Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-888-656/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
2S-888-656/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42511-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-888-656/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-42511-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė du skundus dėl antstolio G. P. veiksmų: dėl antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo Dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. 19-S-5773 bei 2016 m. spalio 12 d. patvarkymo Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių Nr. 19-S-6567. Nurodė, kad nesutinka su antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d ginčo patvarkyme Nr. 19-S-5773 nustatyta areštuoto turto verte, kadangi laiku ir tinkamai negavo antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, ko pasėkoje neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių, t. y. dalyvauti eksperto paskyrimo procese, reikšti nušalinimo ekspertui, siūlyti savo ekspertą bei įgyvendinti kitų su šios ekspertizės paskyrimu ir atlikimu susijusių procesinių teisių. Be to, nebuvo tinkamai ir laiku supažindintas su antstolio patvarkymu atnaujinti vykdomosios bylos vykdymą, kuri buvo sustabdyta išieškotojui prašant, kadangi šio patvarkymo, kaip ir anksčiau minėto laiku negavo ir apie šiuos jo atžvilgiu vykdomus procesinius veiksmus sužinojo tik 2016-11-10 savo iniciatyva atvykęs į antstolių kontorą. Pareiškėjas nesutinka ir su antstolio 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. Nr. 19-S-6567, kadangi apie vykstantį jam ir bendrasavininkei G. K. priklausančio 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko bei žemės sklypo bei požeminio parkingo pardavimą iš varžytynių jis sužinojo tik 2016-11-10, kada atvykęs į antstolių kontorą gavo šį ir anksčiau minėtus patvarkymus. Nurodo, kad jis ne tik nebuvo tinkamai informuotas apie vykstančias varžytynes ir jų paskelbimą, bet ir apie turto įvertinimą, ko pasėkoje negalėjo tinkamai ir laiku ginti savo pažeistų procesinių teisių ir interesų, iki varžytynių pradžios siūlyti savo pirkėjo bei ginčyti neteisėtai ir neteisingai nustatytos areštuoto turto vertės bei dėl ekspertizės laiku pateikti motyvuotų prieštaravimų ir prašyti skirti pakartotinę ekspertizę. Teigė, kad su ekspertizės metu nustatyta turto rinkos kaina nesutinka, kadangi turtas buvo įvertintas remiantis tik preliminariais duomenimis, turto neapžiūrėjus iš vidaus, kas leidžia teigti, kad turtas gali būti išvaržytas už realiai ženkliai mažesnę kainą nei yra iš tiesų. Be jau minėtų argumentų, pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki vykdomosios bylos atnaujinimo yra ženkliai sumažinęs skolą nei nurodyta antstolio vykdomoje teismo nutartyje, be to, dėl su banku pasirašytoje kreditavimo sutartyje esančių nesąžiningų sąlygų su skundu yra kreipęsis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, dėl ko išduotas vykdomasis dokumentas gali būti apskritai panaikintas, o kredito sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu.Antstolis skundus atsisakė tenkinti ir persiuntė apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkas praleido terminus skundams paduoti, neprašė jų atnaujinti, todėl yra pagrindas skundų netenkinti ir laikytini juos paduotais praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą. Nurodė, kad skundai ir iš esmės yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi skundą atmetė.Iš vykdomosios bylos Nr. 0019/14/00216 medžiagos teismas nustatė, kad antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymas buvo siųstas A. M. ir G. K. adresu (duomenys neskelbtini) ir elektorinio pašto adresais, tačiau grįžo neįteikti paštu. Minėtas patvarkymas buvo įteiktas 2016-09-01 G. K. per darbovietę AB Swedbank. Antstolio 2016 m. spalio 12 d. patvarkymas siųstas A. M. ir G. K. adresu (duomenys neskelbtini) ir elektorinio pašto adresais, tačiau grįžo neįteikti paštu, patvarkymas buvo įteiktas 2016-09-01 G. K. per darbovietę. Teismas pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdomojoje byloje, remiantis Nekilnojamo turto ekspertizės aktu Nr. E-16-06-28-IMS 149, įkeisto turto rinkos vertė buvo nustatyta – 90 400 Eur, įvykusių 2016-11-11 varžytynių metu turtas parduotas už 83 500 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą (Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje. Teismas nepripažino, kad antstolis pažeidė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų skolininkui įteikimą. Teismas nustatė, kad antstolis patvarkymus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), ir elektorinio pašto adresais, būtent adresą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodo ir skunde. