- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2-807-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00485-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. e2-2995-577/2020 pagal ieškovo J. A. ieškinio atsakovui A. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. D. 50 000 Eur skolos, 7 Eur išlaidų už dokumentų vertimą, 824,66 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., 6 089,04 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. vasario 26 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. A. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, ir ieškinį bei jo priedus grąžino ieškovui.
3. Kadangi ieškovas atsakovo A. D. gyvenamąją vietą nurodė Ukrainoje, duomenų apie šalių susitarimą pakeisti teismingumą, nėra, todėl teismas priėjo išvadą, kad civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Ukrainos teismų jurisdikcijai, nes tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sudarytoje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Skolos rašte yra aiškiai sulygta paskolos davėjo (apelianto) ir paskolos gavėjo (atsakovo) sutarties įvykdymo vieta, t. y. „pinigų perdavimo vieta – Lietuva, Vilnius“.
4.2. CPK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma (skolos raštelyje nurodoma tik (duomenys neskelbtini)).
4.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. 2017 m. balandžio 25 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2017-2-PD)- 3275 patvirtina, kad nuo 2017 m. balandžio 25 d. apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
4.4. Teismas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-3-790/2020, kurios faktinės aplinkybės iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas minėtoje nutartyje suformuluotos taisyklės taikyti nagrinėjamoje byloje negali, išskyrus tas, kurio yra bendro pobūdžio.
4.5. Ginčas yra glaudžiau susijęs su Lietuva ir tai pagrindžia CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą konkrečiu atveju. Ginčo nagrinėjimas Lietuvos teismuose labiau atitiktų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir kitus proceso principus, leistų tinkamai įgyvendinti civilinio proceso tikslus, numatytus CPK 2 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas turi užsienio elementą, nes atsakovo gyvenamoji vieta tiek ieškinyje, tiek paskolos sutartyje nurodyta Ukrainoje. Teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo ex officio (savo iniciatyva) tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, ES teisės aktai) reglamentuoja šios bylos teismingumo klausimą.
8. Lietuvos Respublika ir Ukraina yra sudariusios Teisinės pagalbos sutartį, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą 1993 m. liepos 7 d., įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 20 d. Dėl to bylos teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis minėta tarptautine sutartimi.
9. Teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnis reglamentuoja bendrąsias teismingumo nustatymo civilinėse bylose taisykles. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei Teisinės pagalbos sutartis nenustato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Aptariamo straipsnio antroji dalis pripažįsta teismingumo nustatymo šalių rašytiniu susitarimu galimybę. Jokių kitų išimčių iš aptartos teismingumo taisyklės Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Teisinės pagalbos sutartyje tokio pobūdžio ginčams nėra nustatyta.
10. Šiuo atveju ieškovas atsakovo A. D. gyvenamąją vietą nurodė Ukrainoje, duomenų apie šalių susitarimą pakeisti teismingumą, nėra, ieškovas neįrodinėja, kad atsakovas šiuo metu gyvena Lietuvoje, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Ukrainos teismų jurisdikcijai.
11. Apeliantas atskirajame skunde remiasi CPK 30 straipsnio 1, 9 dalimis, tačiau pastebėtina, kad CPK 30 straipsnio 1 ir 9 dalyse įtvirtintos nacionalinio teismingumo taisyklės, kurios tarptautinio bylų teismingumo klausimams spręsti netaikomos. Ieškovas neįrodinėja, kad paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta būtų buvusi Lietuvoje, todėl aplinkybė, kad atsakovo adresas paskolos sutartyje nurodytas netiksliai, t. y. nurodyta tik valstybė, administracinis teritorinis regionas ir miestas, nenurodant tikslesnio adreso (gatvės, namo, buto numerio), negali lemti bylos priskirtinumo Lietuvos teismų jurisdikcijai. Civilinių bylų tarptautinio teismingumo taisyklės Lietuvos vidaus teisėje įtvirtintos CPK VII dalyje „Tarptautinis civilinis procesas“, būtent jas pirmosios instancijos teismas ir turėjo taikyti nagrinėjamu atveju.
12. Kaip jau minėta šios nutarties 7 punkte, remiantis civilinio proceso kodekso 780 straipsniu, esant galiojančiai tarptautinei sutarčiai (dvišaliai ar daugiašaliai), prioritetas, sprendžiant jurisdikcijos klausimą, teikiamas būtent tarptautinei sutarčiai, o ne nacionalinės teisės normoms, reglamentuojančioms jurisdikciją. Pastarosios normos galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, kai tarptautinė sutartis su valstybe, kurioje atsakovas turi gyvenamąją vietą, nėra sudaryta arba ji yra nebegaliojanti. Tuo tarpu aplinkybė, kad nacionalinėje teisėje, reglamentuojančioje bylų su tarptautiniu elementu teismingumo klausimus, kai kurie atvejai yra sureguliuoti detaliau arba kitaip negu tarptautinėje sutartyje negali lemti nacionalinės teisės normų taikymo.
13. Apelianto argumentas dėl jurisdikcijos nustatymo pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nacionalinio teismingumo taisyklę, laikytinas nepagrįstu, nes aukščiau minėtos tarptautinės sutarties nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo gyvenamąją vietą reiškia, kad ir civilinės bylos dėl skolos grąžinimo nagrinėjamos Susitarančioje valstybėje, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta. Todėl apelianto nurodomas teiginys, kad prievolės atsiradimo ir įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. Aplinkybė, kad atsakovo prievolė turi būti įvykdyta Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju taip pat nėra reikšminga, nes kaip jau minėta, tarptautinė sutartis tokios išimties iš bendrosios teismingumo taisyklės nenumato ir būtent atsakovo gyvenamoji vieta yra pagrindinis ir vienintelis kriterijus, nustatant šios bylos su užsienio elementu teismingumą, nebent šalys, sudarydamos paskolos sutartį, būtų susitarę kitaip.
14. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.