Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir M. V. kaltinami tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

A. V. ir M. V. kaltinami tuo, kad 2020 m. spalio 25 d. apie 13 val., būdami (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, pribėgę prie gatve dviračiu važiuojančio Z. B., A. V. tyčia sudavė rankoje laikyta medine lazda Z. B. per dešinę ranką plaštakos srityje, o M. V. rankoje laikyta medine lazda sudavė Z. B. per kairę ranką plaštakos srityje, dėl ko Z. B. nukrito nuo dviračio bei savo bendrais veiksmais padarė Z. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio alkūnkaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis dešininėje plaštakoje, kairiame rieše, kairės plaštakos sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 25 d., apie 11.00 val., 11.30 val. atvažiavo į savo teritoriją ir ten pradėjo darbus. Apie 13.00 val. jie dirbo prie savo malkinės, kurią statė. Kai jie atvažiavo į savo sklypą, dėdė Z. B. jau buvo tame pastate. Dėdė Z. B. yra jo mamos brolis. Jie matė jo dviratį, jo paties nematė. Jie dirbo pusantros ar dvi valandas. Tada dėdė Z. B. išėjo iš to namuko, sėdo važiuoti ant dviračio. Matėsi, kad buvo išgėręs. Šuo išbėgo ir aplojo. Dėdė Z. B. važiavo link namų ir pusiaukelėje, kur baigiasi jų sklypas, prasideda jo, pasiėmė pagalį atremtą į žemės sklypo riboženklį ir grįžo atgal su juo. Tada jis išėjo į kelią, kadangi Z. B. grįžo su pagaliu. Važiuodamas dviračiu į jį Z. B. užsimojo pagaliu, tada trenkė jam. Jis tą pagalį pagavo, truktelėjo šiek tiek į save. Gavosi gal taip, kad dėdė Z. B. pusiausvyrą prarado, nuvažiavo toliau ir nugriuvo. Pagalys buvo jo rankose, nes jis jį atėmė ant kelio. Z. B. nugriuvo už 5-10 m. ne jų teritorijoje, bet važiuojant į jų pusę. Jisai atsikėlė, paliko dviratį ir nukeliavo pas kaimyną. Jie toliau nuėjo dirbti. Jie su Z. B. turi bendrų nesutarimų. Jis galvoja, kad Z. B. pyko dėl šuns. Tai nebuvo vienas iš pirmųjų konfliktų. Jis visada ateina pareikšti pretenzijų, bet taip nebuvo, kad jis pasiimtų pagalį. M. V. yra jo sūnus. M. V. buvo anksčiau nuėjęs pasigauti šunį. M. V. šalia nebuvo, kai jis atėmė pagalį. Jis buvo toliau, už kokių 3-5 m. Nieko neįvyko, Z. B. tiesiog nugriuvo. Jis, jo sūnus ir žmona prie sužalojimų neprisidėjo, nesudavė ir jokių veiksmų neatliko. Prieš tai buvo konfliktas, kad šuniukas lojo, jis „užvažiavo“ su pagaliu šuniukui per galvą. Jiems asmeniškai jis nieko nesakė. Kai dėdė nuėjo, dviratis liko ant kelio. Jis numetė pagalį ant kelio paėmė tą dviratį, pastatė ten, kur jis buvo, prie pastato, kai jie atvažiavo matė ten tą dviratį. Kitą dieną, turbūt pirmadienį, jis atvažiavo, užėjo pas dėdę Z. B., atsiprašė, kad taip atsitiko. Čia buvo pirmas kartas. Po to dar prieš teismus buvo, kai bylos medžiaga buvo suformuota ar formuojama. Tada vieną dieną jis buvo atėjęs, jie prašnekėjo gal 3 valandas apie viską gyvenime. Jis kokius 10 kartų siūlė susitaikyti, o Z. B. atsakė, kad pažiūrės, kaip jis elgsis. Susitaikymas vyksta, kai abi pusės teigiamai žiūri į tą dalyką, išankstinių sąlygų tame nėra. Jie šunį pririša, bet būna užpuola. Jis sargas, savo teritoriją prižiūri. Kai dėdė Z. B. atvažiuoja, jie nespėja pririšti, tada jis aploja dėdę Z. B.. Baigiasi sklypo teritorija ir jis toliau nebeina. Kelias servitutinis, dėl naudojimosi nekildavo konfliktų. Teismų su dėdė nebuvo, čia pirmas atvejis toks. Konfliktų yra buvę dėl žemės, dėl priėjimo prie ežero, nes jiems neleidžia prieiti. Šiai dienai santykiai labiau konfliktiški. Malkinė yra nuo kelio kokie 6-7 m. atstumu. Jis rankose nieko neturėjo, taip pat ir sūnus bei žmona nieko neturėjo. Jisai galėjo važiuoti toliau, bet jis sustojo, pasiėmė pagalį ir grįžo atgal į jų pusę. Ne į savo namų pusę, būtent į jų pusę. Buvo reikalavimas, kad „Mesk lazdą“. Ar jis užstojo kelią, ar ne, nei patvirtinti, nei paneigti negali. Pirmą kartą sakė: „Mesk lazdą“ nuo savo sklypo, nes jisai užsimojo. Tada antrą sykį išėjo ant kelio. Neatsimena, kur lazdą padėjo. Sūnus nestūmė, jokių veiksmų neatliko. Pareigūnai gal ne taip užrašė.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad Z. B. buvo kambaryje. Jie dirbo prie malkinės, duris dėjo, lentas suko. Z. B. išėjo iš savo kambario, sėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti. Šuo jį nusivijo ir pradėjo ant jo loti. Jis nuėjo pasiimti šuns. Kur baigiasi jų sklypas, ant kelio šuo sustojo ir Z. B. nuvažiavo toliau. Tada pasiėmė savo lazdą, apsisuko ir važiavo atgal prie jo. Kažką jis rėkė, bet ką, neatsimena. Z. B. su pagaliu mosikavo ir pro jį pravažiavo. Jisai privažiavo jo tėtį, kuris tuo metu buvo ant kelio. Jis mosikuodamas savo lazda tėčiui pataikė. Jo tėtis gindamasis pagavo tą lazdą ir traukė ją. Jis nestūmė nukentėjusiojo. Z. B. tada pavažiavo kažkiek ir nuvirto. Jis viską matė pats. Jis nuo Z. B. nuvirtimo buvo gal 10-15 m. atstumu. Negali tiksliai pasakyti, kaip jis nuvirto, bet tikrai nenušoko. Jis šunį laikė rankose, jis visą laiką lojo. Jis jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, nieko savo rankose neturėjo. Kai Z. B. pro jį pravažiavo ir artėjo prie tėčio, jis stebėjo tą situaciją. Tėtis