Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje;

G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį,

M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė psichotropinę medžiagą MDMA, kurios masė ne mažesnė nei 0,209 gramo, kurios dalį, bet ne mažiau, kaip 0,143 gramo, turėdamas tikslą platinti, 2020 m. liepos 25 d. atsigabeno į naktinį klubą ,,Kablys“, esantį Kauno g. 5, Vilniuje, kur laikotarpiu nuo 00:00 val. iki 2:55 val., dalį šios psichotropinės medžiagos 0,073 gramų neatlygintinai perdavė M. Č., o 0,070 gramų laikė prie savęs bei likusią psichotropinės medžiagos dalį, kurios masė 0,066 gramų, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

M. Č. 2020 m. liepos 25 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 2:55 val., naktinio klubo ,,Kablys", esančio Kauno g. 5, Vilnius tualeto kabinoje, iš G. N., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neatlygintinai, įsigijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios masė yra 0,073 gramų. Šiais veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. N. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad Vilniaus mieste iš jam nepažįstamų asmenų, norėdamas linksmai praleisti laiką įsigijo psichotropinės medžiagos „ratų“. Tą pačią dieną su įsigyta psichotropine medžiaga, kartu su kitais asmenimis, tarp kurių buvo ir M. Č., laikėsi Vilniaus naktiniame klube „Kablys“. Būdamas klube jis pats vartojo įsigytas psichotropines medžiagas, galimai jomis vaišino su juo buvusius draugus. Pasivaišinti „ratais“ pasiūlė ir M. Č.. Jie abu nuėjo į moterų tualeto vieną iš kabinų ir ten jis M. Č. perdavė pusę tabletės „ratų“. Kitą pusę turėjo pas save. Tuo metu juos sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežė į komisariatą. Dėl savo neapgalvotų ir lengvabūdiškų veiksmų labai gailisi. Teisme pagarsinus 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo G. N. parodymus (t.2 b.l. 150) G. N. pasakė, kad parodymai teisingi ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Šiuose parodymuose kaltinamasis nurodė, kad jeigu būtų suvokęs, kad draugo pavaišinimas yra platinimas, tai nebūtų to padaręs. Norėdamas gerai praleisti laiką psichotropinę medžiagą įsigijo iš nepažįstamų asmenų, prie Vilniaus rotušės. Už 80 eurų įsigijo 10 „ratų“. Vėliau nuvažiavo prie baro „Gedimino 9“, o vėliau su M. Č. nuėjo į klubą „Kablys“. Ten išgėrė alaus ir M. Č. pasiūlė pavartoti psichotropinės medžiagos, kad būtų linksma. Tuo metu jis buvo neblaivus ir galvojo, kad nieko blogo nedaro. Dabar žino, kad padarė klaidą ir dėl to labai gailisi. Ten jis pasiūlė psichotropinės medžiagos draugams ir jie pasivaišino. Tiksliai kas ir kiek pasivaišino, neprisimena. Prisimena, kad pavaišino M. ir galbūt kitus draugus. Kad niekas nematytų, jis su M. Č. nuėjo į tualetą ir ten jam perdavė „ratą“. Prisimena, kad po to atsidarė tualeto durys ir jį bei M. sulaikė policijos pareigūnai. Narkotikų jis pastoviai nevartoja. Po skyrybų buvo pabandęs „ratų“. Ką įsigijo, žinojo, nes buvo bandęs. Jis 12 metų dirba (duomenys neskelbtini) ir niekada subuvo susidūręs su teisėtvarka. Po įvykio jis patyrė šoką, todėl pagalvojo, kad jei pasakys, kad yra priklausomas nuo narkotikų, tai į jį pažiūrės atlaidžiau. Iš tikrųjų kitų medžiagų jis nevartoja. Yra bandęs tik „ratus“. Jis net neįsivaizduoja, kad taip gali būti, jog tuose pačiuose „ratuose“ yra kelios medžiagos. Jis nežino, kas yra MDMA. Jeigu jo atžvilgiu bus priimtas nuosprendis, neteks darbo (duomenys neskelbtini).

