Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-336/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d., paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su 2023-09-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir nuspręsta galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą dešimt (10) mėnesių ir 15 MGL, t. y. 564,76 Eur dydžio baudą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 8 d. (suimtas).

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2024 m. birželio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 4 d. pažyma Nr. APD-2024-06090 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam P. R. šioje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė – 125,02 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš nuteistojo P. R. valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu be kita ko turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaltinamajam P. R. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi buvo paskirtas gynėjas, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę Rimą Šmigelskytę. Teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų šioje baudžiamojoje byloje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo iš nuteistojo priteisti 125,02 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme ir dėl to nustačius būtinąjį gynėjo dalyvavimo procese pagrindą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu dėl advokato skyrimo ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, P. R. buvo paskirtas gynėjas, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę Rimą Šmigelskytę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus teismui pateiktą pirminę 2024 m. birželio 4 d. pažymą Nr. APD-2024-06090 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodytos patirtos 125,02 Eur išlaidos kaltinamojo P. R. gynėjos Rimos Šmigelskytės paslaugoms.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1029-336/2024 ir iki šiol, nuteistasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę kalėjime iki tol nedirbo, neturi pajamų ar turto, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos P. R. gynėjo pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-336/2024 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.