- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-100-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40695-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui P. L., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens P. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei 1 (vieneriems) metams bei 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams bei 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 25 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, buvo konfiskuota nusikalstamos veikos priemonės – krovininio automobilio „Merdeces-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 15 000 Eur – valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. L. 2023 m. spalio 22 d. apie 18.40 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija. P. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje, kurioje iš apelianto buvo konfiskuota 40 procentų dydžio krovininio transporto priemonės vertės dalis, ir sumą perskaičiuoti pagal realią likutinę vilkiko vertę (11 162,50 Eur) šiai dienai, t. y. konfiskuoti 4 465 Eur.
2.1. Apeliantas pabrėžia, kad byloje yra VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės „Mercedes-Benz Actros“ 2016 m. vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 41 720 Eur. Vis dėlto, apeliantui gavus papildomus duomenis, kurie yra pateikti kartu su skundu, matyti, kad ši suma yra ženkliai per didelė ir neatitinka realios tokios transporto priemonės komplektacijos vidutinės vertės.
2.2. Skunde nurodoma, kad įmonė, kuriai priklauso ši transporto priemonė, 2023 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodė, jog šią transporto priemonę 2021 m. įsigijo už 28 200 Eur su PVM. Pagal naujai pateiktus dokumentus matyti, kad šiai dienai šio vilkiko likutinė vertė yra tik 11 162,50 Eur, kas sudaro apie ¼ VšĮ „Emprekis“ nustatytos kainos.
2.3. Apeliantas teigia, kad pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad interneto svetainėje „www.autoplius.lt“ suvedus aptariamos transporto priemonės parametrus, yra matyti, kad jų kainos yra ženkliai mažesnės, t. y., 14 000 Eur, 15 900 Eur be PVM, 18 800 Eur be PVM, 20 000 Eur be PVM, 21 900 Eur su PVM ir pan. Dėl to manytina, kad užfiksuota vilkiko vertė yra pernelyg didelė ir neatitinkanti realių rinkos kainų, todėl teismo paskirta galutinė konfiskuotina suma turėtų būti atitinkamai mažintina.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde P. L. nesutinka su jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo apimtimi ir prašo mažinti iš jo konfiskuotinos pinigų sumos dydį. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo arba atėmimo. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais galima paskirti baudžiamojo poveikio priemones.
6. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria yra siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog P. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis vilkiku „Mercedes-Benz Actros“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, ir kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – AB „Šiaulių bankas“ (past. – šios transporto priemonės valdytojas yra UAB „B“) (b. l. 27). Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti nurodyto turto vertės dalį atitinkančią sumą, teisingai ir pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.
8. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą.
9. Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos priemonės – krovininio automobilio „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo apylinkės teismas vadovavosi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog minėtos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina 2023 m. spalio mėnesį su PVM buvo lygi 41 720 Eur dydžio sumai (b. l. 28).
10. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos UAB „B“ 2023 m. lapkričio 15 d. pažymos matyti, kad UAB „B“ 2021 m. gegužės 18 d. įsigijo 2016 m. pagamintą vilkiką „Mersedez-Benz Actros“ už 28 200 Eur sumą be PVM (b. l. 142). 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pilna sutarties kaina yra 34 122 Eur (b. l. 143–145). UAB „B“ 2023 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodyta, jog šiai dienai likutinė transporto priemonės vertė lygi 11 162,50 Eur sumai, o vilkiko nusidėvėjimas per vieną mėnesį sudaro 587,50 Eur dydžio sumą. Remiantis tokiu skaičiavimu vidutinė vilkiko vertė, įvertinus nurodytą nusidėvėjimą, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti apie 17 084 Eur (34 122 – 17 037 (587,50 Eur x 29 mėn.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantas nepagrįstai remiasi įmonės buhalterinėje apskaitoje skaičiuojama automobilio verte (kuri skaičiuojama su nusidėvėjimu), nes, vadovaujantis tokia logika, aptariama transporto priemonė po 3 metų iš esmės nebeturėtų jokios vertės, nors realios rinkos vertės nebūtų praradusi. Vertinant apelianto pateiktus dokumentus, pažymėtina ir tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) savaime neįrodo, jog sutartyje nurodyta parduodamo turto kaina atitiko realią transporto priemonės rinkos kainą.
11. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo dieną (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020). Kasacinėje praktikoje konstatuota, jog transporto priemonių rinkos vertės nustatymas vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis yra laikomas tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertė apskaičiuojama taikant šį rinkos vertės kriterijų, pagal kurį automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigyjamas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuojamas ir PVM (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279-1073/2020, 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju vertinama aptariamos transporto priemonės vertė nusikalstamos veikos padarymo metu, apelianto pateikta 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. FV-212-17156 šiam klausimui esminės reikšmės neturi, kadangi apeliantas nepagrįstai tapatina automobilio pardavimo kainą su automobilio rinkos verte.
12. Atmetami ir skundo argumentai dėl to, jog internetinėje svetainėje „www.autoplius.lt“ to paties tipo transporto priemonės vertė yra artimesnė apeliaciniame skunde nurodytai vertei. Kaip nurodyta pirmiau, privačių fizinių asmenų internete nurodyta parduodamų transporto priemonių vertė nėra tas duomuo, pagal kurį yra nustatoma konkrečios rūšies transporto priemonės vidutinė rinkos vertė. Be to, daikto kainą nustatant sutartiniais pagrindais tarp pirkėjo ir pardavėjo, ji nustatoma tenkinanti abi sutarties šalis, tačiau tokia daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, kadangi ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, kurie siejami su perkamo ar parduodamo daikto savybėmis, tiek ir subjektyvūs, kurie sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi ir pan. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su apelianto argumentais, kad internetinėje svetainėje „www.autoplius.lt“ nurodomos kainos yra objektyvios ir turi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
13. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė specialisto atlikto konkretaus automobilio įvertinimo, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma. Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai išsprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo.
14. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų suma, yra užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus nusikalstamais tikslais, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiais atvejais yra labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino dėl turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. reikia atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis bei kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, apibūdinančias tiek P. L. padarytą nusikalstamą veiką, tiek paties kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, jog P. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET pažeidimus, per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas vieną kartą, administracinė nuobauda negaliojanti (b. l. 81–82). Taip pat buvo įvertinta kaltininko šeiminė ir finansinė padėtys bei tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo P. L. šiuo metu yra bedarbis. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė 15 000 Eur dydžio konfiskuotiną pinigų sumą, kuri ženkliai mažesnė nei vidutinė vilkiko rinkos vertė.
16. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, todėl nėra jokio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
17. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 19 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00743 už advokato R. Vanago suteiktą antrinę teisinę pagalbą P. L.. Pažymoje nurodoma tai, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 131,25 Eur.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas jo apeliacinis skundas dėl konfiskuotino turto vertės dydžio, kuris yra atmetamas. Būtinybę P. L. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, taigi matyti, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 131,25 Eur iš P. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.