2020 m. liepos 25 d. apklaustas įtariamuoju G. N. pareiškė, kad jam pateiktas įtarimas aiškus ir suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Narkotines medžiagas vartoja apie 3 metus. Vartoja nuo 1 iki 3 kartų per mėnesį. Kartais porą mėnesių nevartoja. Narkotines medžiagas perka įvairiuose naktiniuose klubuose iš jam nepažįstamų asmenų. Dažniausiai prieina prie įvairių asmenų ir klausia, ar jie turi parduoti narkotinių medžiagų – „ratų“. Kartais vartoja amfetaminą. Pas jį rastą pusę tabletės įsigijo 2020m. liepos 24 d., apie 22:30-23:00 val. netoli Vilniaus Rotušės jis priėjo prie jam nepažįstamo asmens, kuris sėdėjo automobilyje ir jo paklausė, ar turi „ratų“. Šis asmuo atsakė, kad turi ir liepė jam įsėsti į automobilio galinę sėdynę. Automobilio priekinėse sėdynėse sėdėjo dvi merginos. Jų išvaizdos, automobilio spalvos ir markės neįsiminė. Įsėdęs į automobilio galinę sėdynę priekyje sėdėjusiai merginai padavė berods 80 eurų. Mergina jam padavė 2 tabletes. Jis pasakė, kad moka jiems už 10 vnt. tablečių narkotinės medžiagos. Tuomet mergina jam padavė dar 8 tabletes narkotinės medžiagos. Jis išlipo iš automobilio ir nuvažiavo namo. Ten perdėjo įsigytas narkotines medžiagas į polietileninį maišelį, persirengė ir nuvažiavo susitikti su draugais. Vilniaus centre susitiko su M. B. ir prie baro ,,Pliuspliusplius“, esančio Gedimino pr. 9, Vilniuje padavė jam tris ar keturias tabletes, kurios yra narkotinė medžiaga. Jokio atlygio iš jo neprašė, nes įvairiuose vakarėliuose jie vienas kitą vaišina neatlygintinai narkotinėmis medžiagomis. Tuomet išvažiavo į klubą ,,Kablys“, esantį Kauno g. 5, Vilniuje. Ten susitiko su pažįstamais H., B. ir M., jų pavardžių nežino. Važiuojant į klubą ,,Kablys“ jiems pasakė, kad pavaišins ,,ratais". Atvažiavę į minėtą klubą, atsisėdo prie staliuko. Sėdint prie stalo, ant minkštasuolio ir tualete, jis laužė tabletes (narkotines medžiagas) ir po pusę tabletės duodavo pažįstamiems H., B. ir M.. Jokio atlygio už tai neprašė ir negavo. Kitiems asmenims narkotinių medžiagų neperdavė ir nepardavė. Visą laiką narkotines medžiagas laikė apatiniuose rūbuose. Vėliau kartu su M. dviese užėjo į tualeto kabiną. Ten jis išsitraukė iš apatinių rūbų tabletę (narkotinę medžiagą), ją perlaužė per pusę ir norėjo pavaišinti M.. Jis padavė jam pusę tabletės ir išėjus iš tualeto kabinos buvo sulaikyti. Kas vyko toliau, neatsimena, nes buvo apsvaigęs. Buvo pristatytas į policijos komisariatą. Šiuo metu nėra apsvaigęs. Parodymus duoda laisva valia, nieko neverčiamas ir suvokia parodymų esmę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t. b.l. 66).

Apklaustas teisme kaltinamasis M. Č. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas naktinio klubo „Kablys“ tualete iš G. N. gavo psichotropinę medžiagą, kurios dalį įsidėjo į kišenę. Tai įvykus jis ir G. N. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Vykstant automobiliu į policijos komisariatą iš G. N. gauta pusė tabletės iškrito ir vėliau buvo rasta automobilyje ant sėdynės. Atvežtas į policiją jis pripažino, kad įsigijo psichotropinę medžiagą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Šiuo metu yra baigęs mokslus (duomenys neskelbtini), ten dirba ir gyvena.