pasakė: „Mesk lazdą“ tikriausiai. Jis neatsimena, ką sakė. Z. B. važiuodamas už dviejų rankenų laikėsi. Lazda buvo prie vairo. Tada jis privažiavo, atleido vieną ranką ir pakėlė. Jis jau iki jo važiavo viena ranka. Jis manė, kad jis bandė šuniui suduoti, tiksliai nežino. Jų šeimos santykiai su Z. B. yra konfliktiški. Pykčiai dėl žemės, dėl turto, dėl pinigų. Jo tėtis yra paveldėjęs iš močiutės žemes. Jų pykčiai visi šeimoje prasidėjo nuo visų šitų žemių. Jie šunį pririša. Didžiausią dalį jį laiko pririštą. Jo tėtis neturėjo jokių daiktų, mama irgi neturėjo. Pagrindiniai konfliktai dėl priėjimo prie ežero, dėl vartų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jis važiavo iš namų pas kaimyną A. D., kur pas jį prižiūrėdavo namus, krosnis kūrendavo. Jis važiavo keliu. Kaltinamieji buvo atvažiavę, bet šuns jis nematė. Privažiavus prie jų sklypo, atsirado šuo, pradėjo jį pulti. Tada jis apsisuko su dviračiu. Prie riboženklio jo buvo paruošta lazda. Jis paėmė tą lazdą, kad apsigintų nuo to šuns, nes jį visą laiką tas šuo puldavo. Tada jis vėl važiavo atgal pas A. D., o A. V. ir M. V. išdygo su lazdomis. Kiekvienas turėjo po lazdą, o šone ar iš paskos buvo D. V.. Ji komandavo, ką padaryti, kaip visą laiką. Jis važiuodamas keliu, lazdą laikė prispaustą prie dviračio vairo su rankomis (kumščiuose), o kaltinamieji pribėgę iš karto abudu (dviese) per rankas davė. Jis nesimosikavo su lazda, o tiesiog važiavo. Kai jam sudavė per rankas, jo lazda buvo rankose. M. V. sudavė vieną kartą į kairę ranką virš plaštakos, o A. V. į dešinę ranką. Jis tada griuvo nuo dviračio, pusę metro į jų pusę nugriuvo ant pievos ir tada prarado sąmonę. Nuo smūgių atleido vairą, paleido lazdą. Dviratis nugriuvo ir jis nugriuvo. Kai nugriuvo, tada ir lazda griuvo ant žemės. Griuvo į kairę pusę ant rankų, gal ant kairės rankos, gal alkūne, nežino. Jo abi rankos buvo sužalotos, smūgiai buvo stiprūs. Kairė ranka pamėlynavo ir kraujosruvos buvo, skaudėjo. Kairės rankos alkūnkaulis lūžo, gal nuo kritimo. Nuo pagalio negalėjo, nes nepataikė. Dešinė ranka pamėlynavo ir kraujosruvos buvo. Kiek jis ten gulėjo, nežino. Kai atgavo sąmonę, prie jo nieko nebuvo. Jis negalėjo pakelti kairės rankos, nes nežmoniškai skaudėjo. Jis net pradėjo verkti. Jis nebuvo išgėręs, buvo blaivus. Tada jis šiaip ne taip atsikėlė, nuėjo tiesiai pas A. D.. Kaimynas jį pamatęs pasiteiravo, kas jam yra, išsigando. Jis, verkdamas, papasakojo, kad giminaičiai sumušė. Kai jam sudavė, A. D. nebuvo, jis buvo namie, nieko nematė. Tada A. D. paskambino jo žmonai, kuri iškvietė greitąją ir tada atvažiavo policija. Jis prašo atlyginti solidariai 5 800 Eur neturtinę žalą. Jis prašo tokio dydžio žalos, nes jam tiek žalos pridarė, skausmo buvo. Jis dabar jau pasveiko, bet negalėjo apsirengti 2 mėnesius, reikėjo visą laiką žmonos prašyti, kuri padėdavo apsirengti, nusirengti. Jis pensininkas, turėjo samdyti žmones, kad ūkinius darbus nudirbtų. Rankos negalėjo pakelti virš galvos, negalėjo miegoti, apsiversti iš pradžių irgi sunku buvo, vis skaudėdavo. Kai kūreno krosnį, reikėdavo prašyti žmogų, kad kūrentų krosnį. Reikėdavo malkas kapoti, atnešti, visą laiką žmonių prašydavo. Reikėjo voneles, kompresus nakčiai daryti kiekvieną dieną ir dabar reikia daryti kompresus. M. V. su savo tėčiu išėjo ant savo sklypo kelio jo pasitikti. Jam jie netrukdė pravažiuoti, bet tiesiai nuo savo žemės jam per rankas daužė. Nebuvo reikalavimo mesti lazdą. Jis nesutiko susitaikyti, nes jį bandė primušti. A. V. atvažiavo atsiprašinėti. Kai paklausė, kodėl jam sudavė su lazdomis, tai jis atsakė, kad taip išėjo, atsiprašė. Kitą kartą buvo atsiprašyti vasarą. Tada buvo žentas, žmona ir dukra, jis prisipažino, kad sudavė smūgį. Gali paliudyti dukra, žmona ir žentas. Paskui vėl pradėjo šunį leisti, visokiais žodžiais jį vadinti, todėl jie nesusitaikė. Jis visą laiką jaučia rankos skausmą, negali sunkiai kelti. Kai jis juos pamato, jų bijo. Anksčiau buvo žodiniai konfliktai dėl turto. Žodiniai konfliktai seniai tęsiasi. Jie ką nori, tą daro, kur nori, ten vaikšto. Po to, kai labai skaudėjo, jis grįžęs namo laukdamas pareigūnų išgėrė stiklinę (200-300 gr.) degtinės. Policijos pareigūnai atvažiavo po 20 minučių. Dviračio vairą laikė abiem rankomis, nuo pat pradžios iki pat pabaigos. Dviračio vairą paleido abiem rankomis, kai sudavė. Be rankų jokio atstumo nenuvažiavo, vietoje ir griuvo. Jis pagaliu nemojavo. Jis turėjo vieną pagalį (grėblio kotą). Daugiau jokių daiktų neturėjo. Grėblio kotas buvo truputį nupjautas. Vairą laikė abiem rankomis, o kotą dešine ranka. Kotas buvo išsikišęs nuo dviračio. D. V. jo nemušė. Ji tik rėkdavo, komandas davinėjo jiems. D. V. kartu bėgo, tai ir sakė, kad užpuolė trise. Davė jie abudu su lazdomis, o užpuolė trise jį. D. V. arti nebuvo pribėgusi, kažkur nuo jų 3-5 m. Nematė, ar D. V. kažką rankose turėjo. Tiksliai D. V. nematė, o juos matė. Jis tvirtai įsitikinęs, kad jam A. V. sudavė. Jį mušė M. V. su A. V.. Tiksliai negali pasakyti, kokiomis lazdomis jie jį mušė, gal su kampais buvo. Jam tik sudavė per rankas, nebuvo stūmimo, traukimo, tik mušimas. Alkūnkaulyje jautė skausmą.

