Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-05 · Administracinė byla Nr. A-438-1532-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-309-422/2011Sprendimas · 2011-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-980-422/2011Nutartis · 2011-06-30Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-03-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
A-438-1532-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01393-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A. Ž., L. Ž.
Atsakovas
Prienų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-1532/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01393-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“; įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-2795-(6).

Pareiškėjai skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jų gyvenamosios vietos adresas buvo suformuotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1D-2795-(6) „Dėl gyvenamosios vietos adreso“, t. y. pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotas tiek pagrindiniu (Vilniaus g.), tiek antriniu (Taikos g.) adreso objekto numeriu – (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“ nepagrįstai pakeitė pareiškėjų gyvenamosios vietos adresą iš „Prienų r. sav., Jieznas, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini)/Taikos g. (duomenys neskelbtini)“ į adresą „Prienų r. sav., Jieznas. Taikos g. (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymui, pagal kurį pareiškėjų nekilnojamasis turtas įregistruotas tiek pagrindiniu, tiek antriniu adreso objekto numeriu. Pareiškėjų nuomone, atsakovas negalėjo priimti skundžiamo įsakymo ir dėl to, kad su jų nekilnojamuoju turtu yra susiję tebesitęsiantys teisminiai ginčai dėl 10 kV kabelinės linijos fragmento, t. y. nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų. Be to, skundžiamas aktas neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y.priimant įsakymą, kuriuo keičiamas adresas į „Taikos g. (duomenys neskelbtini)“, nebuvo vadovaujamasi nuostata, jog „ pastato numeris – adreso sudedamoji dalis, išreikšta unikaliu skaičiumi <...>, nurodanti pastato eilės vietą gatvėje, į kurią pastatas stovi frontalia dalimi ar iš kurios yra privažiavimas ar įėjimas į pastatą, nes iš Taikos gatvės nėra nei įvažiavimo, nei įėjimo į pastatą, o iš Vilniaus gatvės yra ir įvažiavimas, ir įėjimas į pastatą.