Teisme pagarsinus 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu duotus parodymus (t.2 b.l. 150) M. Č. pasakė, kad parodymai teisingi ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad 2020 m. liepos 25 d. buvo klube „Kablys”, kur jam G. pasiūlė pavartoti. Jie nuėjo į tualetą. Iš G. tualete gavo vieną tabletę. Pusę jos atsikando, o kitą pusę įsidėjo į kišenę. Išėjus iš tualeto juos sučiupo pareigūnai. Jie paklausė, ar turi narkotinių medžiagų. Jis pasakė, kad turi. Pradėjęs pas save ieškoti narkotinių medžiagų jų nerado. Pasirodo policijos automobilyje ji buvo iškritusi. Pareigūnai jį apklausė, kai jis išsiblaivė. Anksčiau buvo pabandęs narkotinių medžiagų. Jų pasiūlydavo draugai vakarėliuose, festivaliuose. Jis žinojo, ką mėgina. Įvykio metu vartojo ir alkoholį. Su G. pirmą kartą bandė „ratus“. G. pasiūlė ir jis sutiko. Savo elgesį vertina neigiamai. Labai norėjo studijuoti verslo inžineriją, nes mėgsta technologijas, inovacijas. Priklausomybės narkotikams ir alkoholiui neturi, nes juos vartoja labai retai. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir padarė atitinkamas išvadas. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), nes Lietuvoje karantinas. Jis kas dieną susiskambina su tėčiu. Tėtis jį palaiko, daro jam įtaką. Tėčio dėka jis pasirinko savo karjeros kelią. Sužinoję apie įvykį tėtis ir visa šeima reagavo neigiamai, nes šito nesitikėjo. Jis pasakė, kad tai buvo klaida ir stengsis, kad daugiau tokių dalykų nebūtų.

2020 m. liepos 25 d. apklaustas įtariamuoju M. Č. nurodė, kad jam teikiamas įtarimas yra aiškus ir suprantamas. Šiuo metu nėra apsvaigęs, sutinka duoti parodymus laisva valia ir duotų parodymų esmę supranta. Maždaug prieš 2-3 metus pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Vartoja retai, maždaug kartą per mėnesį. Vartoja tik po pusę ,,ratų“ - psichotropinę medžiagą, kuri yra tabletės formos. Narkotines medžiagas perka iš įvairių asmenų, kurių vardų ir pavardžių nežino, bendrauja su jais programėlėje ,,Wickrme.“ Šiandien, 2020 m. liepos 25 d. narkotines medžiagas gavo iš G. N.. 2020 m. liepos 24 d. vakare vartojo alkoholį, todėl tikslaus įvykio laiko neprisimena. Susitikęs su G. N. abu nuvažiavo į naktinį klubą ,,Kablys“, esantį Kauno g. 5, Vilniuje. Jiems būnant minėtame klube G. N. ištraukė iš apatinių narkotines medžiagas ,,ratus“ ir perlaužęs vieną iš tablečių jam padavė pusę tabletės, o kitą suvartojo pats. Jis sėdėdamas prie stalo suvartojo pusę tabletės, kuri yra narkotinė medžiaga. Kad G. N. būtų perdavęs narkotines medžiagas kitiems asmenims, nematė. Po kažkurio laiko G. N. pasiūlė suvartoti dar pusę tabletės. Jis sutiko ir jie nuėjo į minėto naktinio klubo tualeto patalpą. Dviese užėjo į vieną kabiną. G. N. vėl iš savo apatinių ištraukė dar vieną tabletę, kuri yra narkotinė medžiaga ir perlaužė ją per pusę. Vieną pusę padavė jam, o kitą suvartojo pats. Jis nevartojo G. N. jam antrą kartą duotos pusės tabletės ir ją įsidėjo į galinę kelnių kišenę, nes išgirdo beldimą į duris ir jie jas atidarė. Būtent todėl nespėjo suvartoti narkotinės medžiagos, kurią jam antrą kartą davė G. N.. Atidarius tualeto kabinos duris ir išėjus iš tualeto kabinos, kurioje buvo kartu su G. N., pamatė policijos pareigūnus, kurie juos sulaikė. Buvo vežami į policijos komisariatą. Važiuojant tarnybiniame automobilyje, jam iš galinės kišenės iškrito pusė tabletės, kuri yra narkotinė medžiaga. Tai pamatė tik išlipęs iš automobilio. Jis tyčia išmesti kišenėje turėtos narkotinės medžiagos nenorėjo, ji iškrito atsitiktinai. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. (2 t. b.l.26-27).

