Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei UAB „Prestige Idea“, tretiesiems asmenims J. Č., I. P., dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės UAB „Prestige Idea“ priešieškinį ieškovui M. P. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovės UAB „Prestige Idea“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ieškinio.

Byloje nustatyta, kad 2009-02-26 šalys sudarė atlygintinę paslaugų suteikimo sutartį (t.1, b.l.16), šios sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyta, jog šalys susitarė dėl foto - paslaugų, t.y. atsakovė įsipareigojo suorganizuoti fotografavimo paslaugas šventės metu. Šios paslaugos kaina pagal sąmatą prie sutarties buvo 2 500 Lt (t.1, b.l.22).Iš ieškovų pretenzijos, trečiojo asmens atsiliepimo nustatyta, jog fotografė šventės metu savo darbą įvykdė, tačiau perkeliant fotosesijos metu užfiksuotą pirminę informaciją, paaiškėjo, kad yra sugedęs standusis diskas, kurio duomenų atkurti nepavyko (t.1, b.l.29, 31, 36, 41). Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo padarė vietoje fotosesijos nuotraukų iš filmuotos medžiagos (t.2, b.l.3), pasiūlė sumažinti šios paslaugos kainą iki 1500 Lt bei nemokamą fotosesiją ieškovui jo pasirinkta proga (t.1, b.l.106), todėl byloje įrodyta, kad ši paslauga ieškovui buvo suteikta netinkamai, o pirmosios instancijos teismas teisingai pagal CK 6.717 str. 3 d. nuostatas konstatavo, kad paslaugų teikėjas atsako už trečiuosius asmenis, kuriuos jis pasitelkė sutarčiai įvykdyti. Byloje paminėtais įrodymais nustatyta, kad ieškovui buvo perduota dalis nuotraukų, kurios buvo atkurtos iš vaizdo medžiagos, todėl nepagrįstas ir įrodymais neparemtas apeliacinio skundo motyvas, jog šios nuotraukos taip pat laikytinos vestuvių fotosesijos nuotraukomis, nes Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 10d. pateiktoje fotografijos kūrinio sąvoka leidžia padaryti išvadą, jog nuotrauka, padaryta iš vaizdo medžiagos nelaikytina fotografės autoriniu darbu. Sudarant sutartį su ieškovu atsakovė pasiūlė konkrečią fotografę, pateikė ieškovui peržiūrėti jos albumą (t.1, b.l.33-34), todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi fotografės autorinio darbo. Iš ieškovo susirašinėjimo nustatyta (t.1, b.l.31), kad jaunieji pozavo fotografui, buvo fotografuojami konkrečiose vietose, tačiau šių nuotraukų negavo.

Paminėta sutartis leidžia padaryti išvadą, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jo ir šeimos asmeninius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Šalių sutarties 4.2p. buvo numatyta, kad jei atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas pagal šią sutartį, tai ji privalo atlyginti ieškovui materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo sutarties vykdymo. Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004) . Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581 konstatuota, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ieškovo pasirinktą vartotojo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK6.665 straipsnio 1d.2 p., 3 p., nes ieškovas sumokėjo atsakovei 2500 Lt už darbą, kurio tinkamo rezultato negavo, ir 507 Lt, sumokėtų UAB ,,Mano duomenys‘‘ už duomenų atkūrimo darbus ( t.1, b.l.45-46). Nors šiame mokėjimo dokumente nurodyta buvo 570 Lt suma, tačiau ieškovui nepateikus apeliacinio skundo kolegija neturi teisės bloginti apelianto padėties ir šios sprendimo dalies keisti (CPK 313 str.).

LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 p. redakcija, galiojusi ginčo sutarties sudarymo metu, numatė ieškovui teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik įstatymo numatytais atvejais, todėl šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovo prašomą neturtinę žalą pagal CK 6.250 str. nustatytus kriterijus. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Visais atvejais būtina analizuoti teisinio santykio šalių elgesį. Tačiau šioje byloje yra teisiškai reikšminga tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė motyvų dėl neturtinės žalos dydžio, todėl įvertinus tai, kad ieškovas negavo savo vestuvių nuotraukų, darytų profesionalios fotografės, akivaizdu, kad vestuvių pokylio atkurti neįmanoma, ieškovo žmona dėl to labai išgyveno, kreipėsi į psichologą (t.1, b .l.47). Šios aplinkybės buvo susijusios su papildomomis ieškovo laiko sąnaudomis, dvasiniais išgyvenimais ir net šeimos nario sveikata, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir priteisė ieškovui tik pusę prašomos sumos, nes įvertintina ir tai, kad atsakovė siūlė kitą fotosesiją bei mažinti sutarties kainą, todėl 5000 Lt neturtinės žalos dydis būtų per didelis šios kategorijos bylose.