Akistatos metu A. V. ir Z. B. liko prie savo parodymų (1 t., b.l. 162-164).

Akistatos tarp įtariamojo M. V. ir nukentėjusiojo Z. B. M. V. parodė, kad 2021 m. spalio 25 d. konfliktas įvyko dėl to, kad Z. važiavo su dviračiu gatve pro jų sklypą, ir jų šuo pradėjo ant jo loti. M. V. ėjo pasiimti šuns, pasiėmė jį ant rankų. Z. B. pasiėmė šluotos kotą, apsisuko ir važiavo atgal link jų sklypo, mosikuodamas tuo šluotos kotu. M. V. jokių smurtinių veiksmų Z. B. atžvilgiu neatliko. Konfliktas įvyko gatvėje ties jų sklypu. Šuo lodamas bėgo nuo jų sklype esančių pamatų per žoles, įbėgo į gatvę ir bėgo link Z. B.. M. V. pradžioje buvo malkinėje, bet pamatęs, kad šuo loja ant Z. B., įbėgo į gatvę ir pasiėmė šunį ant rankų. Ar Z. B. tuo metu važiavo link jo ir šuns, jau buvo pravažiavęs pro juos, M. V. neprisimena. Z. B. parodė, kad konfliktas įvyko dėl V. šuns, kuris jį užpuolė važiuojantį dviračiu. Jam važiuojant atgal su pagaliu, M. V. ir jo tėvai atėjo rankoje laikydami pagalius. M. V. su pagaliu trenkė Z. B. per kairės rankos riešą ir plaštaką. M. V. per ranką sudavė vieną kartą. Konfliktas įvyko gatvėje ties M. V. ir jo tėvų sklypu. Šuo, Z. B. važiuojant dviračiu gatve, buvo kokie penki metrai nuo gatvės ir lojo ant jo. Į gatvę šuo neišbėgo. Kai Z. B. važiavo gatve, M. V., kaip ir jo tėvai, iš savo sklypo išėjo į gatvę, ir tada Z. B. sudavė su lazda (1 t., b.l. 173-174).

Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadoje neišskyrė konkrečių daiktų. Atmesti, kad buvo suduota į abi rankas, negali. Sužalojimai buvo padaryti dešinėje plaštakoje, eina nykščio pagrinde ir delnakaulio. Jos įvardyta netaisyklingos formos. Kur kliuvo, pasakyti negali, bet kraujosruva gali būti daug didesnio dydžio negu pakliuvęs tas paviršius. Ji tuo metu turėjo tik išrašus, rentgenogramų nematė. Išvadą surašė būtent apžiūrėjusi Z. B., kuris tuo metu turėjo medicinos dokumentų išrašus. Išrašai parašyti 5 punkte ir ji jį patį taip pat matė. Apžiūrėjo 28 dieną, 14.20 val. Tai ką ji matė, nėra būdinga kritimui nuo dviračio, nes nei krūtinė, nei kitos dalys nėra sužalotos. Sužalotos tik plaštakos. Būdingi sužalojimai krentant nuo dviračio, tai dažniausiai nubrozdinimai turi būti. Žiūrint, kaip krito žmogus, koks dviratis buvo, kaip apsirengęs žmogus. Jeigu krito kaire puse, tai tie sužalojimui turėtų būti kairėje pusėje išsidėstę. Jeigu žmogus krentant atsiremia delnais, tai delnai būna sužaloti. Lazda yra kietas, bukas daiktas. Neužfiksuota kirstinių žaizdų. Keturkampė lazda vis tiek buka, ne aštri. Tiek ribotas paviršius yra kietas, bukas daiktas, tiek lazda yra kietas, bukas daiktas. Jai sužalojimai būdingesni, kaip smūgio sudavimai. Bent jau vienas smūgis tikrai turėjo būti. Alkūnkaulio lūžis kritimo metu, tai jai klausimas kyla dėl alkūnkaulio, kadangi ten yra fragmentai, kas toje pievoje buvo, ant ko jis užkrito. Negali atmesti, kad alkūnkaulio lūžis galėjo būti su lazda, nes galėjo būti ir kritimo metu. Sužalojimai yra nugariniuose paviršiuose. Čia yra plaštakos nugarinis paviršius. Z. B. sakė, kad buvo iš viršaus smūgiai. Kokius sužalojimus matė, ji juos užfiksavo. Neabejotinai jie niekada negali užfiksuoti, nes jie neužfiksavo to daikto individualių požymių, kad būtų užsifiksavę, ar atsispaudęs koks paviršius, nėra tokių duomenų. Kartais užsifiksuoja, kartais neužsifiksuoja pėdsakai suduodant lazda. Turėtų į kaulą trenkti, kad užsifiksuotų. Šiuo atveju ji užsifiksavimo žymių nematė. Jos praktikoje, tai retais atvejais užsifiksuoja. Užsifiksavimas priklauso nuo kampo, kiek buvo paviršius minkštas ar kietas. Šiuo konkrečiu atveju neužsifiksavo.

Ekspertas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad griūnant nuo dviračio, pats dviratis sužaloja žmogų, nes dažniausiai griūnama kartu su dviračiu. Ne taip, kad dviratis nuvažiavo, tu nugriuvai. Tu krenti ir kartu su vairu, ar paleidai, ar nepaleidai. Alkūnkaulį galima susilaužyti krentant. Jeigu būtų smūgis su lazda į alkūnę, kadangi čia yra kaulas ir plona oda, tai būtų muštinė žaizda. Ypač jeigu lazda su kampu, tai labai greitai yra prakertama. Tai griuvimas ant pievos labai tikėtinas, ką jis pasakojo, kaip griuvo ir dėl ko jam lūžo. Dėl rankų, tai čia yra nykštys, jeigu jį apglėbęs laikė, jo negali pasiekti su pagaliu. Laikant apglėbus vairą, nykštys bus vidinėje pusėje ir į apačią. Riešo vidinis paviršius, laikant su pagaliu nepataikysi. Čia yra tik patinimas. Patinimas neturėtų būti vadinamas sužalojimu, kadangi nei funkcija, niekas nesutrinka. Konkretaus požymio, kad su lazda mušta, nėra tų pailgos formos dalykų, negalima vardinti, kad tai su lazda padaryta. Lazdai būdingi požymiai dvi kraujosruvos viena šalia kitos. Tada yra pailgos formos daiktas. Lazda yra pailgos formos. Tai labai matosi šlaunyse, nugaroje, ten kur platesnis paviršius. Jeigu laikai vairą, nykštys pasislepia, tu jo negali pasiekti fiziškai. Kitas dalykas, medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota, kad jis buvo labai neblaivus, todėl negalima atsakyti, ar buvo suduota, ar pats griuvo. Jis palaiko išvadą. Klaida yra antrame klausime, kad kairėje rankoje sužalojimai visi vienoje plokštumoje. Ten ne visi, turi būti du. Išgėrus 200 gr., per 20 min., tiek neapgirsi, kadangi 200 gr., pradėtų pilnai veikti po 2 val. Galima sakyti, kad patinimas galimai yra trauminis požymis, bet nevertinti, kaip sužalojimo. Nėra lazdai būdingų požymių. Sužalojimas alkūnkaulio yra tikėtinas griuvimo metu. Pasukus ranką būtų tikėtinas kitoks lūžis ir tada delnas kentėtų. Riešo vidiniai sužalojimai ir delno nugariniai, tik patinimas. Abu sužalojimai galėjo atsirasti krentant nuo dviračio, jeigu užkrito dviratis. Kadangi dviratis nepabėgo, dviratis šalia buvo. Du sužalojimai galėjo būti padaryti krentant, o trečias - kietu, buku daiktu. Tiek žemės paviršius, tiek lazda, tiek dviračio vairas yra vertinamas kaip kietas, bukas daiktas. Jie gali pasakyti tik, kad ta vieta buvo paveikta kietu, buku daiktu.

Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji ir Z. B. yra jo kaimynai. Su Z. B. draugiški santykiai, su kaltinamaisiais nebendrauja. Jis nematė, kaip buvo sužalotas Z. B.. Jis sėdėjo prie stalo, pro langą matė, kaip ateina Z. B.. Jis išėjo pro duris jo pasitikti. Matė, kad dešine ranka laiko prispaudęs kairę ranką. Veidas skausmo perkreiptas, ašaros bėga. Jis paklausė, kas atsitiko, o jam Z. B. atsakė, kad primušė. Jis verkė. Ne taip, kaip vaikas verkia, bet ašaros byra. Kai jis paklausė, ar jį kaimynai primušė, atsakė, kad visi trys užpuolė su lazdomis, mušė per rankas ir nugriuvo nuo dviračio. Nepatikslino kas, jis suprato, kad visi 3, tai V., nes aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Z. B. sakė, kad jį mušė per rankas, sakė, kad labai skauda alkūnę, tą dešinę ranką laikydamas. Jis paskambino jo žmonai, pasakė, kad Z. B. primušė ir jis eina į namus. Tada jo žmona iškvietė greitąją. Dėl ko konfliktas įvyko, jis nežino. Jis jo neklausė dėl ko tai įvyko, jis ir nepasakojo. Z. B. pažįsta 18-20 metų. Jam asmeniškai Z. B. nėra melavęs ar apgavęs, negirdėjo jokių blogų atsiliepimų apie jį. Po to, kai jisai grįžo iš ligoninės, sakė, kad jam sulaužyta ranka. Su V. jų šalti santykiai, jokio bendravimo nėra. Z. B., kai atėjo pas jį, tikrai nebuvo išgėręs, buvo blaivus. Jie su Z. B. bendravo lauke. Z. B. per šventes išgeria.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis jos vyras, kaltinamuosius pažįsta - giminaičiai, anksčiau bendravo, dabar ne. Ji nematė, kaip viskas įvyko. Buvo namuose su anūku ir vyras pasakė, kad važiuoja pelenus išimti iš pečiaus. Jis išvažiavo. Nepraėjo pusvalandis ir skambina jai kaimynas A. D., kuris pasakė, kad reikia kviesti greitąją, kad Z. sumuštas. Jį pasitiko, pareinantį. Atėjo, ranka mosuoja, sako, kad skauda. Apsiašarojęs visas. Atsisėdo lauke ant suoliuko. Ji nubėgo namo, pasiėmė telefoną ir paskambino į greitąją. Dar prieš tai paklausė, gal vaistų duoti, pasakė, kad skauda ir vieną, ir kitą ranką. Po 20 minučių atvažiavo greitoji ir policijos ekipažas. Jis sakė, kad važiavo su dviračiu, su lazda nuo šuns apsiginti, ir jį su lazdomis užpuolė A. šeima. Jis nesakė, kaip jį užpuolė. Jis pasakė, kad skauda ir kad kviesti greitąją. Jis nebuvo išgėręs. Ji buvo nuėjusi paimti namo kaukės, jis prašė vandens atnešti. Vandens jam nunešė anūkas. Ji kai buvo namuose, suoliukas buvo prie garažo, gal jisai ten nuėjo ir išgėrė iš skausmo. Jai atrodo, kad jį užpuolė ir primušė dėl šuns ir jis taip sakė. Kitos dienos ryte, apie 8 val., atėjo namo A. V.. Ji parodė su pirštu, kad išeitų, nes ji nenorėjo su juo kalbėti. Galvojo vyras nervuojasi, dar jam skauda. Jis išėjo per duris, Z. B. iš paskos ir ji tarpdury stovėjo. A. V. sakė, kad atėjo atsiprašyti. Z. B. paklausė, kad tada jį mušė, jei atėjo. Jis atsakė, kad norėjo tik lazdą atimti, sumušti nenorėjo, bet taip išėjo, labai atsiprašė. Paskui buvo dar pavasarį atėjęs. Buvo dukra ir žentas. Jie lauke buvo. Pasakė, ko reikėjo pyktis, kam tėvą mušė. Jis pripažino, kad mušė. Prašė atleisti nors M., kad M. nebūtų teisiamas. Jie galėjo įrašyti tą kalbą. Jis buvo pas juos apie valandą. Vyras nenorėjo atleisti. Po rankos lūžio ir pamaitinti reikėjo, nei apsirengti negalėjo. Namų ūkio darbus ji darė arba per išeigines atvažiuodavo dukra su žentu. Po įvykio vyras pasakojo, kad bijo važiuoti. Jis ir dabar, kai būna jie, eina per sodą ir tiesiai link A. D. namo, nes bijo jų. Žmona visą laiką ant jo rėkia ir fotografuoja. Z. B. nėra išgeriantis žmogus, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Alkoholiniai gėrimai laikomi namuose. Jie alkoholinių gėrimų nelaiko, kai reikia nusiperka. Jisai garaže kartais turi alkoholio. Garažas nuo namų 4-5 m. Jis iš vakaro truputį buvo išgėręs. Apie pirmą valandą jis grįžo. Nepajuto alkoholio kvapo, nes ji prie jo arti nebuvo. Ji nežino, kuriuo momentu Z. B. prisigėrė, gal kai ji buvo vandens nuėjusi. Gal 5 minutes buvo namie. Kai šalia stovėjo Z. B., nesuprato, ar jisai buvo girtas. Jis degtinę geria. Stiklinėmis negeria. Jis kai išgeria, daugiau gal kalba. Ji jį tik taip pažįsta. Piktumai atsirado, kai jie norėjo žemę pasiimti vienoje vietoje, o jie kitoje vietoje jiems davė. Konfliktai prasidėjo dėl žemės, o iki to nebuvo nieko.

Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santuoka yra nutraukta. Vienas iš kaltinamųjų yra jos sūnus. Ji sutinka duoti parodymus. Nukentėjusįjį pažįsta - tai yra jos buvusio vyro dėdė. Spalio 25 d. atvyko kartu padėti sūnui, kartu su buvusiu vyru jie stato ūkinį pastatą. Matė prie priešingo pastato pastatytą dviratį ir suprato, kad Z. B. yra A. D. pastate. Po kurio laiko pamatė jį išeinantį. Iš jo neadekvataus elgesio ji suprato, kad jis yra neblaivus. Sėdo ant dviračio ir važiavo link namų. Ji buvo prie pat, kiemo teritorijoje. Prie riboženklio jisai sustojo ir kažką pasiėmė, bet nematė ką. Tada pamatė, kad jis grįžta su lazda, su pagaliu, su kažkuo rankoje. Jis atvažiuoja, vairuoja dviratį. Su kažkuria ranka vairuoja dviratį, o su kita jisai mosikuoja. Jis mosikavo ranka ir lazda. Toliau jai stebint, jis grįžta į jų pusę, išėjo netikėtai A. V. ir pasakė mest lazdą. Buvo ne vieną kartą pasakyta. Ir ji ėjo į tą pusę, prabėgo šuo, pro ją praėjo M. V.. Nei A. V., nei M. V. rankose nieko neturėjo. A. V. kartojo: „Mesk pagalį, mesk lazdą“. M. V. praėjęs, sugriebė šunį. Ji daugiau jo nematė, nes nukreipė dėmesį į važiuojantį Z. B.. Tada išėjo į kelią, į servitutinį keliuką ir A. V.. Jis bandė ištraukti lazdą, bet Z. B. buvo ant dviračio. Jisai mynė, mėtėsi, blaškėsi po tą keliuką ir buvo sunku, nes jis buvo daug aukštesnis. Bet lazda užkabino, atsitrenkė ir ta lazda nukrito. Jis besiblaškydamas neišlaikė lygsvaros ir į jų pusę jis nugriuvo. Ji matė, kaip jis išskėstais pirštais rėmėsi į žemę. Kai jisai nugriuvo, išsitiesė, tada jis bandė atsistoti. Atsistūmė rankomis, bet nepakėlė užpakalio, atsisėdo, dviratis jau buvo ištrauktas iš kojų. Tada atsiklaupė, atsistojo ir nuėjo pas A. D.. Po 20-25 minučių ji pamatė per A. D. teritoriją nuėjo Z. B. tiesiai į namus. Ji sprendžia, kad buvo girtas, nes išėjo iš ūkinio pastato, kaip vyras, negražiai atsisegiojo klyną, nusišlapino ją matydamas. Visą laiką stengiasi kenkti, išprovokuoti, erzinti. Jis priėjo prie dviračio, tai negali užlipti ir ji suprato, kad žmogus yra neblaivus. Kvapo tai tikrai ji jo neuostė. Ji ne pirmą kartą jį tokį matė. Diena prieš tai buvo konfliktas dėl šuniuko. Z. B. ne prieš dieną, gal prieš savaitę sudavė jų šuniukui. Jis dažnai važinėja su lazda, bet kai būna blaivus nevažiuoja. Kai būna neblaivus, tada važinėja. Jis ir prieš ją buvo pakėlęs ranką su lazda. Tai yra servitutis keliukas. Žmogus gali važiuoti su lazda, bet ne pulti. Ji mano, kad šioje situacijoje jis ją puolė, gal šunį puolė, gal A. V. puolė. Kai jis važiavo, ji buvo jų kieme, nuo keliuko gal 5-10 m. Ji mano, kad jis ją puolė, nes buvo nusiteikęs agresyviai pamatęs ją. Vien tai, kad jis išėjo šlapintis. Šuns prie jos nebuvo. Šuo buvo teritorijoje, prie ūkinio pastato su sūnumi M. V. arba su A. V.. Nematė, kad šuo būtų išbėgęs į kelią ir užpuolęs Z. B.. Z. B. važiavo keliu, nebuvo užsukęs į jų kiemą. Jos vyras nebuvo priėjęs prie jo. Kai Z. B. grįžinėjo, tada jos vyras buvo priėjęs prie jo, kai atėmė lazdą. Jos vyras buvo ant keliuko, nes norėjo atimti iš Z. B. lazdą. Rankomis bandė sugriebti lazdą, bet nepasisiekė, nes jis buvo aukštai. Iš pirmo karto net negalėjo sugriebti, o paskui ta lazda praėjo pro šoną, pro veidą ir jis ją išmušė, išplėšė ir ji nukrito į A. D. pusę. Tuo metu jos sūnus M. V. buvo su ja, ant keliuko visai nebuvo išėjęs. Kai Z. B. buvo nugriuvęs su dviračiu, nei ji, nei M. V. nebuvo priėję, nes matė, kad jis juda. M. V. išvis nedalyvavo, jis pasiėmė šunį ir išėjo. Ji tik matė, stebėjo tą žmogų. Jos sūnus ramino šunį. Ji pati buvo šoko būsenos, išsigandusi, ji jo bijo. Ji pati matė, kaip jis nugriuvo ir stebėjo, ar jam reikės pagalbos, ar ne. Kai jis nugriuvo su dviračiu, dviratis nuo jo atsispyrė ir pasiliko ant kelio. Po to A. V. pastatė jo buvimo vietoje, o jisai stato A. D. ūkiniame pastate, palei šoną. Lazda, kai nukrito, ji neprisimena, kur ji buvo, negali pasakyti. Šuniuką stengiasi laikyti pririštą prie ūkinio pastato. Z. B. važiuoja pro jų aplinką su savo šunimis. Jo šunys įbėga ir pjaunasi. Ji jį visą laiką laiko prie savęs ir stengiasi apginti. Bet būna taip, kad gal ji nenužiūri, neišsaugo, bet ji privalo jį turėti prie savęs. Ji nematė, kad M. V. stumtų Z. B.. Jos santykiai su buvusio vyro dėde yra labai blogi. Jisai neleidžia eiti prie ežero. Jisai yra ją vijęs su obels šaka. Baisiausia, kad tas žmogus yra nenuspėjamas. Kai jisai negirtas, jis visai kitoks žmogus. Po įvykio jis negeria ir mažiau tų konfliktų. Dabar jis važiuoja ir pravažiuoja, net lazdos nereikia.

Akistatos metu D. V. ir Z. B. patvirtino ankstesnius parodymus (1 t., b.l. 167-168).

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 25 d. 13 val. 18 min. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas ROIK 0120000594699, pranešime nurodyta, kad sumuštas vyras (duomenys neskelbtini) m., negali pakelti rankos, įtaria, jog lūžo. Teigia, kad sumušė kaimynai V. A., M. ir D. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pamatė ant suoliuko prie namų sėdintį vyrą, kaip paaiškėjo, Z. B.. Jis paaiškino, kad jam dviračiu važiuojant namo jį su mediniais pagaliais užpuolė jo giminaičiai M., A., D., kurie šalia jo sklypo stato namą. Z. B. nurodė, kad jis nukritęs buvo praradęs sąmonę. Vyras įtaria, kad jam lūžo ranka. GMP 0818 apžiūrėjo Z. B. ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl rankos skausmo. Bendrauta su M. V., kuris nurodė, kad 2020 m. spalio 25 d. jis su tėvais D. ir A. atvyko į jiems bendrai priklausantį sklypą. Netoliese esančiame pastate sėdėjo Z. B., šalia buvo jo dviratis. Z. B. nusprendus važiuoti dviračiu į namus, link kurių veda servitutinis kelias M. V. palaidas šuo pradėjo loti ant pravažiuojančio Z. B.. Z. B. nuvažiavo iki pusiaukelės ir, pasiėmęs medinį pagalį, pradėjo grįžinėti su dviračiu link M. V. bei jo šeimos. Vyras privažiavo prie A. V. ir bandė trenkti jam pagaliu, tačiau M. V., bandydamas apginti tėvą bei apsiginti pats, pastūmė Z. B., kuris su dviračiu pargriuvo. M. V. teigimu, tuo metu, kai jis pastūmė Z. B., pastarasis važiavo ant dviračio, pastūmus nugriuvo, tačiau sąmonės praradęs nebuvo. Z. B. atsikėlė ir pėsčiomis nuėjo į namus (1 t., b.l. 23).

Vilniaus AVPK Širvintų RPK tyrėjos M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kartu su vyriausiuoju patruliu J. Z. vyko aiškintis įvykio aplinkybių į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Priimamajame gydytojas R. J. paaiškino, kad greitosios pagalbos mašina buvo atvežtas Z. B., kuris skundėsi tiek dešinės, tiek kairės rankos skausmais. Buvo atlikta rentgenograma, Z. B. galimai yra skilęs kairės rankos kaulas. Z. B. sugipsuota kairė ranka, išleistas į namus. Aiškinantis aplinkybes Z. B. paaiškino, kad šiandien važiavo su dviračiu pas kaimyną ir važiuojant keliu jį pradėjo pulti šuo. Z. B. aiškino, kad tas šuo nuolatos jį puola, todėl jis visada pasiima su savimi lazdą. Tada Z. B. pamatė, kad iš kiemo, iš kurio išbėgo šuo, ateina trys asmenys, jam pažįstami (A., A. žmona, M.). Z. B. paaiškino, kad jie pribėgo prie jo su pagaliais ir pradėjo jį mušti. Paaiškino, kad nukrito nuo dviračio ir prarado sąmonę. Minėti asmenys išėjo namo. Z. B. atsibudo, paliko gulėti dviratį ant kelio ir nuėjo pas kaimyną A. D., nes jam skaudėjo rankas ir paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Z. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 24).

Vilniaus AVPK Širvintų RPK tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 25 d. apie 13 val. 30 min., patruliuojant gavo OVS budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sumuštas (duomenys neskelbtini) metų vyras, sumušė kaimynai A., M. ir D. V.. Nuvykus įvykio vietoje buvo Vilniaus AVPK Vilniaus RPK pareigūnų ekipažas. Pareigūnai paaiškino, kad sumuštą vyrą Z. B. GMP 0818 brigada išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių dėl rankos skausmo. Įvykio vietoje apklausti įvykio liudininkai D. V., A. V. ir V. B.. Kadangi nebuvo aiškios įvykio aplinkybės, bendrauta su kaimynu A. D.. A. D. paaiškino, kad 2020 m. spalio 25 d. apie 13 val. 30 min. pas jį į namus atėjo kaimynas Z. B. ir skundėsi, kad skauda ranką, paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus (1 t., b.l. 28).

Teismo medicinos specialisto 2020 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. G 3161/2020(01) nurodyta, kad Z. B. nustatyta kairio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 25 d. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl alkūnkaulio lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. (1 t., b.l. 51-52).

2020 m. spalio 25 d. 14.55 val. atlikta įvykio vietos apžiūra: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas kelias tiesus, be asfalto dangos, einantis per namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijas (duomenys neskelbtini) g. Šalia kelio dešinėje pusėje yra sustatyti plastikiniai stulpeliai su atšvaitais, tarp namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra apie 300 metrų atstumas. Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra kairėje pusėje, prie pastato stovi atremtas raudonos spalvos dviratis. dešinėje pusėje yra statybvietė, matosi pamatai. Kelias yra apsuptas pievomis. Šalia vieno plastikinio stulpelio su atšvaitais, dešinėje pusėje guli medinė lazda ir yra matyti nežymiai suguldyta žolė. Apžiūros metu paimta medinė lazda (1 t., b.l. 7-12).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota lazdos, paimtos iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b.l. 29-30, 31-32).

Kitų objektų apžiūros protokolas: apžiūrėti 2020 m. spalio 25 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. S. Body kameros įrašai (1 t., b.l. 177-182).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2013 ir kt.).

Įrodymų tyrimo, vertinimo ir pripažinimo baudžiamajame procese bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis sąsajumo ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltės ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Todėl įrodymai, kuriais grindžiama kaltininkų kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamųjų kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-507/2016).