Atsiliepimas

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą bei jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius turėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 464 įtvirtintą pareigą pakeisti pareiškėjų gyvenamosios vietos adresą, kaip neatitinkantį Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės). Kadangi į pareiškėjų nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą bei žemės sklypą yra įėjimai tiek iš Vilniaus gatvės, tiek iš Taikos gatvės pusės, pareiškėjams Prienų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.38)-R3-l 102 „Dėl adreso pakeitimo“ buvo pasiūlyta pasirinkti, kokiu adresu – „Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), Jieznas, Prienų r. sav.“ ar „Taikos g. (duomenys neskelbtini), Jieznas, Prienų r. sav.“, jie pageidautų pakeisti turimą adresą. Pareiškėjai šiuo raštu buvo informuoti, kad adresas turi būti pakeistas iki 2010 m. gruodžio (duomenys neskelbtini) d. Tačiau pareiškėjai jokio atsakymo Prienų rajono savivaldybei nepateikė, todėl, remiantis Taisyklėmis, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo pakeitė žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, priklausančių L. Ž. ir A. Ž., adresą „Prienų r. sav., Jieznas, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini)/Taikos g. (duomenys neskelbtini)“ adresu „Prienų r. sav., Jieznas. Taikos g. (duomenys neskelbtini)“. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad, priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, nes šiuo metu Prienų rajono savivaldybė nėra šalis jokioje byloje, kuri būtų susijusi su pareiškėjų gyvenamuoju namu ar namų valda. Pažymėjo, jog remiantis Taisyklėmis, savivaldybės vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl numerių adresų objektams suteikimo, apie tai praneša Adresų registro tvarkymo įstaigai – VĮ Registrų centrui. Prienų rajono savivaldybės administracija yra pasirašiusi 2009 m. gruodžio 2 d. paslaugos teikimo sutartį Nr. ADR-140/09/(9.28)-D(1)-735 su VĮ Registrų centras, pagal kurią Prienų rajono savivaldybės administracija suteikia, keičia ar naikina adresus Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, naudojantis adresų suteikimo programine įranga, todėl duomenys gyventojų registro duomenų bazėje yra keičiami pagal adresų registro duomenis, o Lietuvos Respublikos gyventojų registras neturi įgaliojimų suteikti, keisti ar naikinti adresus, tik, atsižvelgiant į adresų pasikeitimus adresų registre, keičia gyventojų registro duomenis.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą nurodė, jog skundo reikalavimai nėra susiję su jo veikla, teisėmis ir pareigomis, todėl reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“. Kitoje pareiškėjų reikalavimų dalyje Kauno apygardos administracinis teismas jų skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) redakcijos 11 punktas (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 464 pagrindu) nustatė, jog prie gatvių sankryžų esantiems adresų objektams suteikiamas numeris, nurodantis objekto priklausomybę tik vienai gatvei. Teismas pažymėjo, jog iki tol galiojęs Taisyklių 11 punktas nustatė, kad prie gatvių sankryžų esantiems adresų objektams gali būti suteiktas numeris, nurodantis objekto priklausomybę abiem gatvėm. Įsigaliojus 11 punkto pakeitimui, 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 464 3.1 punktu savivaldybių vykdomosios institucijos pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis iki 2010 m. gruodžio 1 d. buvo įpareigotos priimti sprendimus dėl pastatų, esančių prie gatvių sankryžų ir turinčių antrinį adreso objekto numerį, ir prireikus dėl juose esančių patalpų ar butų numerių keitimo. Teismo vertinimu, administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų gyvenamasis namas yra prie Vilniaus-Taikos g. sankryžos, iki ginčijamo įsakymo priėmimo jo adreso pavadinime buvo nurodytos abi gatvės su atitinkamais numeriais: Vilniaus g. (duomenys neskelbtini)/Taikos g. (duomenys neskelbtini), tai nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. gruodžio 5 d. išraše.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo kadastriniu Nr. 6916/0006:0105 ir jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 6995-1002-8019) su priklausiniais, priklausančių L. Ž. ir A. Ž., adresas Prienų r. sav., Jieznas, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini)/Taikos g. (duomenys neskelbtini) į adresą „Prienų r. sav., Jieznas. Taikos g. (duomenys neskelbtini)“. Teismo nuomone, pareiškėjų ginčijamas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. (7.7)-A3-631 ,,Dėl adresų pakeitimo“ (toliau tekste – ir Įsakymas) yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, todėl jam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Viešojo administravimo įstatymas (8 straipsnis) administraciniam aktui kelia bendrus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Šio straipsnio 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčijamame įsakyme neišdėstytas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 6995-1002-8019) adreso pakeitimo iš Prienų r. sav., Jieznas, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini)/Taikos g. (duomenys neskelbtini) į adresą Prienų r. sav., Jieznas, Taikos g. (duomenys neskelbtini), faktinis pagrindas, t. y., jame nenurodytos jokios faktinės aplinkybės bei priežastys, kurios lėmė ginčijamo įsakymo priėmimą. Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintos Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės, tačiau nenurodyta konkrečiai, kokiomis šių teisės aktų nuostatomis (punktais) priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėja L. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad jai nesuprantama, kodėl buvo parinktas Taikos g. pavadinimas, nes namo frontali dalis atsiveria į Vilniaus gatvę, iš kurios yra transporto priemonėms naudojamas įvažiavimas. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodytas aplinkybes be jos paaiškinimo patvirtina byloje esami įrodymai, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Atsakovas nurodė, jog prieš priimant įsakymą, pareiškėjams 2010 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7.38)-R3-1102 buvo pasiūlyta pasirinkti suteikiamą adresą, pareiškėjams nepasirinkus, buvo priimtas ginčijamas įsakymas, kuris jų teisių nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad posėdžio metu pareiškėja neigė gavusi tokio turinio raštą, teismui nepateikta minėto rašto įteikimą pareiškėjams patvirtinančių duomenų, todėl, teismo nuomone, byloje neįrodyta, jog pareiškėjų adreso keitimo klausimas iki priimant ginčijamą įsakymą, būtų buvęs derinamas su pareiškėjais.