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolis pagrįstai patvarkymus siuntė vykdomajame dokumente nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Todėl remiantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 644 straipsnio 4 dalis numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Byloje nėra duomenų, kad pats skolininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju ar pasinaudoti turto vertės nustatymo ekspertizės apskundimu. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK 598 straipsnyje numatyta teise pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, jam siunčiamų procesinių dokumentų atsiimti į pašto skyrių neatvyko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Teismas neatsižvelgė, kad apeliantui laiku ir tinkamai nebuvo įteiktas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, dėl ko jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, t.y. dalyvauti eksperto paskyrimo procese, reikšti nušalinimą ekspertui, siūlyti savo ekspertą. Apie priimtus patvarkymus apeliantas sužinodavo tik savo iniciatyva nuvykęs į antstolio kontorą. Jam nebuvo įteiktas ir patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Jis galimai patyrė neproporcingai didelę žalą dėl turto pardavimo už mažesnę nei rinkos kainą, nes ekspertai neturėjo galimybės įeiti į butą ir jį apžiūrėti ir įvertinti. Teismas vadovavosi tik pavieniais argumentais, o nevertino jų visumos.Teismas nepasisakė dėl esminę reikšmę turinčių argumentų dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Pažymėjo, kad antstolis nesiėmė visų priemonių, nesiaiškino, ar vykdomajame rašte nurodoma išieškoma suma yra adekvati ir teisinga. Skolininko įsipareigojimo dydis yra ženkliai pasikeitęs, todėl galimai bus išieškoma daugiau, nei apeliantas yra skolingas.Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:Vykdomosios bylos atnaujinimo teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2YT-35827-934/2016, kurioje konstatuota, kad antstolis atnaujindamas vykdomąją bylą nepažeidė CPK 628 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukė tuo pagrindu, kad patvarkymas atnaujinti vykdymo veiksmus yra neskundžiamas.Antstolis ėmėsi visų priemonių informuoti skolininką apie jo atžvilgiu atliekamus vykdymo procesinius veiksmus. Procesiniai dokumentai siųsti skolininkui visais antstoliui žinomais skolininko adresais ir priemonėmis (elektroniniais laiškais), tačiau skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo, vykdymo eiga nesidomėjo. Procesiniai dokumentai įteikti skolininko sugyventinei bendrasavininkei G. K., todėl mažai tikėtina, kad ji jų neperdavė skolininkui. Be to, procesiniai patvarkymai skolininkui išsiųsti laikantis CPK 604 straipsnio reikalavimų ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo.Nesutiko, kad įvykusiose varžytynėse įkeistas turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Skolininko pateikti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai neatspindi nekilnojamojo turto pardavimo rinkos kainų.Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

Kaip ir nurodė teismas – įkeistas turtas jau yra parduotas iš varžytynių, todėl vien dėl šios priežasties Skolininko skundų tenkinimas nėra įmanomas, nes Skolininkas neteikia prašymo dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis ir neginčija įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūros. Skolininko pateikiami gretimų ar panašių turto objektų skelbimai neįrodo, kad Banko naudai įkeisto turto vertė kitokia, nei yra nustatyta vykdomojoje byloje, t.y. pateikti skelbimai niekaip nepatvirtina turto rinkos vertės. Remiantis CPK 644 straipsnio nuostatomis, skolininkas pats privalo aktyviai domėtis vykdymo procesu, todėl vien pati savaime aplinkybė, kad apie skundžiamus antstolio patvarkymus skolininkas tariamai sužinojo tik nuvykęs į antstolio kontorą, dar nereiškia ir jokiu būdu neįrodo skolininko teisių pažeidimo. Vadovaujantis CPK, išieškojimo dydis yra visiškai kontroliuojamas vykdymo procese, ir į bet kokias išieškotas ar Skolininko sumokėtas sumas po to, kai buvo išduotas vykdomasis dokumentas, yra atsižvelgiama, nekeičiant paties vykdomojo dokumento. Taigi iš Skolininko bet kokiu atveji negali ir nebus išieškota daugiau, nei jo aktuali skola kreditoriui išieškojimo proceso pabaigos dieną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis G. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0019/14/00216 pagal išieškotojo AB SEB banko 2014-03-07 antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 99 621,24 Eur (343 972,21 Lt) ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į išieškotojui įkeistą skolininkui A. M. ir G. K. nuosavybes teise priklausantį 3 kambarių butą su sandėliuku, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/108 dalies požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini).Nustatyta, kad ginčijamu antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu nutarta įkainoti parduodamą įkeistą skolininkų turtą 90 400 Eur suma, o ginčijamu antstolio 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu nutarta areštuotą skolininkų turtą parduoti iš varžytynių. Pareiškėjas vienu iš argumentų nurodo, kad skundžiami antstolio patvarkymai jam nebuvo tinkamai įteikti, o apie juos sužinojo tik 2016-11-10, kai jis pats nuvyko į antstolių kontorą. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą išsiuntė A. M. ir G. K. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) ir elektorinio pašto adresais, tačiau pašto siunta grįžo neįteikta adresatui jos neatsiėmus. Minėtas patvarkymas buvo įteiktas 2016-09-01 bendrasavininkei G. K. per darbovietę AB Swedbank. Antstolis 2016 m. spalio 12 d. patvarkymą taip pat siuntė A. M. ir G. K. adresu (duomenys neskelbtini) ir elektorinio pašto adresais, tačiau siunta grįžo neįteikta. Patvarkymas buvo įteiktas 2016-09-01 G. K. per darbovietę (I t. v. b. 4). Pažymėtina, kad pareiškėjo adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas tiek vykdomojoje byloje, tiek paties pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, teikiamuose antstoliui bei teismui. Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis). Taigi, CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija. Šios normos tikslas - užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, kad asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį. Nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi reikiamų veiksmų skolininko informavimui, tuo tarpu apeliantas, nenurodydamas antstoliui kito adreso procesinių dokumentų įteikimui bei sistemingai neatsiimdamas pašte antstolio siųstų procesinių dokumentų, pats piktnaudžiavo savo teisėmis, dėl ko jam atsirado neigiamos teisinės pasekmės – nesidomint proceso eiga, nebendradarbiaujant su antstoliu, nesiūlant savo pirkėjo ir kt., iš varžytynių buvo parduotas pareiškėjo bankui įkeistas turtas. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, susijęs su antstolio galimais pažeidimais informuojant skolininką apie priimtus ginčijamus patvarkymus. Taigi skolininkas šiuo atveju praleido terminus skundams paduoti, neprašė jų atnaujinti, todėl teismui buvo pagrindas skundo netenkinti ir laikytini jį paduotu praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą.Kita vertus, net ir vertindamas skundą iš esmės, pirmosios instancijos teismas nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo, dėl ko skundą atmetė.Apeliantas atskirajame skunde remiasi ir tuo, kad teismas neįvertino, kad apeliantui laiku ir tinkamai nebuvo įteiktas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, be to, nepagrįstai buvo atnaujinta vykdomoji byla. Tačiau apelianto nurodyti antstolio veiksmai, susiję su ekspertizės skyrimu, vykdomosios bylos atnaujinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, jie išnagrinėti kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2YT-35827-934/2016, kurioje konstatuota, kad antstolis informavimo pareigos nepažeidė, taip pat nepažeidė CPK 628 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Ginčijamu antstolio 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu nutarta įkainoti parduodamą įkeistą skolininkų turtą 90 400 Eur suma. Apeliantas mano, kad nustatyta parduodamo turto kaina neatitinka rinkos kainų, yra per maža, dėl ko yra pažeidžiami skolininko interesai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Vykdomojoje byloje turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės aktu turto vertintojas bendrą turto vertę nustatė 90 400 Eur. Ekspertizės išvadų pareiškėjas neskundė. Remiantis CPK 718 straipsniu, pradinė pirmųjų varžytynių kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų įkainoto turto vertės. Todėl pradine pardavimo kaina antstolio buvo nustatyta 72 320 Eur, kas atitinka CPK 718 straipsnio reglamentavimą. Pažymėtina, kad skolininko turtas jau yra parduotas iš varžytynių ir skolininkas neginčija įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūros. Turtas varžytynėse buvo parduotas už 83 500 Eur sumą. Apeliantas nepagrindė, kad turtas parduotas per maža kaina, neatitinkančia rinkos kainų. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, iš varžytynių parduodamo turto vertė gali ir nesutapti su įprastu sandoriu parduodamo analogiško turto verte dėl trumpo priverstinio pardavimo laiko. Todėl pareiškėjo nurodyti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais, jog turtas parduotas už per mažą kainą. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepažeidė procesinių teisės normų. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad vykdymo proceso metu jis dalinai atsiskaitė su banku, bus aktuali antstoliui vykdant išieškotų lėšų išmokėjimą išieškotojui. Tuo tarpu vertinant šioje byloje ginčijamų patvarkymų teisėtumą ši aplinkybė teisiškai nėra aktuali.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas