- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-120-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02859-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- ECAA Europe
- Ieškovas
- UAB „Gelna“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ECAA Europe, UAB apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3897-459/2013 pagal ieškovės UAB „Gelna“ ieškinį atsakovei ECAA Europe, UAB dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ECAA Europe, UAB ieškovės UAB „Gelna“ naudai 8926,30 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 1363,74 Lt delspinigių, 7,51 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę siejo tęstiniai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, kurių egzistavimą patvirtina įgaliojimas išduotas 2012-06-12 pusės metų terminui. Per nustatytą nemokamą konteinerio prastovos terminą neatsiėmus krovinio už sandėliavimą reikėdavo mokėti laivybos įmonių pranešimuose nurodytas atitinkamas sumas, kadangi atsakovė delsdavo atsiimti iš uosto jai atplukdytus konteinerius su prekėmis, o atsakovės įmonės direktorius J. D. į jam išsiųstą informaciją atsakydavo pavėluodamas, todėl paimdama konteinerius jų išgabenimui į Šiaulius, ieškovė apmokėdavo laivybos įmonei už jų sandėliavimą. Dėl tokio atsakovės delsimo ieškovė prarado 8926,30 Lt dydžio sumą. Kitaip, t. y. nesumokėjus už prastovas, nebūtų galima paimti krovinio. Todėl ieškovė sumokėtą atsakovės naudai sumą įvertino kaip patirtus savo nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė ECAA Europe, UAB prašė atmesti ieškovės ieškinį ir nurodė, kad ieškovė neįrodė kokiais kaltais veiksmais jai yra atsakinga ECAA Europe, UAB. Nurodė, kad ieškovė pati savo rizika prisiėmė įsipareigojimus, kadangi nesant pasirašytoms tarpusavio teises ir pareigas apibrėžiančioms sutartims, savo pačios sprendimu sumokėjo laivybos įmonei už atsakovę, kai atsakovė su ieškove buvo susitarusi tik dėl krovinio atvežimo iš Klaipėdos į Šiaulius, o už tai yra visiškai atsiskaičiusi. Taip pat nurodė, kad ieškinį grįsdama netesybas reglamentuojančiu CK 6.71 str., ieškovė neįrodė ko neįvykdė ar netinkamai įvykdė atsakovė, bei neįrodė, kad nemokamas sandėliavimo terminas buvo praleistas būtent dėl atsakovės kaltės. Manė, kad nesant konkretaus susitarimo, nesant pasirašytoms užsakymų sutartims, tarp šalių neatsiranda jokie sutartiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė
iš atsakovės ECAA Europe, UAB ieškovei UAB „Gelna“ 8926,30 Lt skolos atlyginimą už suteiktas paslaugas, 1363,74 Lt delspinigių, 7,51 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10290,04 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 309,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2420,00 Lt atstovavimo teisme išlaidų, valstybei iš atsakovės priteisė 15,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, priteisdamas skolą už suteiktas paslaugas, nurodė, kad šalys buvo sudariusios krovinių ekspedijavimo sutartį. Įvertinęs visus į bylą pateiktus dokumentus, konstatavo, kad siuntėjas apmokėdavo krovinio gabenimą tik nuo pakrovimo uosto iki iškrovimo, t. y. Klaipėdos uosto, o laivybos įmonė tinkamai ir laiku informuodavo gavėją apie krovinio atvykimą ir saugojimo terminus bei sąlygas iki atsakovė jį pasiims. Dėl to teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ji nežinojo kam tenka konteinerių su kroviniu saugojimo uoste finansinė pareiga. Teismas nurodė, kad jeigu atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlytomis bendrosios UAB „Gelna“ teikiamų paslaugų sąlygomis, ji privalėjo siūlyti konkrečias kitas sąlygas ir dėl jų derėtis. Tačiau išsiųstuose pranešimuose