2020 m. lapkričio 24 d. papildomai apklaustas įtariamuoju M. Č. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. M. B. yra jo draugas, kartais su juo susitinka laisvalaikio praleidimui. 2020 m. liepos 24 d. jis buvo bare ,,Pliuspliusplius", esančiame Gedimino pr. 9, Vilniuje, kartu su G. N.. Minėtame bare susitiko M. B.. Kad G. N. būtų perdavęs M. B. narkotines medžiagas, nematė. Jis pats jam apie tai nieko nesakė. Prašo remtis jo pirminiais parodymais, kadangi jie yra teisingi. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas pagal laidavimą, įsipareigoja artimiausiu metu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai prokurorei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t. b.l. 39).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas V. L. paaiškino, kad 2020 m. liepos 25 d. dirbant su kitais policijos komisariato pareigūnais, naktiniame klube ,,Kablys,“ esančiame Kauno g. 5, Vilniuje, buvo pastebėti keturi asmenys, galimai disponuojantys narkotinėmis medžiagomis. Apie 2:45 val. iš minėtų keturių asmenų, du vaikinai nuėjo link tualeto patalpų. Jis kartu su vyresniuoju tyrėju K. V. nusprendė eiti jiems iš paskos ir stebėti jų veiksmus. Minėti vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo G. N. ir M. Č., nuėjo į moterų tualetą ir kartu užėjo į vieną iš tualeto kabinų. Pro praviras tualeto kabinos duris, jis pamatė, kaip G. N. pradėjo kažko ieškoti savo kelnėse. Pamatęs galimą narkotinių medžiagų perdavimą, pro atviras tualeto kabinos duris minėtiems asmenims jis pristatė, nurodė, kad yra policijos pareigūnai, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paklausė, ar jie turi draudžiamų daiktų. G. N. ir M. Č. atsakė, kad jokių draudžiamų daiktų neturi. Kadangi minėtų asmenų elgesys viso vakaro metu atrodė įtartinas, bei atsižvelgus į tai, kad abu asmenys nuėjo į vieną moterų tualeto kabiną, buvo įtariama, kad jie galimai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Dėl to paprašė G. N. ir M. Č. kartu su jais išeiti iš minėto klubo. G. N. ir M. Č. buvo įsodinti į prie naktinio klubo ,,Kablys“, stovėjusį tarnybinį, nežymėtą automobilį, kuriuo juos pristatė į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą. Atvykus į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą, M. Č. lipant iš automobilio, ant sėdynės buvo pastebėta pusė pilkos spalvos tabletės, kuri galimai buvo narkotinė medžiaga. Paklausus M. Č., kas tai yra, jis atsakė, kad tai yra narkotinė medžiaga, kurią jis turėjo su savimi, galinėje kelnių kišenėje, kurią tyčią išmetė, nes tikėjosi, kad tai nebus pastebėta ir jis išvengs atsakomybės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Buvo atlikta minėto automobilio apžiūra ir tai užfiksuota 2020 m. liepos 25 d. automobilio apžiūros protokole. Atlikus G. N. asmens kratą, jis savanoriškai pateikė kelnaitėse laikytą permatomą maišelį, kuriame buvo pusė pilkos spalvos tabletės, galimai narkotinės medžiagos. 2020 m. liepos 25 d., atliekant kratą G. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėžutėje su užrašu ,,Vitamin C“ buvo rasta geltonos spalvos tabletės dalis, galimai narkotinė medžiaga (t.1 b.l. 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu analogiškus parodymus kaip policijos pareigūnas V. L. pateikė ir policijos pareigūnas K. V. (t.1 b.l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas D. Ž. parodė, kad 2020 m. liepos 25 d. dirbant pagal priemonę kartu su Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) pareigūnais, naktiniame klube ,,Kablys“, esančiame Kauno g. 5, Vilniuje, buvo pastebėti keturi asmenys, galimai disponuojantys narkotinėmis medžiagomis. Kai du iš keturių asmenų buvo sulaikyti, jis kartu su tyrėju K. V. priėjo prie likusių minėtame naktiniame klube dviejų asmenų, kaip vėliau nustatyta, tai buvo L. I., ir H. P.. Priėję prie jų prisistatė ir parodė tarnybinius pažymėjimus. Kadangi buvo įtariama, kad minėti asmenys gali disponuoti narkotinėmis medžiagomis, jiems buvo pasiūlyta nuvykti į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą. Paklausus, ar jie turi draudžiamų daiktų, abu asmenys nurodė, kad neturi. Atvykus į komisariatą pas minėtus asmenis jokių draudžiamų daiktų rasta ir paimta nebuvo (t.1 b.l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. I. parodė, kad 2020 m. liepos 25 d, apie 1:00 val., kartu su jo pažįstamais H. ir G. ir jam nepažįstamu vaikinu atvažiavo į naktinį klubą ,,Kablys", esantį Kauno g. 5, Vilniuje. Visi trys jo minėti asmenys tarpusavyje kalbėjo, kad G. ir jam nepažįstamas vaikinas su savimi turi narkotinių medžiagų- ,,ratų“. Jie visi siūlė jam šiek tiek atsikąsti nuo tabletės, kuri yra narkotinė medžiaga. Jis sutiko, nes nenorėjo išsiskirti iš jų kompanijos, nors ir nevartoja narkotinių