Dėl priešieškinio.

Šalių sutartis buvo sudaryta 2009-02-26 ir joje buvo numatyta užsakymo kaina 20 000 Lt, tačiau galutinėje sąmatoje, šalių sudarytoje 2009-08-05, sutarties kaina buvo nurodyta 27 580 Lt. Ieškovas šios padidėjusios sutartinės kainos neginčija, tik įrodinėja, jog sumokėjo atsakovo nurodomą ginčo sumą - 21 580 Lt grynaisiais pinigais, jo vestuvių dieną-2009-08-14. Tokia ieškovo pozicija įrodyta rašytiniais įrodymais ( t.1, b.l. 117-119), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį priešieškinį. Sutarties 2.2.3 p. nurodyta, kad likusią sumą ieškovas įsipareigoja sumokėti iki 2009-08-14, t. y. savo vestuvių datos. Šalys tik 2009-08-05 sudaro galutinę sąmatą (t.1, b.l. 22), o 2009-08-20 atsakovė pateikė ieškovui pasirašytą darbų atlikimo aktą, kuriame nurodo, jog šalys viena kitai pretenzijų neturi (t.1, b.l. 24). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti užsakytus darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, reglamentuojamuose CK 6.672 - 6.680 str. Šalių sutarties 3.4 p. buvo nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Pagal bendrąsias rangos teisinių santykių nuostatas, įtvirtintas CK 6.662 str., abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Glijas“ v. UAB „ Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).Tos pačios nuostatos taikomos visoms rangos rūšims, iš jų ir vartojimo rangos santykiams ( CK 6.644 str.). Todėl akivaizdu, jog atsakovas nebūtų parengęs tokio darbų atlikimo akto po 2009-08-14, nurodydamas, jog šalys viena kitai pretenzijų neturi, jeigu ieškovas nebūtų sumokėjęs jam visos sutartyje ir galutinėje sąmatoje numatytos sumos. Atsakovas šį aktą pasirašė, nurodydamas, jog pretenzijų ieškovui neturi, šis rašytinis įrodymas yra nenuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas atsiskaitė su atsakove. Šalių sutarties 3.3 p. buvo aptarta tik avansinio mokėjimo data ir jo mokėjimo būdas - į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, o sutarties 2.2.3 p. nustatyta, kad likusi suma turi būti sumokėta iki 2009-08-14, t. y. ieškovo vestuvių dieną. Pagrįsta ieškovo pozicija, jog ginčo pinigų suma buvo sumokėta jo vestuvių dieną grynaisiais pinigais, nes byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuriame po vestuvių atsakovė būtų konstatavusi, jog ieškovas yra skolingas. Šalių susirašinėjimas įrodo, jog atsakovė siūlo ieškovui grąžinti dalį sumos, sumokėtos už nepadarytas nuotraukas (t.1, b.l.126), todėl šis įrodymas ir atsakovės pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas yra atsiskaitęs su atsakove. Nes vertinant šalių elgesį po sutarties sudarymo būtina atsižvelgti į tai, kaip analogiškomis aplinkybėmis būtų pasielgę protingi asmenys (CK 6.193 str.), nes akivaizdu, kad jei ieškovas nebūtų visiškai atsiskaitęs su atsakove, atsakovė nebūtų siūliusi dalį pinigų grąžinti ieškovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Rangos santykiuose atliktų darbų perdavimas yra susijęs su mokėjimu už atliktus darbus, todėl faktas, kad atsakovė paruošė ir pasirašė darbų perdavimo aktą, nurodydama, jog pretenzijų ieškovui neturi, leidžia padaryti išvadą, kad su atsakove buvo atsiskaityta.

Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-02 nutartimi (t.2, b.l. 54) atsakovui buvo atidėtas 613 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą, todėl išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ši suma priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 84 str.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti 1500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už paruoštą atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau šis prašymas tenkintinas iš dalies ir priteistini atsakovui 1200 Lt. Išlaidų advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti priteistinos pagal LR CPK 98 str. 2 d., kuri numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.11 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,5.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš UAB ,,Prestige Idea‘‘ 613 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą valstybei ir 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti M. P..