Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. E., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2025 m. lapkričio 16 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį NISSAN PULSAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (22.21 val. jai buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o 22.40 val. – 1,76 promilių neblaivumas).

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio NISSAN PULSAR, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris 1197 cm3, variklio galia 85 kW/ 115 AG, 2015 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. lapkričio mėn. 5960 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 43).

Kaltinamoji D. E. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviai faktą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokolų duomenys, kiti rašytiniai įrodymai. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys D. E. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji D. E., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus – 2025 m. lapkričio 16 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį NISSAN PULSAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – 22.21 val. jai buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o 22.40 val. – 1,76 promilių neblaivumas. Kaltinamoji, neblaivi sėsdama už automobilio vairo ir vairuodama jį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamosios neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, D. E. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. E. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, yra dirbanti, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota, duomenų apie kaltinamosios turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra.

Teismui buvo pateiktas G. K. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamoji, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąją D. E. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamosios krikšto sūnaus G. K. atsakomybei, nurodant, kad jiems glaudžiai, draugiškai bendraujant, atsižvelgiant ir į jo asmenybę, galės daryti teigiamą įtaką krikšto mamai D. E..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmeniui, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio 2 dalį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta svarbi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju norintis tapti kaltinamosios krikšto sūnus G. K. prašymą dėl jo pripažinimo laiduotoju ir kaltinamosios perdavimo jo atsakomybei palaikė, nurodydamas, kad sutinka būti krikšto mamos laiduotoju, jie gerai sutaria, draugiškai ir glaudžiai bendrauja, abu tariasi įvairiais klausimais. Parodė, kad jam apie įvykį tapo žinoma sekančią dieną po jo. G. K. pats nevartoja alkoholio ir kritiškai vertina krikšto mamos poelgį, su ja apie tai kalbėjo, ji jaučiasi kalta ir gailisi. G. K. įsitikinimu, jis gali krikšto mamai daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas G. K. sutinka laiduoti už kaltinamąją, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai (jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai), yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji D. E. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo G. K. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad G. K. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti G. K. kaip laiduotoju, byloje nėra. Todėl teismas netikėti juo, kaip ir jo bei kaltinamosios nurodomu draugiškais, gan glaudžiais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojo socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo D. E..

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas ir kt. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022, 2K-208-511/2024 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į D. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę ir šeimyninę padėtį (dirba, ištekėjusi, jos teigimu – ruošiasi skirtis), į tai, jog ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, į jos nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2025 m. lapkričio 17 d.

BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaip matyti iš AB „Regitra“ pažymos, kaltinime nurodytas kaltinamosios nusikaltimui padaryti panaudotas automobilis „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. K., šią aplinkybę ji patvirtino ir apklausos metu, apie tai parodė ir kaltinamoji. Todėl konstatuotina, kad N. K. yra minėto automobilio savininkė. Duomenų, patvirtinančių automobilio savininkės žinojimą, kad kaltinamoji jai priklausantį automobilį panaudos nusikalstamos veikos padarymui bei sutikimą su tuo, byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs prieš tai aptartus bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamosios padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis, remdamasis ir teismų praktika (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-45-788/2019 ir kt.) sprendžia apie tikslingumą konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaltinime nurodyto trečiajam asmeniui priklausančio automobilio rinkos vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, į aukščiau nurodytas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, šiuo atveju, visos transporto priemonės vertės, kuri nustatytina remiantis VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje ir yra 5960 eurų, į kurią įskaičiuotas PVM, išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų kaltinamosios teises daugiau, negu tai yra būtina. Todėl teismas, įvertinęs proporcingumo principą ir teismų praktiką dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) taikymo, sprendžia, kad D. E. skirtinas dalies turto (automobilio) vertės išieškojimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nustatant išieškotiną sumą – 2000 Eur. Teismo įsitikinimu, toks sprendimas atitiks teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje derančios ir jų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai D. E. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Iš 2025 m. lapkričio 28 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad advokatė Vaiva Savickienė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai D. E. teikė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl ko susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 93,75 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios valstybės naudai neišieškotinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenys patvirtina, kad gynėja kaltinamajai buvo paskirta ne pačios kaltinamosios, o valstybės iniciatyva, kuri įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą jai garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į šioje byloje esamus duomenis, apibūdinančius kaltinamosios turtinę bei socialinę padėtį (ji ištekėjusi, bet jos teigimu – ruošiasi skirtis, yra dirbanti, gauna minimalią algą) bei tai, kad antrinė teisinė pagalba šiai kaltinamajai šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. E., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo G. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2025 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, D. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jos išieškant valstybės naudai automobilio „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų už D. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios neišieškoti.

Išaiškinti D. E., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.