Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-19 · Byla Nr. e2KT-51-943/2019

Bylos eiga

  1. e2YT-9301-291/2018Sprendimas · 2018-12-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. e2KT-51-943/2019Nutartis · 2019-03-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-04-15Šiaulių apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2019-06-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2019-07-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2KT-51-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04003-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
J. Ž.
Civilinė byla Nr. e2KT-51-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04003-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos J. Ž. pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-217-372/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-217-372/2019 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pareiškėjo A. K. interesus atstovauja buvusios šio teismo teisėjos R. A. G. dukra I. M..

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).