Kartu teismas pažymėjo, jog Taisyklių 2 punktas, kuris apibrėžia sąvoką „Pastato numeris“ nustato, jog tai yra adreso sudedamoji dalis, išreikšta unikaliu skaičiumi arba skaičiaus ir lotynų abėcėlės raidės deriniu, nurodanti pastato eilės vietą gatvėje, į kurią pastatas stovi frontalia dalimi ar iš kurios yra privažiavimas ar įėjimas į pastatą, arba gyvenamojoje vietovėje. Minėta Taisyklių nuostata, teisėjų kolegijos nuomone, nustato alternatyvius 3 kriterijus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, keičiant pastato numerį. Teismas nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo pakeistas nekilnojamo objekto adresas, tačiau jokios faktinės aplinkybės dėl adreso pakeitimo įsakyme neišdėstytos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 2 punktas sąvoką „Adresas“ apibrėžia kaip valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose skaitmeniniais ir raidiniais kodais, koordinatėmis ir tekstiniais duomenimis išreikštą konkrečią fizinio asmens gyvenamąją vietą, juridinio asmens buveinę ar nekilnojamojo daikto buvimo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamu įsakymu buvo pakeistas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresas. Adreso pakeitimas, teismo nuomone, yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis ir pareiškėjai turi teisę jį ginčyti teismine tvarka.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ginčijamas Prienų rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. (7.7)-A3-631 yra neaiškus, abstraktaus pobūdžio, jame neišdėstyti konkretūs pareiškėjų gyvenamojo namo ir žemės sklypo adreso pakeitimo motyvai ir teisinis pagrindas, tai sudaro pagrindą teigti, kad jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Teismas akcentavo, kad minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nepasisakant dėl kitų skundo argumentų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, panaikinus ginčijamą įsakymą, atkuriama iki ginčijamo akto buvusi padėtis (ABTĮ 92 straipsnis), todėl įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-2795-(6), t. y. įpareigoti atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėjai nėra kreipęsi į atsakovą ir šis nepriėmęs sprendimo minėtu klausimu, nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, jog viešojo administravimo subjektui priėmus naują sprendimą dėl adresų keitimo, pareiškėjams neužkertamas kelias, su juo nesutinkant, kreiptis į teismą iš naujo. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjų reikalavimų įpareigoti atlikti skunde nurodytus veiksmus netenkino.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jų reikalavimus įpareigoti viešojo administravimo subjektą vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-2795-(6). Pareiškėjai pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šią jų skundo dalį, kuria jie prašė įpareigoti atsakovą vykdyti bei įgyvendinti Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir aukštesnės galiots teisės aktą, neišnagrinėdamas visų įrodymų, pateiktų 2005 m. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui, kuris, savo ruožtu, pavedė šiuos įrodymus ištirti vidaus reikalų ministrui Gintarui Furmanavičiui. Tuo, pareiškėjų nuomone, buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“; įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-2795-(6). Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“. Kitoje pareiškėjų reikalavimų dalyje Kauno apygardos administracinis teismas jų skundą atmetė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jų reikalavimus įpareigoti viešojo administravimo subjektą vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-2795-(6).

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Kita vertus, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Akivaizdu, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti tam tikrus įstatymus neatitinka minėtų ABTĮ įtvirtintų nuostatų ir nėra toks reikalavimas, kuris sukeltų konkrečias teisines pasekmes kitai bylos šaliai, ar reikalavimas, kurio pagrindu atsakovas būtų įpareigotas atlikti konkrečiai apibrėžtus veiksmus.

Kartu akcentuotina, jog nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-2795-(6). Iš bylos medžiagos matyti, jog nors pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotas tiek pagrindiniu (Vilniaus g.), tiek antriniu (Taikos g.) adreso objekto numeriu – (duomenys neskelbtini), atsakovas 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“ pakeitė pareiškėjų gyvenamosios vietos adresą iš „Prienų r. sav., Jieznas, Vilniaus g. (duomenys neskelbtini)/Taikos g. (duomenys neskelbtini)“ į adresą „Prienų r. sav., Jieznas. Taikos g. (duomenys neskelbtini)“ (b. l. t. (duomenys neskelbtini), b. l. 147). Akcentuotina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi, panaikinus ginčijamą aktą (2010 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. (7-7)-A3-631 „Dėl adresų pakeitimo“), per se yra atkuriama iki jo priėmimo egzistavusi padėtis ir nėra jokios objektyvios teisinės būtinybės teismo sprendimu įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus, susijusius su adreso suteikimu pareiškėjų gyvenamajai vietai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešojo administravimo subjektui priėmus naują sprendimą dėl adresų keitimo, pareiškėjams neužkertamas kelias, su juo nesutinkant, kreiptis į teismą iš naujo (de novo).

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog tenkinti pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo šiame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan