Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2010 m. balandžio 19 d. nutarimu R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. sausio 18 d., 9 val. 30 min. ir 2010 m. vasario 22 d., 9 val. 30 min., valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams patekti į teritoriją (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepavyko, nes R. J. patikrinime nedalyvavo ir nesudarė sąlygų bei trukdė aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjęs R. J. skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi jį atmetė. Teismas vertino, kad R. J. turėjo būti žinoma ir buvo žinoma (siunčiant paprastas pašto siuntas, kurios paliekamos adresatui ir pašto įstaigai nėra grąžinamos, iš pokalbio telefonu su V. U., taip pat informaciją, kokiu tikslu atvykstama, suteikus pareiškėjo sūnui), kad Agentūros pareigūnai pagal gautus kaimynų skundus privalo patikrinti jų pagrįstumą. Turėdamas tokios informacijos, pareiškėjas net tik galėjo, bet ir privalėjo pats rodyti iniciatyvą, suderinti jam arba jo šeimos nariams tinkamą pareigūnų vizito laiką, bet to nedarė. Teismas R. J. daugkartinį neatsiėmimą registruotų pašto siuntų iš pašto skyriaus laikė tikslingu administracinės atsakomybės vengimu, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei teismui, nei Agentūrai nepateikė įrodymų, kad jų negalėjo atsiimti dėl objektyvių, nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad liudytoju apklaustas pareigūnas patvirtino, kad R. J. jo teisės buvo išaiškintos žodžiu, pareiškėjui galimybė susipažinti su ATPK 272 straipsnio turiniu taip pat buvo sudaryta ir susipažįstant su administracinio teisės pažeidimo protokolu. ATPK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Teismas nustatė, kad tokia atžyma, ją patvirtinus dvejiems liudytojams, buvo padaryta, protokole taip pat buvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir data – M. K Čiurlionio g. 9/2, Vilnius, 2010 m. balandžio 19 d., 9 val.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 400 Lt ir pareigūnams – nuo 300 iki 600 Lt.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai specialių valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti <...> pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kai yra pagrįstas įtarimas, kad jie rengiasi daryti, daro ar padarė teisės pažeidimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Įstatymo 54 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Apeliantas R. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad 2010 m. sausio 18 d. ir 2010 m. vasario 22 d. nesudarė sąlygų ir tokiu būdu trukdė valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams patekti į teritoriją (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Nors apeliantas, neigdamas kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo, tvirtina, jog pranešimų iš Agentūros apie ketinamus atlikti patikrinimus negavo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir ją įvertinusi pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. žinojo apie tai, jog Agentūros pareigūnai ketina atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Agentūroje buvo gautas gyventojų skundas dėl R. J. veiksmų, o būtent, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis kanalizacijos turinį išpumpuoja į šalia esantį mišką (b. l. 14). Taigi Agentūros pareigūnai teisėtai ir pagrįstai raštais Nr. VR-14.6-2 ir Nr. VR-14.6-134 pranešė R. J., jog atitinkamai 2010 m. sausio 18 d., 9 val. 30 min., ir 2010 m. vasario 22 d., 9 val. 30 min., atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius) bei prašė R. J. dalyvauti patikrinime arba užtikrinti galimybę patekti į teritoriją (b. l. 18, 19). Kaip matyti iš 2010 m. sausio 18 d. ir 2010 m. vasario 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje, pareigūnams patikrinimo atlikti nepavyko, nes 2010 m. sausio 18 d. teritorija buvo aptverta ir lakstė palaidas šuo, R. J. patikrinime nedalyvavo (b. l. 22), 2010 m. vasario 22 d. prie vartų priėjęs J. J. pareigūnams nurodė, jog jo tėvas darbe ir pareigūnų įleisti negali (b. l. 25). Dėl apelianto argumentų, jog pranešimų apie patikrinimus jis negavo, pažymėtina, kad inspektorius V. U. paliudijo, jog po pirmo nuvykimo pas apeliantą, jis kalbėjo su R. J. telefonu ir klausė, ar gali atvykti, po pokalbio dar kartą apeliantui buvo išsiųstas pranešimas registruotu paštu (b. l. 39). Tai įrodo, kad apeliantas apie 2010 m. vasario 22 d. patikrinimą neabejotinai žinojo, tačiau Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, neįvykdė.

Apeliantas, žinodamas apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ketinamą atlikti patikrinimą, nepaisant daug kartų apeliantui paliktų pranešimų apie būtinybę atsiimti pašto siuntas, t. y. pranešimus apie ketinamus atlikti patikrinimus (b. l. 55), jų neatsiėmė. Tai rodo, jog apeliantas sąmoningai (tyčia) nesudarė galimybės pareigūnams atlikti patikrinimus, t. y. tyčia kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, todėl pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį.

Kadangi pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai išnagrinėjo ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. J. kaltės padarius ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.