Kaip jau buvo minėta, A. V. ir M. V. kaltinami tuo, kad 2020 m. spalio 25 d. apie 13 val., veikdami kartu, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, pribėgę prie gatve dviračiu važiuojančio Z. B. A. V. tyčia sudavė rankoje laikyta medine lazda Z. B. per dešinę ranką plaštakos srityje, o M. V. rankoje laikyta medine lazda sudavė Z. B. per kairę ranką plaštakos srityje, dėl ko Z. B. nukrito nuo dviračio bei savo bendrais veiksmais padarė Z. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio alkūnkaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis dešininėje plaštakoje, kairiame rieše, kairės plaštakos sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu.

Kaltinamieji savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino. Esant tokioms aplinkybėms reikia labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, gretinti juos su kita bylos medžiaga, tarpusavyje palyginti, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą.

Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl įvykio vietos bei laiko, t. y., kad 2020 m. spalio 25 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ant kelio, kilo konfliktas tarp kaltinamųjų A. V., M. V. ir nukentėjusiojo Z. B.. Nagrinėjamu atveju, skiriasi kaltinamųjų ir nukentėjusiojo Z. B. versijos dėl įvykio eigos ir veiksmų, kuriuos atliko kiekvienas iš paminėtų asmenų.

Byloje liudytojais apklausti trys asmenys: A. D., V. B. ir D. V.. Pažymėtina, kad A. D., V. B. konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nematė, o apie jį sužinojo iš pačio Z. B.. Tuo tarpu D. V. konfliktą matė pati tiesiogiai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ji yra kaltinamojo A. V. buvusi žmona, o kaltinamojo M. V. mama.

Kaltinamasis A. V. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad kai jų šuo išbėgo ir aplojo Z. B., pastarasis važiavo link namų ir pusiaukelėje, kur baigiasi jų sklypas - prasideda jo, pasiėmė pagalį atremtą į žemės sklypo riboženklį ir grįžo atgal su juo. Z. B., važiuodamas dviračiu į jį užsimojo pagaliu, tada trenkė jam. Jis tą pagalį pagavo, truktelėjo šiek tiek į save, Z. B. prarado pusiausvyrą, nuvažiavo toliau ir nugriuvo. Kaltinamasis M. V. kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad Z. B. pasiėmė lazdą, apsisuko ir važiavo atgal prie jo, kažką rėkė. Z. B. su pagaliu mosikavo ir pro jį pravažiavo. Jisai privažiavo jo tėvą, kuris tuo metu buvo ant kelio. Jis, mosikuodamas savo lazda, tėvui pataikė, o tėvas, gindamasis pagavo tą lazdą ir traukė ją. Z. B. tada pavažiavo kažkiek ir nuvirto.

Tuo tarpu nukentėjusysis Z. B. viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamieji vienu metu abu lazdomis trenkė jam atitinkamai per kairę ir dešinę rankas plaštakos srityje, dėl ko jis paleido dviračio vairą ir nugriuvo.

Vis tik, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas, jų prieštaringumas esminėse detalėse, nelogiškumas, kaltinamųjų parodymai, nuoseklūs liudytojos D. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, specialistų išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pareigūno kameros išrašai, paneigia nukentėjusiojo Z. B. nurodomas įvykio aplinkybes.

Pirmiausiai pažymėtina, kad į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams ir pareiškime policijai Z. B. nurodė, kad jį užpuolė šuns šeimininkai (A., D. ir M. V.). Tuo tarpu 2020 m. spalio 25 d. įvykio dieną duotuose parodymuose nukentėjusysis nurodo, kad jam trenkė M. V., o ar trenkė kiti asmenys ir kiek kartų nepamena. Parodymuose, duotuose 2020 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po įvykio, nukentėjusysis jau nurodo, kad jam pirmas A. V. sudavė lazda per dešinę ranką, o tuo pačiu metu M. V. sudavė per kairę ranką. D. V. rankose lazdą turėjo, bet ar jam sudavė negali pasakyti, nes nugriuvus nuo dviračio prarado sąmonę. 2021 m. balandžio 9 d. akistatoje su D. V. nukentėjusysis nurodė, kad D. V. jam trenkė lazda per ranką. Teisiamojo posėdžio metu Z. B. parodė, kad D. V. kartu bėgo, todėl ir sakė, kad jį užpuolė trise, o ar D. V. kažką rankose turėjo, jis nematė.

Toliau analizuojant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad nukentėjusysis Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuodamas keliu lazdą laikė prispaustą prie dviračio vairo su rankomis (kumščiuose), kuomet kaltinamieji jam sudavė smūgius per rankas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis nurodė, kad važiuodamas grėblio kotą (lazdą) jis laikė prie vairo dešine ranka, o, prie jo pribėgus V. šuniui ir jį puolus, jis pakėlė lazdą, bet šuniui nesudavė. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti Z. B. parodymai apie lazdos laikymą paneigia jo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir atitinka D. V. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu (įvykio dieną), tiek teisiamojo posėdžio metu, kad nukentėjusysis link jų sklypo važiavo mojuodamas lazda ir norėdamas suduoti A. V.. Kartu pažymėtina, kad būtent tokią įvykių seką A. V. nurodė į įvykį atvykusiam policijos pareigūnui J. S., kurio kameros išrašuose užfiksuota, kaip A. V. sako, kad Z. B. važiavo iki namų, pasiėmė pagalį sugrįžo ir juos puolė, dėl ko jis pagalį atėmė, o sūnus šiek tiek pastūmė.

Taigi nukentėjusiojo parodymai apie 2020 m. spalio 25 d. įvykusį konfliktą nėra nuoseklūs ir patikimi, nei dėl prieš jį smurtavusių asmenų, ar jų turėtų daiktų, nei dėl lazdos laikymo būdo jam važiuojant.

Itin svarbi aplinkybė nustatyta bylos nagrinėjimo metu yra ta, kad tarp kaltinamųjų šeimos ir nukentėjusiojo šeimos jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiški, priešiški tarpusavio santykiai. Tai patvirtino, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos D. V. ir V. B.. Nustatyta, kad konfliktai prasidėjo mirus A. V. mamai ir A. V. paveldėjus žemę. Tuo tarpu nukentėjusysis neleidžia kaltinamųjų šeimai per savo žemę prieiti prie ežero. Be to, kaltinamųjų šeima ir nukentėjusysis konfliktuoja ir dėl V. priklausančio šuns, kuris kai būna palaidas puola Z. B. važiuojantį pro šalį. Būtent dieną prieš įvykį taip pat įvyko konfliktas dėl šuns, kai Z. B. sudavė V. šuniui su lazda. Taigi įvertinus tai, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis konfliktuoja ilgą laiką, negalima paneigti versijos, kad nukentėjusysis nori kaltinamuosius apkalbėti ir jiems taip pakenkti.

