Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nutarime nurodęs, kad surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina faktines aplinkybes ir, kad pažeidimo esmė yra įrodyta, nekreipė dėmesio, nesiaiškino ir nenagrinėjo to, kad pažeidimo, kuriuo apeliantas kaltinamas, esmė liečia išskirtinai nepilnametį vaiką. M. P. nurodo, kad tiek jis, tiek J. P. patvirtino, kad neįleidimo į namus faktą matė nepilnametis H. P. ir tik jis galėjo patvirtinti arba paneigti savo motinos J. P. nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Tačiau teismas, remdamasis vien tik J. P. paaiškinimais ir spręsdamas, jog pažeidimo esmė tariamai įrodyta, nekvietė byloje apklausti nepilnametį liudytoją H. P., todėl negalėjo teisingai įvertinti byloje nurodytų aplinkybių ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo atveju byloje esantys tik rašytiniai įrodymai pažeidimo esmės neatskleidžia.

Motyvuojamoji dalis

M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl M. P. kaltės padarius ATPK 181³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. M. P. tvirtina, kad jis, matant nepilnamečiui H. P., jo motinos J. P. necenzūriniais žodžiais neplūdo, nestūmė ir netrenkė jai į krūtinę, todėl teismo yra nubaustas nepagrįstai, neišsiaiškinus tikrųjų faktinių aplinkybių.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Pagal ATPK 181³ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal šį straipsnį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Civilinio kodekso, apibrėžia specialus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nenurodant kokia konkrečiai ir kokiame teisės akte įtvirtinta vaiko teisė buvo pažeista. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei konkrečiai kokia teisės norma buvo pažeista. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, ATPK 260 str. 1 d. imperatyviai reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.

Nagrinėjamu atveju surašant administracinio teises pažeidimo protokolą, net nebuvo vertinama kokios konkrečiai vaiko teisės ir laisvės buvo pažeistos M. P. veiksmais. Nors apeliantas savo skunde neginčija administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikimo įstatymo reikalavimams, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir dėl šių procesinių trūkumų pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos, to padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad šie trūkumai būtų pašalinti (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.), o jų nesiėmęs, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Be to, pačiame nutarime, nors ir konstatuota, kad M. P. padarė ATPK 181³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, kaip ir protokole nėra nurodyta, kokios H. P. teisės (laisvės), numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, buvo pažeistos. Priimant nutarimą apsiribota formaliu konstatavimu, kad M. P. kaltė įrodyta J. P. paaiškinimais, paties M. P. parodymais, jo prašymu, kuriame jis nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodyta, kad M. P. kaltė dėl pažeidimo įrodyta pažyma apie galiojančias nuobaudas, asmens tapatybės kortelės kopija, nors šie duomenys jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių M. P. veiksmuose neturi. Jokia asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija skundžiamame nutarime nėra atlikta. Pažymima, kad ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė neneigiantis pažeidimo aplinkybių, neatleidžia teismo nuo pareigos priimamą sprendimą tinkamai argumentuoti ir pagrįsti. Juo labiau, kai analizuojant M. P. 2016-03-23 paaiškinimo turinį ir jo tą pačią dieną pasirašytą prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant kyla abejonių dėl jo pozicijos. Paaiškinime M. P. kategoriškai nepatvirtina, kad jis padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus patvirtindamas tik tai, kad neleido J. P. užeiti į namus prie durų užkišęs ranką. Tuo tarpu tą pačią dieną pasirašytame prašyme M. P. vienareikšmiškai nurodo su pažeidimu sutinkantis ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Šis pozicijos nenuoseklumas pirmosios instancijos teismui nekėlė jokių abejonių, teismas dėl šios aplinkybės net nepasisakė ir jos nevertino.

Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. P. padaryto pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad savo veiksmais M. P. pažeidė nepilnamečio H. P. teisę būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos poveikio, nors ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole M. P. inkriminuota nebuvo. Tokiu būdu teismas, nedalyvaujant pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, apibrėžiančias kaltinimo ribas, papildė naujomis aplinkybėmis ir dėl jų M. P. pripažino kaltu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių keitimas teisminio nagrinėjimo metu yra galimas, tačiau apie tai turi būti pranešta asmeniui, dėl kurio nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Toks reikalavimas yra susijęs su asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė buvo pažeista. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o byla grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nustatytiems protokolo trūkumams pašalinti. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad bylą grąžinti apylinkės teismui šiuo konkrečiu atveju netikslinga, kadangi tik surašius reikalavimus atitinkantį administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo apibrėžiamos kaltinimo ribos, bus užtikrintas tinkamas teisminis procesas. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors apeliantas to ir neprašo, nelaikytinas išėjimu už apeliacinio skundo ribų, kadangi šiuo atveju nustatytas esminis procesinis pažeidimas, kurio nei apeliacinės instancijos, nei pirmosios instancijos teismai ištaisyti negali. Atsižvelgiant į tai, kad bylą grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, aukštesnysis teismas dėl M. P. skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., 302¹³ str.,

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikinti ir gražinti administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas pašalinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.