Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-13328-2011-2)

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. L. (E. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei R. L., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-19 parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuria atsakovė pripažino faktą, kad ieškovas nėra biologinis E. L., gim. 2003-06-21, tėvas ir duomenys apie E. L. gimimo liudijime nurodytą tėvystę neatitinka tikrovės. Atsakovė sutiko, kad būtų panaikinti Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriuje E. L., gim. 2003-06-21, 2003-07-11 gimimo įraše Nr. 941 nurodyti duomenys apie tai, kad ieškovas yra E. L. tėvas. Ieškovas E. L. atsakovei R. L. pretenzijų dėl sumokėto išlaikymo neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad ieškovas, kuris tėvystę buvo pripažinęs pareiškimu, nėra biologinis atsakovės sūnaus tėvas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ieškovas E. L. 2008-07-03 pareiškimu Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriui prašė pripažinti jį R. L. sūnaus Eimanto, gim. 2003-06-21, tėvu, įrašyti gimimo akto įraše žinias ir suteikti sūnui vardą ir pavardę E. L. (b. l. 7). CK 3.146 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria taikos sutartį atsisakyta tvirtinti, nes taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 3.146 str. 2 d.) ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus yra ne tik ieškovo E. L. ir atsakovės R. L. susitarimas dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Nagrinėjamu atveju bylą būtina nagrinėti iš esmės siekiant išsiaiškinti, kokie yra apelianto E. L. ir E. L. santykiai, ar vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu, įvertinti laikotarpį, kurį vaikas laikė ieškovą savo tėvu. Pažymėtina, kad šalys byloje skirtingai interpretuoja faktines aplinkybes, t. y. nurodo skirtingą šalių susipažinimo laiką – ieškovas nurodo, kad su atsakove susipažino 2002 m. pavasarį, atsakovė – 2004 m. rugsėjį. Be to, atsakovė byloje nenurodo tikrojo biologinio vaiko tėvo, todėl patvirtinus taikos sutartį biologinio tėvo nustatymas byloje liktų neaiškus, o vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad apeliantas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą iš esmės turi būti sprendžiama ir dėl vaiko požiūrio į ieškovą, jo jausmų ieškovui ir kt. aplinkybių.

Apeliantas pateikė teismui Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį, nurodydamas, kad teismų praktikoje taikos sutarčių bylose dėl tėvystės nuginčijimo sudarymas nėra neįmanomas ar prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliacinės instancijos teismo manymu nurodytoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, nes tėvystė buvo nustatyta ne pareiškimu, o vaikui gimus, be to, pažymėtina, kad apylinkės teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, neformuoja teismų praktikos.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.