Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo

T. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl grybų įsigijimo) ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl kanapių įsigijimo) ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirta 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmė, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su paskirtomis arešto bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai), BK 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl nuteistųjų R. V., R. N., D. S. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą platinti, ir ją platino, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir laikė ne mažiau kaip 94,951 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – ir ją platino, t. y. 2020 m. spalio 22 d., apie 15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. V. už 10 eurų pardavė 1,339 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 6,404 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – laikė savo automobilyje „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią 2020 m. spalio 22 d., tarp 19.05–19.33 val., kratos metu rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai, 87,208 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurią 2020 m. spalio 22 d., tarp 20–21 val., kratos metu rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, T. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo platinti, o būtent: 2020 m. spalio 21 d., tarp 21–22 val., veikdamas kartu su R. N., bendru sutarimu, iš anksto susitarę ir nuvykę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš D. S. už 150 eurų nusipirkdami įgijo nedidelį kiekį – 4,567 g – psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, kurią laikė T. I. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. spalio 22 d., tarp 20 - 21 val., kratos metu rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai.

3. Be to, T. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytose vietose, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ir laikė 2,706 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį – 1,569 g – laikė savo automobilyje „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. sausio 29 d., tarp 14–14.30 val., kratos metu rado ir išėmė Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK pareigūnai, kurios dalį – 1,137 g – laikė savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. sausio 29 d., tarp 15–16 val., kratos metu rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai.

4. Be to, T. I. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo įgyti ir laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, rado ir pasiėmė – taip neteisėtai įgijo pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, „C“ kategorijos dujinį pistoletą „Walther Mod. PPK“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, vieną pramoninės gamybos 8 mm kalibro garsinį šovinį, skirtą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams – įvairių modelių dujiniams pistoletams ir laikė juos savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje esančioje komodoje, kol 2021 m. sausio 29 d., tarp 13–14 val., kratos metu šaunamąjį ginklą ir šovinį rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai.

5. Be to, T. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: 2020 metų sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos elektroninės prekybos svetainės užsisakęs ir už 4 eurus nusipirkęs įgijo kastetą, kuris pagamintas pramoniniu būdu ir priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, taip neteisėtai jį įgydamas, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje esančioje komodoje, kol 2021 m. sausio 29 d., tarp 13 - 14 val., kratos metu kastetą rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo T. I. apeliacinį skundą bei įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę nuteistajam T. I., tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

13. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

14. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo T. I. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirdamas nuteistajam T. I. galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių nuteistajam skyrimo motyvus, mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, T. I. skirdamas bausmės rūšis ir jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, t. y. tris baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog T. I. pripažino kaltę pagal visus nusikalstamus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat įvertino tai, kad T. I. nusikalto būdamas neteistas, tačiau po to yra teistas jau tris kartus, 2023 m. sausio 25 d. iš bausmės atlikimo vietos paleistas lygtinai. Be to, atsižvelgė ir į kitus T. I. charakterizuojančius duomenis, t. y. jog nuteistasis T. I. dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam T. I. parinko BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės – skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas, įvertinęs visas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, laisvės atėmimo trukmę nustatė mažesnę nei sankcijose numatyti vidurkiai.

16. Nors, apygardos teismas vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė ir išanalizavo bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam T. I. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), paskyrė tinkamos rūšies bausmes, tačiau, nustatydamas arešto trukmę, pirmosios instancijos teismas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl grybų įsigijimo) paskirdamas 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl kanapių įsigijimo) paskirdamas 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirdamas 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. BK 12 straipsnis numato, kad baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog už šį baudžiamąjį nusižengimą baudžiama bauda arba areštu, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta, jog už šį baudžiamąjį nusižengimą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Taigi už padarytus baudžiamuosius nusižengimus maksimali sankcijos riba – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas mano, jog nuosprendžio dalis dalyje dėl bausmės skyrimo už nuteistojo T. I. padarytus baudžiamuosius nusižengimus keistina, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam T. I. paskyrus arešto bausmes artimas vidurkiui. Teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. I. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl grybų įsigijimo) paskyrus 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl kanapių įsigijimo) paskyrus 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskyrus 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

19. Kadangi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistina nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių už nuteistojo T. I. padarytus baudžiamuosius nusižengimus, todėl keistina ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vertinant anksčiau nustatytas aplinkybes, laikoma, kad bendrinant pakankama pridėti laisvės atėmimo bausmės dalis yra trys mėnesiai, todėl ši subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirtomis arešto bausmėmis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 258 straipsnio 2 dalį, ir nustatoma galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

20. Nuteistasis T. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, jam turi būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei terminuotas laisvės atėmimas.

21. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje paprastai gali būti skiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022). Todėl nagrinėjamu atveju prieš aptariant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistajam taikymo galimybę, būtina nustatyti, ar yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnį.

22. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. dvi ar daugiau), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

23. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-415/2012, Nr. 2K-650/2012 ir kt.).

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, remiantis BK 62 straipsniu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis T. I. savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. Priešingai – nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, buvo sustabdytos jį sulaikius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnams. T. I. padarytomis nusikalstamomis veikomis nebuvo sukelta žala, kuri galėtų būti pašalinta ar atlyginta. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti nuteistajam paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau kitų BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta, nėra ir nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytų aplinkybių, todėl šioje byloje nėra pagrindo nuteistajam T. I. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų.

25. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, o nuteistasis T. I. apeliaciniu skundu prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, toliau aptariama BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistajam taikymo galimybė.

26. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

27. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis T. I. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus nusikaltimo, vieno apysunkio nusikaltimo ir trijų baudžiamųjų nusižengimų padarymo. Nors nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo gailėjosi, tačiau tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriant bausmes, dėl to nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių T. I. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą vertinti, kaip mažesnį nei įprastą tokių nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumą. Nuteistasis su skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą jas vertinti kaip išskirtines, ir rodančias sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimo neproporciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. I. paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą ir yra proporcinga nuteistojo asmenybei bei nusikalstamų veiksmų pavojingumui.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis T. I. yra jaunas, darbingo amžiaus, išlaiko mažametį vaiką M. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motiną L. D., kuri šiuo metu nedirba, jokių pajamų neturi ir yra išlaikoma iš T. I. darbinių pajamų, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai veikų pavojingumo vertinimo nekeičia. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis T. I. iki nusikalstamų veikų padarymo turėjo mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybės nesulaikė jo nuo įsitraukimo į nusikalstamas veikas, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės suponuoja, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės prieštarauja teisingumo principui. Be to atkreiptinas dėmesys, jog iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. rašto dėl skubios informacijos pateikimo nustatyta, kad nepilnamečiam M. I. nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. buvo organizuota laikina priežiūra jį laikinai prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, nuo 2023 m. balandžio 17 d. M. I. laikinoji priežiūra nutraukta nustačius, kad visos įmanomos socialinės pagalbos priemonės vaiko tėvams išnaudotos ir buvo neveiksmingos, todėl šiuo metu vaikui užtikrinta saugi aplinka ir kreiptasi į teismą gauti leidimą paimti vaiką iš tėvų L. D. ir T. I.. Nurodoma, jog, turimais duomenimis vaiko tėvai neprieštarauja, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji globa ir paskirtas globėjas. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde minimos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nerodo, kad paskirtos bausmės nuteistajam laikytinos per griežtomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl švelnesnės bausmės rūšies skyrimo dėl išlaikomo mažamečio vaiko atmetami kaip nepagrįsti.

29. Neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad paskirtos bausmės rūšys yra nepriimtinos T. I., nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, savaime nėra pagrindas teigti, jog jam paskirtos neadekvačios bausmės. Aptariamu atveju akivaizdžiai konkuruoja nuteistojo interesai patirti kuo mažiau suvaržymų bei praradimų dėl padarytų nusikalstamų veikų bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtų bausmių švelninimas jas padarytų per švelniomis ir jos nebūtų pakankamai efektyvios, siekiant teigiamai paveikti apeliantą.

30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės įvertintos tinkamai, tačiau dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį:

T. I., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl grybų įsigijimo), pakeisti paskirtą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

T. I., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl kanapių įsigijimo), pakeisti paskirtą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

T. I., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, pakeisti paskirtą 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti su paskirtomis arešto bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 258 straipsnio 2 dalį, ir nustatyti T. I. galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.