medžiagų. Tuomet jis kartu su G. nuėjo į tualeto kabiną ir uždarė duris. G. ištraukė iš apatinių vieną tabletę (narkotinę medžiagą), kuri buvo įvyniota į maistinę plėvelę ir davė jam atsikąsti pusę tabletės, laikydamas ją savo rankų pirštais. Jis atsikando mažiau nei trečdalį, o kitą dalį G. pasiėmė sau ir paslėpė į apatinius. Jie grįžo į klubo vidų. Po kurio laiko, tiksliai nurodyti kelintą valandą negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, jis su H., G. ir jam nepažįstamu asmeniu išėjo į lauką. Tuomet G. pasiūlė H. pavartoti narkotinės medžiagos ir iš apatinių išsitraukė tabletę, kurią prieš tai davė atsikąsti jam. Jokio atlygio G. nei iš jo, nei H. neprašė, pavaišino juos narkotine medžiaga iš draugiškumo. Iš kur ir kada G. įsigijo minėtas narkotines medžiagas, jis nežino. Visą laiką leisdamas kartu su minėtais asmenimis, nematė, kad G. ar kiti asmenys būtų dar kažkam perdavę narkotines medžiagas (t.1 b.l.27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas H. P. parodė, kad 2020 m. liepos 24, apie 19.00 val., iš (duomenys neskelbtini) miesto kartu su krikštamote L. R. jis atvyko į Vilnių, kur apsistojo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Vakare kartu su L. R. išėjo į miestą vakarieniauti į restoraną „Drops“, kur prie jų prisijungė jo draugas L. I. (tarp draugų jie jį vadina B.). Po vakarienės visi trys grįžo į viešbutį, kuriame nusimaudė, persirengė ir pradėjo naršyti (duomenys neskelbtini) programėlėje „X“, kurioje pamatė savo pažįstamo G. N. nuotrauką, kuriam pasiūlė eiti į naktinį klubą „Kablys“ pasilinksminti. G. jam parašė savo telefono numerį, kuriuo jis paskambino iš savo telefono. Susitarė, kad G. kartu su kitu draugu M., kurio pavardės nežino, su juo susipažino tik šiandien, atvyks jo pasiimti kartu su L. I. iš viešbučio. G. N. pažįsta apie 3-4 metus. Apie 00.30 val. G. atvyko nuomotu automobiliu, paliko netoli naktinio klubo „Kablys“. Tada jis, L., G. ir M. atvyko į naktinį klubą „Kablys“, kuriame jis užsisakė nealkoholinio alaus, nes alkoholio nevartoja. Kiti minėti draugai gėrė alų. Sėdint naktinio klubo salėje, kurioje yra baras, ant sofos, G. pasakė, kad turi su savimi narkotinių medžiagų „ratų“. Jis jam pasakė: „šaunam“, turėdamas omenyje, kad norėtų pavartoti. Po to kartu su G. dviese nuėjo į vyrų tualetą, kur jis jam davė pusę „rato“ tabletės, kurią užsigėrė vandeniu ir grįžo atgal prie M. ir L.. Ar G., L. ir M. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas - „ratus“, nematė. G. už narkotines medžiagas - pusę „rato“ pinigų nemokėjo ir apie jokį atlygį už tai nebuvo jokios kalbos. Kad G., L. ar M. būtų turėjęs daugiau narkotinių medžiagų, pasakyti negali, nematė ir patys nieko neminėjo. 2020 m. vasario 9 d. jis grįžo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno. Grįžęs į Lietuvą, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, t.y. gyvendavo pas draugus, vienu metu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), kuriame nebegyvena (t.1 b.l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad G. N. yra jo bičiulis. Bendrauja labai retai, kadangi dėl karantino yra uždaryti visi barai. Iki karantino paskelbimo leisdavo su juo kartu laisvalaikį, lankydavosi įvairiose vietose Vilniaus mieste. Paskutinį kartą jį yra matęs prieš keletą savaičių. M. Č. yra jo pažįstamas, su juo taip pat kartu leisdavo laisvalaikį iki karantino. 2020 m. liepos 24 d. vėlų vakarą, laiko nurodyti negali, bare ,,Pliuspliusplius“ , esančiame Gedimino pr. 9, Vilniuje, susitiko su G. N. ir M. Č.. Buvo iš anksto sutarę kartu praleisti laisvalaikį. Vartojo alkoholį. Jokių narkotinių medžiagų M. Č. ar G. N. jam neperdavė. Apie tai, kad jie su savimi turi ar vartoja narkotines medžiagas, jis nieko nežinojo. 2020 m. liepos 24 d., apie 23:00 val., M. Č. ir G. N. nusprendė važiuoti į naktinį klubą ,,Kablys“, tačiau jis atsisakė ir liko minėtame bare. 2020 m. liepos 25 d. vakare pas jį į namus atėjo G. N. ir papasakojo, kad naktį buvo sulaikytas klube ,,Kablys“, kadangi buvo pagautas ,,su ratais“, tai yra narkotinėmis medžiagomis. G. N. taip pat jam papasakojo, kad jo namuose kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, tačiau iš kur jis jas įsigydavo bei kokiu tikslu jas laikė, jis nesidomėjo. Pats narkotinių medžiagų nevartoja. G. N. jam narkotinių medžiagų nėra davęs, pardavęs ar kitaip perdavęs. Kodėl jis nurodė, kad narkotines medžiagas buvo davęs jam, jis paaiškinti negali. 2020 m. liepos 25 d. ar 2020 m. liepos 26 d. buvo susitikęs su M. Č., jis papasakojo, kad kartu su G. N. ir kitais draugais, kurių jis nepažįsta, buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis klube ,,Kablys“. Buvo labai nustebęs, nes niekad negalvojo, kad jis galėtų vartoti narkotines medžiagas (t.1 b.l. 35-36).

2020 m. liepos 25 d. G. N. asmens kratos protokole užfiksuota, kad G. N. savanoriškai iš apatinių kelnaičių pateikė permatomą maišelį, kuriame buvo pusė pilkos spalvos tabletės - galimai narkotinė medžiaga „Ekstazy“ (t.1 b.l. 52-59).

Atlikus kratą G. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksuota (kratos protokolas), kad kratos metu G. N. savanoriškai parodė baltos spalvos dėžutę su užrašu „Vitamin C“, kurioje buvo 3 permatomi maišeliai, viename iš yra gelsvos spalvos tabletės dalis - galimai narkotinė medžiaga – „ekstazy“. Minėta dėžutė kartu su maišeliais ir tabletės dalimi supakuojama į paketą Nr. 283858 (t.1 b.l. 69-88).

2020 m. liepos 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. liepos 25 d., apie 6.00 val., Pylimo g. 52, Vilniuje, vidiniame kieme buvo apžiūrėtas skiriamaisiais policijos ženklais nežymėtas tarnybinis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu atsidarius galines dešinės pusės duris, ant galinės dešinės pusės sėdynės rasta pilkos spalvos pusė tabletės - galimai narkotinė medžiaga „Ekstazy“, kuri paimta ir įpakuota į paketą Nr. 519144. Konvojavimo metu nuo Kauno g. 5, Vilniuje iki Pylimo g. 52, Vilniuje minėtą automobilį vairavo vyriausiasis tyrėjas V. L., priekinėje dešinėje sėdynėje sėdėjo vyriausioji tyrėja R. E., gale kairėje pusėje sėdėjo L. I., gale viduryje sėdėjo vyresnysis tyrėjas M. Š., gale dešinėje pusėje sėdėjo M. Č. (ant tos pačios sėdynės rasta minėta pusė tabletės). Automobilio salonas prieš konvojavimą buvo patikrintas, draudžiamų daiktų nerasta, 2020 m. liepos 25 d. automobilis buvo naudojamas konvojavimui vieną kartą, kiti asmenys juo nebuvo konvojuojami. Automobilis visą laiką buvo užrakintas. Automobilio salonas nefilmuojamas (t.1 b.l. 93-100).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad pilkos spalvos netaisyklingos formos tabletės dalies iš paketo Nr. 519144 (vokas Nr. 1), 2020 m. liepos 25 d. rastos ir paimtos iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,073 g. Pilkos spalvos netaisyklingos formos tabletės dalies iš bespalvio plastikinio maišelio dalies (paketas Nr. 519141 voke Nr. 2), 2020 m. liepos 25 d. rastos ir paimtos pas G. N., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,070 g. Geltonos spalvos netaisyklingos formos tabletės dalies iš baltos spalvos plastikinės dėžutės su užrašu „Vitamin C“ (vokas Nr. 3), 2020 m. liepos 25 d. rastos ir paimtos pas G. N., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, jo masė yra 0,066 g. Nuoplovose, paimtose nuo G. N. ir M. Č. rankų (vokai Nr. 4, Nr. 5), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t.1 b.l. 114-117).

Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose Nr. T-N 1685/2020(01), Nr. T-N 1684/2020 (01) nurodyta, kad M. Č. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), nustatyta mažiausia koncentracija 1,27 % (promilės) etilo alkoholio. Šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. G. N. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA). Šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (1 t. b.l. 124, 126).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiuose straipsniuose nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamųjų G. N. ir M. Č. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 259 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Nagrinėjamu atveju G. N., be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens prie Vilniaus miesto Rotušės, Didžioji g. esančioje aikštelėje, turėdamas tikslą platinti įsigijo psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė ne mažesnė nei 0,209 g.

Surinkta bylos medžiaga neleidžia laikyti, jog narkotinių medžiagų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Teismo vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių - neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgyta psichotropinė medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami įrodymai siekiant tiksliai nustatyti, kur, kaip ir iš ko G. N. įgijo psichotropinių medžiagų apsiribojant įprastinėmis tyrimo eigoje naudojamomis frazėmis: tiksliai nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens. Vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas su tikslu ją išplatinti ir dalies medžiagos išplatinimas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-22 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad G. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens turėdamas tikslą platinti įsigijo ne mažiau kaip 0,209 g. psichotropinės medžiagos MDMA. Tai nekeičia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Bausmės skyrimas G. N.

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. N. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. N. anksčiau neteistas (t.2 b. l. 56), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2016 metais už mažareikšmius administracinius nusižengimus, KET taisyklių pažeidimus (t.2 b.l. 54), paskirtas baudas sumokėdavo, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, turi legalų pragyvenimo šaltinį – darbą, kuriame yra gerai charakterizuojamas (t.1 b.l. 158, t.2 b.l.b. 52-53).

BK 260 straispnio 1 dalies sankcijose numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Vadovaujantis šiais pagrindais, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Iš ko seka, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, nustačius tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan. gali motyvuotai paskirti kaltininkui švelnesnę nei numatytą sankcijoje bausmės rūšį. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Kaip minėta, šios minėtos nuostatos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, G. N. asmenybės pavojingumas, atsižvelgus į tai, jog praeityje nebuvo teistas, taip pat nebuvo ir baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su smurtu, alkoholio vartojimu, viešosios tvarkos pažeidimais ar nuosavybe, paskirtas baudas už administracinius nusižengimus, už kuriuos jis buvo baustas 2016 m. sumokėjo laiku, kas rodo, jog asmuo atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus nevengia, bei į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis būtų nusižengęs įstatymams, vertinamas kaip mažesnis, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nusikalto visiškai negalvodamas apie gręsiančias pasekmes, o paprasčiausiai siekdamas pasipuikuoti prieš savo draugus. Akivaizdu, kad G. N. gerai nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir žalos visuomenei. Kaltinamasis teigė, kad net nežinojo kas per medžiaga yra MDMA, o psichotropinėmis tabletėmis, taip vadinamais „ratais“ jo pažįstamų aplinkoje buvo dalinamasi be jokio atlygio. Jo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos būdą, motyvus ir kitas aplinkybes, yra mažesnis negu rūšinis šių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Jo turėtų psichotropinių medžiagų tik labai nedidelė dalis buvo išplatinta M. Č.. Šių aplinkybių pagrindu manytina, kad G. N. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama švelnesnė, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė.

Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina tai, kad, kaip buvo minėta, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas suponuoja išvadą, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į BK nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, bet ir įvertinti, ar paskirta bausmė atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgus į G. N. asmenybę, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo, veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu bei elgesį po nusikalstamos veikos, pritaikius kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta baudžiamojo įstatymo. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus G. N. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas atsižvelgus į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybes, apibūdinančias asmens ir veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, G. N. padarytos nusikalstamos veikos yra ne jau susiformavusių kriminalinių nuostatų, o veikiau bendražmogiškų taisyklių suvokimo stokos rezultatas, o būtent laisvės apribojimo bausmė, priešingai nei realus laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju gali turėti realią teigiamą įtaką kaltinamojo G. N. pozityvių nuostatų bei socialinių įgūdžių formavimuisi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka G. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl M. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo tėvo – P. Č. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), nevedęs, dirbantis, studentas, neteistas, per pastaruosius keturis metus administracine tvarka nebaustas (t.1 b. l. 12), kas rodo, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas buvo atsitiktinis. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – labai jauno amžiaus, kuriame požiūris į visuomenės normas ir visuotines vertybes dar formuojasi ir yra paveikiamas teigiama linkme, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, manytina, jog iš esmės kaltinamasis nėra narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantis asmuo, psichotropinę medžiagą įgijęs ir dėl jaunatviško neapdairumo, ir kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras, neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą P. Č..

Bylos duomenimis, P. Č. yra brandaus amžiaus asmuo, dirbantis, nėra teistas, administracine tvarka baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių nusižengimus, nepasižyminčius pavojingumu (netinkamą automobilio parkavimą, nežymų greičio viršijimą). Tėvas negyvena kartu su sūnumi, kaltinamuoju M. Č., kuris šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau abu nurodė, kad jų tarpusavio santykiai labai artimi, grįsti stipriu emociniu ryšiu. Jie dažnai bendrauja telefonu bei Skaipu, o tėvas P. Č. verslo reikalais dažnai lankosi (duomenys neskelbtini). P. Č. asmenybė tiek pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo jį vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojui galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką savo sūnaus - kaltininko elgesiui.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad P. Č. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam M. Č. jiems artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę jį stebėti, kontroliuoti jo būklę, daryti įtaką jo sprendimams.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. Č. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų klausimų

G. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 25 d. 3.00 val. iki 2020 m. liepos 25 d. 7.15 val. (1 parą), šis laikas įskaitytinas į bausmę. Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina.

M. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 25 d. 3.00 val. iki 2020 m. liepos 25 d. 7.31 val. (1 parą). Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – 2 000 Eur dydžio užstatas, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina, o užstatas grąžintinas jo davėjui.

Po tyrimo likę milteliai, supakuoti į 3 plastikinius uždaromus maišelius (iš viso 0,517 g. MDMA (grynas kiekis 0,155 g)), 2020 m. lapkričio 16 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. 19342 perduoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius, (t.1 b.l. 114-116), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis ir likusiu tyrimo objektu, vokas su H. P. rankų nuoplovomis ir vokas su L. I. rankų nuoplovomis, saugomi daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20 Vilnius (kvitas Nr. 3PK 002307), (kvitas Nr. 3PK 002219 (t.1 b.l. 120, 122), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimi,

nusprendžia:

G. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, uždrausti šešis mėnesius lankytis naktiniuose klubuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę –1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, uždrausti šešis mėnesius lankytis naktiniuose klubuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 25 d. 3.00 val. iki 2020 m. liepos 25 d. 7.15 val. (1 parą), kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. Č. atžvilgiu nutraukti.

M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – 2 000 eurų užstatą, sumokėtą P. Č. už M. Č. į LR Generalinės prokuratūros, įmonės kodas 288603320, depozitinę sąskaitą AB Luminor bankas LT10 4010 0510 0466 1939 SWIFT:AGBLLT2X, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti ir 2 000 eurų užstatą grąžinti P. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti:

1) Po tyrimo likusius miltelius, supakuotus į 3 plastikinius uždaromus maišelius (iš viso 0,517 g. MDMA (grynas kiekis 0,155 g)), 2020 m. lapkričio 16 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. 19342, laikomus PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius.

2) Voką su tyrimo objektų pakuotėmis ir likusiu tyrimo objektu, voką su H. P. rankų nuoplovom ir voką su L. I. rankų nuoplovom, saugomus daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 20 Vilnius (kvitas Nr. 3PK 002307), (kvitas Nr. 3PK 002219).

Išaiškinti M. Č., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti P. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti G. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.