Kritiškai vertintini nukentėjusiojo parodymai yra ir dėl to, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. 2020 m. spalio 25 d., 14:59 val. Z. B. policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 1,35 promilių girtumą. Z. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo blaivus, o stiklinę degtinės išgėrė po įvykio, norėdamas numalšinti skausmą. Nukentėjusiojo žmona V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis iš vakaro truputį buvo išgėręs. Tuo tarpu parodymuose, duotuose 2020 m. lapkričio 20 d., nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, nes iš ryto išgėrė alaus. Tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną buvo neblaivus patvirtina ir D. V. parodymai, kad iš nukentėjusiojo elgesio ji suprato, kad jis yra neblaivus, nes viešai nusišlapino, negalėjo užlipti ant dviračio, elgėsi neadekvačiai. Be to, ir tai, kad nugriuvęs nukentėjusysis neva prarado sąmonę irgi yra panašiau į tai, nugriuvęs neblaivus žmogus tiesiog užmigo. Juo labiau, kad jokių smūgių į galvą ar galvos traumos, dėl kurios prarastų sąmonę, nukentėjusysis nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, logiška yra ir tai, kad jis kai kurių įvykio aplinkybių nepamena ir jas painioja.

Nors valstybinis kaltintojas remiasi ta aplinkybe, kad nukentėjusysis iš namų išėjo sveikas, o grįžo sužalotas, vis tik teismas sprendžia, kad duomenys apie nukentėjusiojo sužalojimus nesudaro pagrindo vienareikšmiškai tikėti nukentėjusiojo parodymais ir padaryti išvadas, kad buvo padarytas nusikaltimas. Teismo medicinos specialisto 2020 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. G 3161/2020(01) nurodyta, kad Z. B. nustatyta kairio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 25 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. parodė, kad negali atmesti, kad alkūnkaulio lūžis galėjo atsirasti trenkus lazda arba nukritus nuo dviračio, nes neaišku, ant kokio paviršiaus nukentėjusysis krito. Jai sužalojimai būdingesni, kaip smūgio sudavimai. Bent jau vienas smūgis tikrai turėjo būti. Tuo tarpu ekspertas P. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkūnkaulį galima susilaužyti krentant nuo dviračio. Jeigu būtų smūgis su lazda į alkūnę, kadangi čia yra kaulas ir plona oda, tai būtų muštinė žaizda. Du sužalojimai galėjo būti padaryti krentant, o trečias - kietu, buku daiktu, kas galėtų būti tiek žemės paviršius, tiek lazda, tiek dviračio vairas ar rėmas. Taigi specialistės ir eksperto išvados ir parodymai teisiamojo posėdžio metu nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo mechanizmo/būdo. Remtis specialisto išvada būtų galima tik tuomet, jei pavyktų nustatyti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus remiantis ne tik jo prieštaringais parodymais.

Kita vertus vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais sunkiai įtikimas yra ir pats kaltinamųjų smūgių sudavimo būdas. Kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamieji, jam važiuojant dviračiu vienu metu abu lazdomis trenkė atitinkamai vienas per kairės, o kitas per dešinės rankos plaštakas. Tokiu atveju kaltinamieji turėjo stovėti vienas vienoje kelio pusėje, kitas - kitoje, ir abu vienu metu nusitaikyti bei pataikyti važiuojančiam dviračiu nukentėjusiajam būtent į rankų plaštakas, o ne į kitas kūno vietas, kurios yra atsikišusios lengviau pasiekiamos, pvz. žastą, dilbį, nugarą ir pan. Teismo vertinimu, logiškesnė ir labiau įtikinama yra kaltinamųjų nurodyta versija, kad nukentėjusiajam važiuojant ir laikant lazdą vienoje rankoje, kaltinamajam A. V. bandant atimti lazdą, nukentėjusysis su pačia lazda buvo patrauktas/ar pastumtas, dėl ko, atsižvelgiant į jo girtumą, prarado pusiausvyrą ir nugriuvo.

Taip pat nesudaro pagrindo kaltinamųjų patraukti baudžiamojo atsakomybėn ir tai, kad A. V. į įvykį atvykusiam policijos pareigūnui J. S. nurodė, kad Z. B. važiavo iki namų, pasiėmė pagalį sugrįžo ir juos puolė, dėl ko jis pagalį atėmė, o sūnus šiek tiek pastūmė. Pažymėtina, kad analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. A. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. V. po įvykio nurodė, kad Z. B. privažiavo prie A. V. ir bandė trenkti jam pagaliu, tačiau M. V., bandydamas apginti tėvą bei apsiginti pats, pastūmė Z. B., kuris su dviračiu pargriuvo. Šie duomenys tik patvirtina, kad kontaktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo, tačiau jis nebuvo toks, kokį nurodė nukentėjusysis. Šios nurodytos aplinkybės labiau atitinka kaltinamųjų parodymus, o būtent kad nukentėjusysis važiavo dviračiu mosuodamas lazda, kurią A. V. atėmė. Kartu pažymėtina, kad tai yra tik pirminiai kaltinamųjų parodymai, kurie, kaip ir nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu keitėsi.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta A. V. ir M. V. nekaltumo prezumpcija ir jie būtų pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, taip, kaip ji suformuluota kaltinamajame akte.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, yra greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kadangi baudžiamojoje byloje A. V. ir M. V. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Nukentėjusysis Z. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 133,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, Z. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmetami.

Nukentėjusiosios Z. B. atstovas advokatas V. Račys teisme pateikė pinigų priėmimo kvitus ir prašė priteisti nukentėjusiajam 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi šiuo atveju nėra pagrindo A. V. ir M. V. pripažinti kaltais, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovo advokato V. Račio prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą.

Teismo posėdžio metu A. V. ir M. V. gynėjas advokatas Vaidotas Sviderskis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pateikė prašymą priteisti iš valstybės kaltinamiesiems 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pateikė Advokatų profesinės bendrijos „Konsus Legal“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021/275 ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį pinigų sumokėjimo faktą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021), teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai asmeniui yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Kadangi teismas pripažįsta, jog nėra įrodyta, kad kaltinamieji A. V. ir M. V. padarė nusikalstamą veiką, kuria jie yra kaltinami, todėl jiems priteistinos jų patirtos 1100 Eur advokato išlaidos iš valstybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra išaiškinusi, jog teismo sprendimą (nutartį) dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo turi vykdyti valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, kitas subjektas, kuris dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas (nutrauktas). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pradėta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą, todėl kaltinamųjų patirtos advokato išlaidos priteistinos iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. ir M. V. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, jog jie padarė šią nusikalstamą veiką.

A. V. ir M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o body kameros įrašus saugomus voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Z. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti A. V. iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1100 Eur advokato išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.