pateikdama tik savo sąlygas, bet priimdama ieškovės paslaugas, atsakovė akivaizdžiai visa apimtimi pasinaudojo ieškovės suteiktomis paslaugomis, todėl turi pareigą už jas atsiskaityti. Teismas nustatė, kad atsakovė žinojo, jog atsakovei atsiųsti konteineriai Klaipėdos uoste stovėjo ilgesnį laikotarpį negu laivybos įmonės pranešimuose nurodytus nemokamus saugojimo terminus, taip pat žinojo, kad ieškovė negali paimti šio krovinio už jį nesumokėjusi saugotojui pastarojo sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, kadangi, priešingu atveju, ieškovė, kaip ekspeditorius, nebūtų galėjusi pristatyti atsakovei konteinerių su prekėmis. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė kodėl delsė atsiimti konteinerius, nors iš bylos dokumentų buvo akivaizdu, kad pranešimai apie atgabenamą į Klaipėdos uostą krovinį atsakovei būdavo išsiunčiami laiku. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pati atsakovė, netinkamai bendradarbiaudama su ekspeditoriaus (ieškovės) bendrove, elgėsi neatsakingai, vienašališkai kėlė reikalavimus dėl jai esą nepalankių paslaugų įkainių, reikalavo netaikyti bendrųjų paslaugų sąlygų, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sureguliuotų susitarimą konkrečia sutartimi, kurioje aptartų tarpusavio įsipareigojimus dėl paslaugų teikimo apimties, jų priėmimo ir apmokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovės neapmokėtų sąskaitų ieškovė prarado 8926,30 Lt sumą, todėl šią sumą priteisė iš atsakovės.
Pasisakydamas dėl delspinigių priteisimo, teismas nustatė, kad ginčo šalys susitarė, jog laiku nesumokėjęs užsakovas moka 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl to konstatavo, kad praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą atsakovė kaip skolininkė privalėjo sumokėti ieškovei ir 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovė ECAA Europe, UAB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas net neanalizavo ir neatsakė į esminį klausimą, kas pasikeitė, kad ilgą laiką ieškovė neatsiėmė krovinių iš Klaipėdos uosto, vėliau be jokių suvaržymų ir trukdymų šiuos krovinius atsiėmė ir išgabeno. Pabrėžia, kad apeliantės atstovai niekada net nėra buvę Klaipėdos jūrų uoste ir net neturi galimybės ten patekti, būtent todėl ir pasamdė vežėją, t. y. ieškovę, kad ji paimtų krovinį iš Klaipėdos uosto, įformintų reikalingus dokumentus ir krovinį atgabentų į apeliantės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), todėl už krovinio atsiėmimą iš Klaipėdos uosto, o taip pat už galimai praleistus šio krovinio atsiėmimo terminus bei iš to atsiradusias išlaidas už prastovas, yra atsakinga išimtinai ieškovė.Atkreipia dėmesį, kad ieškovė net neįrodinėjo, o teismas net nepasisakė, kokius apskritai kaltus veiksmus atliko apeliantė, ji nebuvo įsipareigojusi paimti Klaipėdos uoste apeliantei priklausančias prekes ir jas pakrauti į ieškovės ar jos nurodytų trečiųjų asmenų transporto priemones, apeliantė nebuvo jokia forma įsipareigojusi ieškovei pateikti kokius tai dokumentus, reikalingus kroviniui atvežti į Šiaulius, išskyrus 2012 m. birželio 4 d. išduotą įgaliojimą ieškovei. Vienintelis apeliantės įsipareigojimas buvo įsipareigojimas krovinį išmuitinti ir iškrauti Šiauliuose per vieną darbo dieną, o autotransporto ir konteinerio prastovos atveju apeliantė įsipareigojo apmokėti išlaidas pagal iš anksto suderintus įkainius, tačiau tokie įkainiai niekada nebuvo suderinti.Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai traktavo ieškovės reikalavimus kaip jos nuostolius ir apeliantės skolą, nes pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o apeliantė nei su ieškove, nei juo labiau su laivybos kompanija CMA CGM S.A., kurią samdė ieškovė, neturėjo jokių rašytinių susitarimų dėl netesybų. Todėl apeliantei visiškai neaišku, kodėl už prastovas ieškovė mokėjo tokio dydžio netesybas laivybos kompanijoms, kurios daugiau kaip 3 kartus viršija apeliantės ir ieškovės sutartų paslaugų kainą už krovinio pervežimą iš Klaipėdos į Šiaulius.Apeliantės manymu, iš ieškovės pateiktų konosamentų originalų matyti, kad frachtas turi būti sumokėtas Šanchajuje, t. y. krovinių siuntėjo, o pagal šio konosamento 202 p. demeredžas ir kompensacija už sulaikymą mokami prekybininko pagal CMA CGM S.A. tarifus. Šiuo atveju akivaizdu, kad tas prekybininkas yra frachtą apmokėjęs krovinio siuntėjas Acemark Enterprises Ltd. Kadangi konosamentą gauna pervežimą organizuojantis ir krovinį į laivą įkėlęs asmuo, todėl, apeliantės manymu, vežėjas neišdavė ieškovei šių konosamentų dėl galimai jo turimų įsiskolinimų už ankstesnius vežimus, ko pasėkoje buvo sulaikyta dalis ieškovės ekspedijuojamų krovinių, tarp kurių buvo ir apeliantės kroviniai, o vežėjui pareikalavus apmokėti ieškovė šį reikalavimą visiškai nepagrįstai peradresavo šios bylos apeliantei.Apeliantės teigimu, ji neturi pareigos ieškovei mokėti sumų už krovinių prastovas ir saugojimą Klaipėdos uoste, kadangi apeliantė ieškovės pervežti konkrečių prekių iš Šanchajaus į Klaipėdą neprašė ir neužsakė, o už ieškovės suteiktas krovinių vežimo maršrutu Klaipėda-Šiauliai paslaugas apeliantė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi.Pažymi, kad apeliantės 2012 m. birželio 4 d. ir 2012 m. birželio 28 d. raštai išsiųsti ieškovei registruotais laiškais, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje ieškovė neneigia, kad yra gavusi šiuos raštus, bet į juos neatsakė, todėl laikytina, kad ieškovė sutiko su apeliantės pateiktomis sutarties išlygomis, nes vėliau savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. pervežant krovinius, patvirtino būtent savo sutikimą. Todėl vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas net nesiteikė motyvuoti, kodėl nevertino šių rašytinių įrodymų ir ieškovės konkliudentinių veiksmų, o vadovavosi išimtinai tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir sąsajumo principas.Nurodo, kad įforminti muitinės tranzito procedūras, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, privalėjo ieškovė, o ne apeliantė, todėl apeliantė nesupranta, kodėl ji turėjo mokėti už krovinio saugojimą, kai ieškovė netinkamai atliko savo veiksmus ir neįformino kokių tai muitinės procedūrų, būtinų dokumentų ar turėjo įsiskolinimų laivybos kompanijai dėl ko ši kompanija ir neatidavė apeliantės krovinio ieškovei.Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat priteisė 0,1 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos, nes ši sąlyga yra nurodyta ieškovės pateiktoje ekspedijavimo paslaugų bendrųjų sąlygų sutarties 4.3 p.. Apeliantei akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl šios dalies naikintinas, nes bendrųjų paslaugų sutarties, kaip byloje nustatyta, apeliantė nepasirašė, o ieškovė su tokia sąlyga sutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gelna“ prašo atmesti apeliantės ECAA Europe, UAB 2013-11-04 apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimą palikti nepakeistą, skirti apeliantei 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisiant ieškovei, priteisti ieškovei iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta. Nurodo, kad nors apeliantė ir išreiškė nesutikimą, kad jos atžvilgiu būtų taikomos ekspedijavimo bendrosios sąlygos, nustatančios apmokėjimą už konteinerių prastovas ir sandėliavimą, tačiau 2012-06-04 įgaliojimo neatšaukė. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė savo pažeistas teises pasirinko ginti reikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygas (dėl kurių bus pasisakyti toliau), todėl apeliacinio skundo motyvai, kad tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl papildomų išlaidų atlyginimo netesybų forma, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Mano, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos akivaizdus – proporcingai apeliantės nepagrįstai pradelstam dienų skaičiui laivybos linijos paskaičiavo prastovų ir sandėliavimo mokesčius. Jų apmokėjimui patirtas išlaidas ieškovė ir siekė prisiteisti kaip nuostolius. Ieškovė taip pat nurodo, kad nors ginčo šalys ir nebuvo pasirašiusios ekspedijavimo paslaugų bendrųjų sąlygų, kurių 4.3 punktas numatė 0,1 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau jos apeliantei buvo pateiktos ir apeliantė su jomis buvo tinkamai susipažinusi, su tokiomis ieškovės ekspedijavimo paslaugų bendrosiomis sąlygomis sutiko, todėl privalo įvykdyti iš šio susitarimo atsiradusią prievolę mokėti delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė kildino iš tarp atsakovės ir ieškovės kilusių krovinių ekspedijavimo teisinių santykių, kai ieškovei (ekspeditoriui) įvairioms laivybos įmonėms, norint paimti krovinį vežimui, teko sumokėti už atsakovę (užsakovą) išlaidas už konteinerių prastovas, t. y. jų negrąžinimą laiku. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus, pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų, t. y. konosamentų kopijų, matyti, kad 2012-08-04, 2012-08-30 ir 2012-09-05 kroviniai su automobilių detalėmis siuntėjo Acemark Enterprises Ltd., sudarius krovinio vežimo jūra sutartis su kompanijomis CMA CGM, UAB „OS-AGENCY“ iš Šanchajaus buvo išplukdyti į Klaipėdą gavėjui ECAA Europe, UAB. Šiuose konosamentuose nurodyta, kad apie krovinį informuojamas gavėjas, t. y. ECAA Europe, UAB. Pažymėtina, kad vieno konosamento kopija teismui nėra pateikta, tačiau šio konteinerio atvykimą į Klaipėdos uostą patvirtina UAB „OS-AGENCY“ rašytas elektroninis pranešimas atsakovei 2012-10-19 (1 t., 52 b. l.).
Byloje taip pat yra įgaliojimas UAB „Gelna“, kurį pasirašė atsakovės generalinis direktorius J. D., pagal kurį ECAA Europe, UAB 2012-06-04 suteikė įgaliojimą UAB „Gelna“ atlikti muitinės tranzito procedūrą ir pristatyti konteinerius į muitinės postą adresu: Šiaulių oro uosto postas, Lakūnų g. 4, iškrovimo adresas (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas ECAA Europe, UAB. Įgaliojimo galiojimo terminas numatytas iki 2012-12-31. Šiame įgaliojime atsakovė užtikrino, kad visi pateikti krovinio dokumentai (sąskaitos, pakavimo lapai, krovinio specifikacijos su prekės kodais irk t.) yra pilni ir teisingi. Nustačius neatitikimus pagal realų krovinio kiekį / svorį / rūšį / prekės kodą ir kita – atsakovė įsipareigojo apmokėti UAB „Gelna“ visas patirtas išlaidas dėl aukščiau minėtų priežasčių.
Iš byloje esančių elektroninio susirašinėjimo kopijų matyti, kad atsakovė krovinių vežėjų (laivybos įmonių) prieš atvykstant kroviniui į Klaipėdos uostą, buvo informuojama (kaip nurodyta konosamentuose) elektroniniu paštu išsiunčiant pranešimą dėl krovinių atvykimo. Šiuose pranešimuose buvo nurodomas ir konteinerių prastovos ir sandėliavimo sąlygos. Minėtus pranešimus atsakovė ECAA Europe, UAB persiųsdavo ieškovei UAB „Gelna“, po to UAB „Gelna“ atsakovei nurodydavo krovinio vežimo maršrutu Klaipėda-Šiauliai duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma būtina nustatyti, kokie įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius.
