Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. lapkričio 21 d. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1) 2010 m. gruodžio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, subendrinus su 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) 2012 m. birželio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikaltimai), 302 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus su 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2014 m. rugpjūčio 28 d. lygtinai, neatlikus 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

4) 2014 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 16 parų arešto bausmė. Subendrinus su 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2015 m. vasario 12 d. atlikus bausmę;

5) 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė;

6) 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 71 paros arešto bausmė;

7) 2019 m. gegužės 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (du nusikaltimai), paskirta 52 parų arešto bausmė. Subendrinus su 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

8) 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 40 parų arešto bausmė. Subendrinus su 2019 m. gegužės 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 51 paros arešto bausmė. Arešto bausmė atlikta 2019 m. spalio 1 d.;

9) 2019 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2019 m. spalio 17 d., apie 20 val. 34 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,19 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus – nustoti šlapintis, pateiktį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, po to, sulaikomas panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiąją patrulę I. S., tyčia vieną kartą spirdamas jai į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai I. S..

Šiais veiksmais D. R. padarė nusikaltimą, numatytą 286 straipsnyje.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį, galimai 18 dieną, prie (duomenys neskelbtini) bare išgėrė alaus. Eidamas namo užėjo į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir užmigo. (Duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, manydamas, kad jam galimai sutriko sveikata, iškvietė medikus. Kadangi medikai su juo nesusikalbėjo, jis iškeikė juos, medikai jam iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, jis neklausė jų teisėtų reikalavimų nustoti šlapintis ir nepateikė asmens dokumento, kurį buvo pametęs. Supyko ant pareigūnų, kad jie prašo dokumento, kurio jis neturi, išvadino juos įžeidžiančiais žodžiais. Kai pareigūnai parvertė jį ant žemės ir bandė uždėti jam antrankius, jis priešinosi – muistėsi ir įspyrė policijos pareigūnei į koją. Mano, kad pareigūnė dėl to galėjo jausti fizinį skausmą. Policijos pareigūnai buvo su uniformomis ir liemenėmis, todėl jam nekilo abejonių, kad tai policijos pareigūnai. Supranta, kad pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir jis turėjo jų klausyti. Supranta, kad negražiai ir negarbingai pasielgė prieš pareigūnus. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Niekada taip anksčiau nedarydavo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Negali sau paaiškinti, kas atsitiko, kad vėl po rijų metų pertraukos pradėjo daryti nusikaltimus. Kol dirbo, viskas buvo gerai. Išgėrė, išėjo iš darbo ir viskas iš rankų pradėjo slysti. Vienintelė išeitis – užsikoduoti nuo alkoholio. Gailisi dėl to, kas įvyko, stengsis nedaryti tokių dalykų. Nori susitvarkyti savo gyvenimą, būti kaip normalus žmogus. Jeigu būtų pareigūnė, atsiprašytų jos.

Iš 2019 m. spalio 18 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ROIK 0119000561102) matyti, kad pranešama, jog 2019 m. spalio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės I. S. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2019 m. spalio 17 d., 20 val. 34 min., prie (duomenys neskelbtini), D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 2,19 promilių), akivaizdžiai šlapinosi viešoje vietoje ir vartojo necenzūrinius žodžius jos ir to paties būrio patrulio M. S. atžvilgiu, taip juos įžeisdamas, kaip policijos pareigūnus. Kai D. R. buvo pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksimus, t. y. nustoti šlapintis viešoje vietoje ir nustoti vartoti necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, asmuo ir toliau keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, į pareigūnų reikalavimus nereagavo. D. R. nustojus šlapintis, buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą arba nurodyti anketinius duomenis, tačiau asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuomet patrulis M. S. suėmė D. R. už kairės rankos ir pareikalavo eiti iki tarnybinio automobilio asmens tapatybei nustatyti. D. R. tai daryti atsisakė, pradėjo gestikuliuoti rankomis, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl asmuo, dėl jo ir pareigūnų saugumo, panaudojus fizinę prievartą, buvo paguldytas ant žemės. D. R. dedant spec. priemonę - antrankius, jis standino raumenis, muistėsi, laikė rankas po savimi, taip bandydamas išvengti sulaikymo. Laikant D. R., prispaudus jį prie žemės ir dedant spec. priemonę - antrankius, D. R., pasisuko į šoną ir dešine koja spyrė I. S. į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, D. R. laikinai sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., b. l. 1).

Iš policijos žiūryklės išrašo matyti, kad užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2019 m. spalio 17 d., 20 val. 29 min., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas greitosios medicinos pagalbos dispečerės pranešimas telefonu apie tai, kad medikams atvykus į iškvietimą dėl gulinčio asmens, šis rastas neblaivus, linkęs būti agresyviu (1 t., b. l. 8).

Iš 2019 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tamsiu paros metu apžiūrėta įvykio vieta, fotografuota. Nustatyta, kad įvykio vieta – prie (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t., b. l. 10, 12–13).

Iš prisistatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2595 matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 20:54:19 D. R. nustatytas 2,19 promilių girtumas (neblaivumas) (1 t., b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. R. pasipriešinus policijos pareigūnams, panaudojant fizinį smurtą, pasitvirtino.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Veika gali pasireikšti dviem būdais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Vadovaujantis teismų praktika, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad priešinosi pareigūnams neleisdamas uždėti antrankių, muistėsi, keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir spyrė pareigūnei į koją. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos iš esmės atitinka išsamūs ir nuoseklūs pareigūnų nukentėjusiosios I. S. bei liudytojo M. S. parodymai, kad kaltinamasis į jų perspėjimus nereagavo, nevykdė teisėtų nurodymų nustoti šlapintis, pateikti asmens dokumentą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o, siekiant nuvesti į tarnybinį automobilį, kad būtų nustatyta tapatybė, aktyviais veiksmais priešinosi – muistėsi, laikė po savimi ranką, neleido uždėti antrankių ir tyčia spyrė I. S. į koją. Nukentėjusioji patvirtino, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, o ne atsitiktiniai ir sukėlė jai fizinį skausmą. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi su kaltinamuoju asmeniškai jie nebuvo nepažįstami ir jokių priežasčių apkalbėti kaltinamąjį teismas taip pat nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis, kuris patvirtino, jog pareigūnai neišsigalvoja ir nemeluoja. Be to, nukentėjusioji I. S. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, kuriuo vadovaujantis ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 9, 1). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis vartojo fizinį smurtą I. S. atžvilgiu – vieną kartą įspyrė jai į koją, ir viskas įvyko kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, t. y. 2019 m. spalio 17 d., apie 20 val. 34 min., prie (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiasis patrulis M. S. ir vyriausioji patrulė I. S., kuriems buvo pasipriešinta, yra viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai ir atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo būtinąjį požymį. Šiuo atveju buvo pasipriešinta ne bet kokiems asmenims, o tokiems, kurie teisėtai kaltinamojo atžvilgiu atliko viešojo administravimo funkcijas – pateikė privalomus vykdyti reikalavimus.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas brandaus amžiaus asmuo, ne kartą susidūręs su teisėsauga bei policijos pareigūnais, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, suprato, kad nepaklusdamas ir įspirdamas pareigūnei pasipriešina viešojo administravimo funkcijas vykdantiems asmenims, o jo veiksmų intensyvumas ir pobūdis – muistėsi, kad išvengtų antrankių uždėjimo, po to spyrė pareigūnei į koją, rodo, jog jis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, naudojant fizinį smurtą, nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nes kaltinamasis tyčiniais aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą pareigūnės I. S. atžvilgiu, priešinosi pareigūnams, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

D. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas devynis kartus, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 31–40, 41–51), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neregistruotas (1 t., b. l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare negydytas, konsultacijų kabinete ambulatoriškai nuo 2002 m. sausio 1 d. nesilankė (1 t., b. l. 59).

Kaltinamasis teisiamas dešimtą kartą. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo kaltinamojo nenorą taisytis ir paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tai yra laisvės atėmimą. Įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, charakterizuojančias tiek padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis – 9 mėnesiai.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis naują nusikaltimą padarė 2019 m spalio 17 d., t. y. dar neįsiteisėjus ankstesniam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiui, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies nuostatomis, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 17 d. 20 val. 40 min. iki 2019 m. spalio 18 d. 13 val. 55 min., tai yra 2 dienos (BK 66 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 89–90, 91–92), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. R. sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. R. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. R. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 17 d. 20 val. 40 min. iki 2019 m. spalio 18 d. 13 val. 55 min., t. y. vieną parą, prilyginant ją dviem laisvės atėmimo dienoms.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.