Pagal įstatyminę apibrėžtį krovinio ekspedicijos sutarties turinys – ekspeditoriaus įsipareigojimas už atlyginimą užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 str. 3 d.). CK 6.824 straipsnio 4 dalis numato, kad Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Pagal CK 6.825 straipsnio 1 dalį, krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento) (CK 6.825 str. 2 d.). Be to, klientas turi išduoti ekspeditoriui įgaliojimą, jeigu tai yra būtina ekspeditoriaus pareigoms atlikti (CK 6.825 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad bylos šalis siejo ekspedijavimo teisiniai santykiai. Nors ginčo santykiai nebuvo įforminti šalių rašytinėmis sutartimis, išskyrus vieną (2012-06-01, 1 t., 105 b. l.), tiek ieškovės teiktų paslaugų pobūdis, atsakovės veiksmai – transporto užsakymai elektroniniu paštu, persiunčiant konteinerių atvykimo informaciją, tiek jau minėtas 2012-06-04 įgaliojimas, patvirtina, jog ieškovę su atsakove siejo pastovūs su krovinių ekspedijavimu susiję santykiai.
Kaip jau nurodyta, krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį turi būti atlyginamos. Tokios išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Pirma, tai gali būti išlaidos, kurios nebuvo numatytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Antra, ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedijavimo sutartį. Trečia, ekspeditoriaus patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomą sąlygą net ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios. Tačiau tokiomis gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010. Teismų praktika. 2010, 34).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės jos patirtus nuostolius, sumokant už atsakovę prastovas už konteinerius. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nesant tarp bylos šalių atskirų susitarimų dėl iš ekspedijavimo teisinių santykių kilsiančių papildomų išlaidų už konteinerių prastovas Klaipėdos uoste, ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą. Teismas pažymi, kad šiuo atveju negali būti taikomos UAB „Gelna“ ekspedijavimo paslaugų bendrosios sąlygos, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl šių sąlygų taikymo šalys nesutarė. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas jau minėtoje 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis ir ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Tačiau pagal tokias sutartis prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedijavimo sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Nustačius, kad užsakovas netinkamai vykdė sutartį svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.
Šioje byloje jau nustatyta, kad pagal krovinių vežimo jūra sutartis atsakovė buvo krovinio gavėja, o ieškovė – ekspeditorė, turėjusi paimti krovinį iš uosto ir pristatyti jį į atsakovės nurodytą paskirties vietą. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė krovinių vežėjų (laivybos įmonių) prieš atvykstant kroviniui į Klaipėdos uostą buvo informuojama elektroniniu paštu apie krovinių atvykimą, tačiau į ieškovę, kaip ekspeditorę, su užsakymu kreipdavosi žymiai vėliau, pvz., praėjus net 13 dienų po krovinio atvykimo į uostą. Kodėl atsakovė į ieškovę dėl krovinio paėmimo ir nuvežimo į Šiaulius nesikreipdavo iš karto sužinojusi apie krovinio atvykimą, atsakovė nei teismo procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose negalėjo paaiškinti. Atsakovės argumentai apie tai, kad ji neturėjo konosamentų, kad vežėjas neišdavė ieškovei konosamentų dėl galimai jos turimų įsiskolinimų už ankstesnius vežimus, dėl ko buvo sulaikyta dalis ieškovės ekspedijuojamų krovinių, tarp kurių buvo ir apeliantės kroviniai, yra niekuo nepagrįsti, išskyrus prielaidas, bei prieštaraujantys krovinių vežimo jūra sutarčių prasmei. Pažymėtina, kad jau minėtame 2012-06-04 įgaliojime atsakovė užtikrino, kad visi pateikti krovinio dokumentai (sąskaitos, pakavimo lapai, krovinio specifikacijos su prekės kodais irk t.) yra pilni ir teisingi, nustačius neatitikimus pagal realų krovinio kiekį / svorį / rūšį / prekės kodą ir kita – atsakovė įsipareigojo apmokėti UAB „Gelna“ visas patirtas išlaidas dėl aukščiau minėtų priežasčių. Iš atsakovei laivybos įmonių, vežėjų pagal konosamentus, rašytų pranešimų apie krovinių atvykimą matyti, kad juose buvo nurodoma, jog krovinio išdavimui ir „auto“ pristatymui būtini konosamentų originalai ir įvairūs krovinio dokumentai (sąskaitos faktūros, pakavimo lapai ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovė nebūtų galėjusi iš uosto paimti atsakovės krovinių be atsakovės ieškovei pateiktų papildomų dokumentų, taip pat nebūtų galėjusi žinoti apie tikslias krovinių atvykimo į uostą datas, nes apie pastarųjų atvykimą tiesiogiai buvo informuojama būtent atsakovė, kaip krovinio gavėja. Atsakovė laivybos įmonių buvo informuota apie prastovų ir sandėliavimo sąlygas, t. y. nemokamų sandėliavimo ir prastovų dienų skaičių ir sandėliavimo ir prastovų kainas neatsiėmus krovinio laiku, ir iš esmės žinojo, kad dėl krovinio gavėjo delsimo atsiimti krovinį ieškovė galimai patirs papildomų išlaidų, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šios išlaidos neatsirastų. Atsižvelgiant į tai, tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip iš ekspedijavimo sutarties kilusios prievolės neįvykdymas, t. y. neteisėti atsakovės, kaip užsakovės, veiksmai (neveikimas) (CK 6.205 str., 6.246 str. 1 d.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros, 1 t., 22. 29, 32, 34, 38, 47, 54 b. l.) patvirtina, jog dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 8926,30 Lt nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovės ECAA Europe, UAB.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 0,1 procento delspinigius. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo šalys susitarė, kad laiku nesumokėjęs užsakovas moka 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o ši sąlyga yra nurodyta ieškovės pateiktoje ekspedijavimo paslaugų bendrųjų sąlygų sutarties 4.3 punkte, su kuria atsakovė buvo supažindinta prieš pradedant bendradarbiavimą ir išduodant įgaliojimą ieškovei. Tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos UAB „Gelna“ ekspedijavimo paslaugų bendrosios sąlygos, nes nors atsakovė ir buvo su jomis supažindinta, ji kategoriškai nesutiko jų taikyti tarp šalių susiklosčiusiems krovinių ekspedijavimo teisiniams santykiams. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju rašytinio šalių sutarimo dėl netesybų priteisimo nebuvo, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 0,1 procentų delspinigių priteisimo negalėjo būti tenkinamas, todėl apeliacinės instancijos teismo atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentais dėl priteistų palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir vykdomi mokėjimai; To paties įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti šį specialųjį įstatymą procesinėms palūkanoms byloje dėl nuostolių priteisimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK teisės normomis, iš atsakovės ieškovei priteisiamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos.
Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliantės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų, nes pagal CPK 323 str., pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o apeliacinės instancijos teisme šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė UAB ,,Gelna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti apeliantei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra numatyta įstatyme, be to, dalis atsakovės apeliacinio skundo yra tenkinama, todėl nenustačius atsakovės nesąžiningumo, teisinio pagrindo skirti jai baudą nėra.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuostolių priteisimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismui iš dalies neteisingai taikius materialines teisės normas, reglamentuojančias netesybų ir palūkanų priteisimą, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, keičia Šiaulių apylinkės teismo 2013‑10-02 sprendimą dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalis dėl nuostolių, delspinigių ir palūkanų priteisimo pakeisti ir išdėstyti jas taip:
„Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės ECAA Europe, UAB įmonės kodas 302726974, buveinės adresas Vytauto g. 122, LT-76340, Šiauliai, A/s LT317400 0402 0192 3810, Danske bank A/S Lietuvos filialas, b/k 74000, ieškovei UAB „Gelna“, įmonės kodas 141749538, buveinė adresas Baltijos pr. 123-14, LT-93224, Klaipėda, A/s Nr. LT09-7044 0600 0054 8859, AB SEB bankas, b/k 70440, 8926,30 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt šešis litus 30 ct).
Priteisti iš atsakovės ECAA Europe, UAB ieškovei UAB „Gelna“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8926,30 Lt (aštuonių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt šešių litų 30 ct) sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovės UAB „Gelna“ ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.