Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-458-963/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-10-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
1-458-963/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39313-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-458-963/2022Proceso Nr. 1-01-1-39313-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,kaltinamajam A. S.,nukentėjusiajam D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2. 2022 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

A. S. 2021 m. lapkričio 10 d., apie 10:00 val. šalia garažo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų, konflikto su D. J. metu smogė pastarajam metaline spyna į galvos sritį, taip jam padarydamas žaizdą kaktinėje srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje kaktinėje srityje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į garažą, kurį nuomojosi iš D. J.. Su draugu turėjo važiuoti į objektą pradėti dirbti prie namų, bet buvo susižalojęs dešinę ranką, todėl nusprendė, kad darbų nepradės, tada jis paprašė sutvarkyti jo automobilį, sutvarkyti elektrą ir pan. Jam tvarkant mašiną išgirdo, kad rėkauja mergina. Iš pradžių niekur nėjo, bet vėliau jam dingo elektra, pasigirdo jo mašinos signalizacija. Jis išlindo, pamatė, kad D. J. psichologiškai smurtauja prieš merginą, taip pat ir fiziškai, tąso ją, jis paklausė: „ką čia darai, ar nesveikas?“, kad ieškotų sau lygių. D. J. liepė jam nesikišti, pasakė, kad ne jo reikalas, o ir tau klius. D. J. pradėjo pulti, buvo panaudotos ašarinės dujos. Jis filmavo, buvo padaryti garso įrašai, galės pateikti vėliau. Nei jis jam trenkė, nei kažką darė. Atvažiavę medikai pamatė, kad jis sužalotas, jis pasakė jiems, kad jis D. J. nieko nedarė, smurtautojas yra D. J.. Jie jam pasakė uždaryti duris, užrakinti vartus ir važiuoti su jais kartu, o policija dar nebuvo atvykusi. Vėliau, kai jis norėjo užrakinti duris, D. J. pradėjo stumdytis, abu nukrito ant žemės, tada D. J. su galva trenkėsi į akmenį, kuris buvo šalia vartų. Mergina, kurią girdėjo šūkaujant, yra jo kaimynė – R. J.. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepateikė vaizdo įrašų, nes neturėjo laiko. Turėjo kelis vaizdo įrašus, bet telefonas persikrovė, išsitrynė ir liko vienas vaizdo ir vienas garso įrašas. Įrašai tos dienos ir to įvykio. Juose užfiksuota, kad D. J. buvo atėjęs, jis jo paklausė: „ką tu veiki šioje vietoje, kai yra ekstremali situacija, corona, mes nebuvome susitarę susitikti?“. Jis atėjo iš priešiškumo, kad sukelti konfliktą. Nurodė, kad R. J. atpažintų. Jie su R. J. buvo kaimynai, pastatas padalintas per pusę, vieną dalį nuomojo jam, už kurią jokių mokesčių D. J. nemoka. Jis mokėjo nuomos mokestį jam, o jis slepia mokesčius. Tas pyktis ir gavosi, nes jis paprašė nuomos sutarčių. Jo užstatas, pinigai yra likę pas D. J., o jis šneka nesąmones, kad jis nemoka, bando išsukti savo kailį, nes pats nemoka mokesčių. Spyna į galvą D. J. nesmūgiavo. Neturėjo jokios metalinės spynos. Turėjo spyną, bet ne tokią, kad iš jos galima trenkti, tai paprasta, mažytė spyna, gal degtukų dėžutės dydžio. Įvykio metu, per konfliktą, spyna buvo pakabinta viduje, garažas buvo atrakintas. Parodžius spyną (t. 1, b. l. 88-91) nurodė, kad šita spyna ne jo, tokios neturėjo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko, su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko.

Nukentėjusysis D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju po įvykio visiškai nebendrauja. Nurodė, kad ieškojo naujų nuomininkų, nes šis žmogus yra problematiškas. Nauji nuomininkai buvo kitose patalpose, jis tą dieną turėjo susitikti su jais, parodyti patalpas. Viršuje gyveno R. J., ji pas jį nesinuomojo patalpų, tik už elektrą mokėjo, ji menininkė, jis menininkus gerbia. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji buvo įsiskolinusi už elektrą ir viršuje užtrumpino elektrą. Ką ji ten darė, jis nežino, todėl pradėjo ginčytis. Kodėl kaltinamasis teigia, kad jis smurtavo prieš Rūtą, nežino, nei fizinio, nei psichologinio smurto iš jo pusės nebuvo, buvo konfliktas dėl elektros. Jiems bendraujant su R. jo naujieji nuomininkai pamatė, kad jie su R. J. sprendžia klausimą dėl elektros, jie atsiprašė ir išvažiavo, o jie su R. J. liko aiškintis. Bekalbant su ja, atėjo kaltinamasis prie jų ir pradėjo šaukti ant jo, kodėl jis puola ant R. J., kodėl jis smurtauja prieš ją. Jam keistai pasirodė, jis pasakė: „palauk, koks smurtas, ką čia kalbi, pats esate man skoloje, su jumis reikia man atskirai kalbėtis“. Jis nežino, gal jie buvo susitarę nemokėti jam, ar kaip. A. S. įtraukė jį į savo konfliktą. Jis išėjo prie kaltinamojo į jo patalpas aiškintis, kodėl jis nemoka nei už elektrą, nei už nuomą. Iš kaltinamojo pusės prasidėjo agresyvūs įžeidinėjimai, jis jam atsakė taip pat įžeidimais, kaltinamasis pradėjo spjaudytis, jie susikibo, tame sandėlyje jie vienas kitą nugriovė ant žemės. Sutarė, kad raminasi ir kviečia policiją. Kai atsistojo, kaltinamasis jam papurškė dujų, jis nieko nebegalėjo matyti, iškvietė policiją. Išėjo į lauką, buvo įkarštyje, kadangi už nieką tas dujas gavo, tada kaltinamasis pradėjo filmuoti. Jis tą ir turi įrašą. Kol laukė policijos, atvažiavo greitoji. Paprašė pagalbos, kadangi nebematė, ir prastai kvėpavo. Greitoji atvažiavo, nes ją iškvietė kaltinamasis. Greitosios darbuotojai jam pasiūlė važiuoti apžiūrai. Kai jam suteikė pagalbą, pasiūlė A. S. važiuoti į ligoninę, jis nutarė uždėti spyną ant garažo durų. Kai A. S. pamatė, kad jis deda spyną, kaltinamasis jį stūmė ir norėjo uždėti savo spyną. Visas konfliktas tęsėsi dėl spynos uždėjimo. Kadangi jis turėdavo spyną ir kiek prašė, jis neduodavo rakto, nutarė savo spyną uždėti ir vieną raktą sau pasilikti, kitą duoti kaltinamajam. Kaltinamasis nesutiko, norėjo savo spyną uždėti. Kai pamatė, kad jis greičiau gali uždėti savo spyną, A. S. jam ir trenkė su spyna į galvą. Po kelių minučių atvažiavo policija. Gerai, kad buvo greitoji, o tai būtų ir nukraujavęs. Jis turi nuotraukas, kokia jo galva buvo. Yra liudytojai, greitosios pagalbos darbuotojai, jie matė, kad trenkė jam su spyna, jie buvo šalia. Negali pasakyti ar tai buvo liudytojas K. R. J. buvo pas save viršuje, bet turėjo viską girdėti, galbūt ir matyti, nes buvo stiprūs riksmai lauke, jie šaukė vienas ant kito. Nurodė, kad buvo dvi spynos, viena kaltinamojo, kita jo. Jis tyrėjai padavė kaltinamojo spyną, su ja ir gavo į galvą. Parodžius spynos nuotrauką (t. 1, b. l. 88-91), jis nurodė, kad su ta spyna jam trenkė į galvą. Kai jis gavo smūgį su spyna, nukrito, jis uždėjo tą savo spyną. Buvo davęs kaltinamajam laiko išsikraustyti, tačiau neišsikraustė, tai jis po poros mėnesių atvažiavęs tą spyną nupjovė ir padavė tardytojai kaip įrodymą. Po įvykio spyna nebuvo paimta, kadangi, kai atvažiavo policija, spyna buvo užkabinta ant vartų. Po smūgio A. S. iš karto užkabino spyną ant vartų. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala tokio dydžio, nes jis turėjo didelį šoką, jam, ar nuo to, ar ne nuo to, sutriko širdies veikla. Jam tai „dėjo per sveikatą“, nebegalėjo kitų veiklų daryti, susitikti su žmonėmis, reikėjo atšaukti svarbius susitikimus, jis su tokia galva negalėjo rodytis žmonėms. Sužalota buvo kaktos dalis. Žaizda buvo dešinėje galvos pusėje. Jam smūgiavo vieną kartą, jis nukrito ant žemės. Gydėsi ambulatoriškai. Širdies veikla iki šiol sutrikusi.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį lyg prisimena. Dirba greitosios pagalbos vairuotoju. Įvykį atsimena. Gavo pranešimą, kad vyksta muštynės, atvažiavo į įvykio vietą. Pasitiko du vyrukai, parodė savo nežymius sužalojimus. Iš pradžių nebuvo žymių kažkokių sužalojimų. Kai jie pagal iškvietimą atvyksta į įvykio vietą, iš pradžių prašo dokumentų, kad nustatyti asmenybes, užpildyti dokumentus, po to asmenis veža į ligoninę gydytojų apžiūrai. Iš pradžių kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo prie jų mašinos ir vėliau dingo. Jiems būnant savo automobilyje, išgirdo šauksmą, kad kviečia medikus. Jis nubėgo už kampo ir pamatė, kad jiedu prie durų stumdosi. Besistumdant abu rankose turėjo po pakabinamą spyną, kaltinamasis su spyna trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį vieną smūgį. Pasipylė kraujas ir viskas pasibaigė. Matė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį. Jis matė, stovėjo priešais, dar sakė jiems: „vyrai, baikit stumdytis“. Jis nematė kur kaltinamasis padėjo spyną nurodė. Buvo daug kraujo, iškart jis pasikvietė medikę ir jie tvarstė nukentėjusiojo žaizdą. Jis matė abu asmenis prie garažo durų, jie abu buvo atsirėmę į garažo duris, vienas į kitą įsirėmę pečiais, truputį slydinėjo, vienas kitą stumdėsi. Kaip suprato, jie norėjo prieiti prie durų, kova vyko dėl to, kas pakabins spyną. Jų greitosios pagalbos automobilis buvo už kampo. Jis viską matė, nes jis priėjo prie jų. Nes kažkuris iš jų pakvietė medikus, išgirdo kviečiant ir atėjo pažiūrėti, kas kviečia. Jis vienas priėjo, kiti medikai pildė dokumentus. Jis stovėjo priešais juos. Neskyrė asmenų, nes jis ne policininkas, kad skirtų, tiesiog sakė. Ten nieko tokio nebuvo, stumdėsi ir tiek, jis dar paprotino, kad baigtų.

Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis šiek tiek pažįstamas, nes gyveno kaimynystėje. Jokių santykių nepalaiko. Nukentėjusįjį pažįsta kaip savininką. Santykiai komplikuoti, šiuo metu turi neigiamą požiūrį į jį. Ji įvykio dieną buvo nuomojamuose patalpose, pas ją pasibeldė D. J.. Patyrė iš jo emocinį smurtą, jis puolė ant jos, buvo šmeižiama, vadinama įvairiais žodžiais. Tik paskui A. S. atėjo išgirdęs triukšmą. Užstojo ją, o ji pabėgo, nes buvo išsigandusi. Nurodė, kad ten yra namas, iš dvaro patalpų. Namas padalintas pusiau, ji turėjo įrenginėti tas patalpas. Ji buvo antrame aukšte, pirmame aukšte kitas vaikinas. A. S. patalpos buvo už sienos. Kai D. J. ant jos puolė žodžiais, jie buvo pirmame aukšte ant laiptų. A. S. nuomojosi visą kitą pusę ir pirmą ir antrą aukštus. Kai A. S. atėjo ji pabėgo, nes buvo išsigandusi. Pabėgo į antrą aukštą. Vėliau grįžo, pamatė, kad jie mušėsi, stumdėsi. D. J. siūlė kviesti policiją. Ji daugiausiai matė stumdymąsi, matė ir smūgius. Vyko tai netrumpą laiką. Stumdymai pradžioje vyko, ten kur ant jos puolė, paskui išėjo į lauką. Paskui viskas prasitęsė prie A. S. garažo durų. Matė, kad D. J. buvo kraujuotas, o A. S. visas veidas mėlynėmis nusėtas. D. J. galvoje buvo sužeidimai. Prie vartų D. J. trenkė iš alkūnės A. S.. A. S. tuo metu laikė spyną, tai buvo gynybinis atsakomasis momentas, kai kaltinamasis trenkė D. J. į galvą. Ten buvo veiksmas po veiksmo. Jai atrodo šalia medikų nebuvo, buvo atvykę lyg, bet ar prieš tai, ar po to, nepasakys. Ji nematė, kad būtų specialiai trenkta spyna į galvą. Pačios pradžios susistumdymo nematė. Kuris pirmas pastūmė kurį, negali pasakyti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos K. T. parodymai duoti 2021 m. lapkričio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja K. T. parodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d., 10:23 val. iš Klaipėdos VPK OVS skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pranešėją, t. y. A. S. sumušė garažo savininkas D. J.. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo greitosios medicinos darbuotojai, kaip vėliau išsiaiškino A. S., garažų savininkas D. J. ir moteris R. J.. A. S. dešinėje akies kampe akivaizdžiai matėsi patinimas ir „mėlyna“. Kaip atrodė A. S. pirštai, nepamena. Ar jo rankos buvo kruvinos, taip pat nepamena. Apie dubinkaulį jis nieko nesakė, nesiskundė. D. J. galva buvo sutvarstyta. Aiškinantis įvykio aplinkybes, D. J. paaiškino, kad atvyko minėtu adresu, tikslu pasikalbėti su nuomininku A. S., kad šis išsikeltų iš nuomojamo garažo, kadangi nemoka nuomos mokesčio. Pastarajam nesutikus su D. J., šie pradėjo konfliktuoti, abu susimušė ir muštynių metu A. S. spyna smogė į galvos sritį. Kaip D. J. su A. S. susimušė, abu asmenys konkrečiai paaiškinti negalėjo, nes nuolat konfliktavo tarpusavyje, keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Atvykus matė garažą, pastatytą automobilį, vėliau šiuo automobiliu išvažiavo A. S.. Įvykio vietoje jokių raktų nematė. Kol buvo įvykio vietoje D. J. nuolat kartojo, kad iš A. S. paimtų raktus, tačiau, kaip minėjo, jų nematė. Kai atvyko į įvykio vietą, greitosios automobilyje sėdėjo A. S., jį apžiūrėjo medikai. Įvykio vietoje daiktų, ant kurių būtų matoma kraujo dėmė, nematė. Vienintelę spyną kurią įvykio vietoje matė, buvo įkabinta į garažo duris. Spyna užrakinta nebuvo. Kur spynos raktai buvo, nematė, o asmenų neklausė. Apžiūrėjo minėtą spyną, ant jos jokių kraujo dėmių nebuvo matyti, spyna buvo tvarkinga, dėl to, kaip daiktinio įrodymo neišėmė. D. J. paklausus ar su minėta spyna buvo smogiama, šis negalėjo pasakyti. Prie garažų vartų kairės pusės buvo kraujo dėmė. Kaip aiškino D. J., kraujo atsirado jam pargriuvus po gauto smūgio spyna. A. S. apie kraujo dėmę nieko nepaaiškino. Daugiau jokių įvykio aplinkybių išsiaiškinti nepavyko. Medicinos darbuotojai D. J. greitosios pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę, o A. S. išvažiavo automobiliu, kuris buvo pastatytas prie garažo. R. J. apie įvykusį įvykį nieko paaiškinti negalėjo, nes teigė, kad pačių muštynių nematė, nes tuo metu buvo patalpoje ( 1 t., b.l. 33-36).

Iš nukentėjusiojo pareiškimo matyti, kad A. S. neleido uždėti D. J. jo atsivežtos spynos, jis neketino sutikti su tokiais nuomininko veiksmais. Jam stengiantis užrakinti duris savo atsivežta spyna, pajuto smūgį į galvą. Gavęs smūgį apsvaigo ir parkrito ant žemės (t. 1, b. l. 1-2).

Akistatos tarp nukentėjusiojo D. J. bei A. S. metu kiekvienas proceso dalyvis pasiliko prie savo parodymų (t. 2, b. 3-6 ).

Iš VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1536/2021(03) matyti, kad nukentėjusiajam D. J. padaryta žaizda kaktinėje srityje, poodinė kraujosruva dešinėje kaktinėje srityje, padarytos prieš pristatant į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 52-53).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. J. pateikė spyną, kuria jam buvo smogta (t. 1, b. l. 82), pateikė paciento patyrusio traumą apžiūros lapą (t. 1, b. l. 78-81).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta spyna (t. 1, b. l. 88-92).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vaizdo medžiaga: 1. apžiūrimas vaizdo įrašas „11-10 nuo 10;15 iki 11;15“, kuris prasideda 2021 m. lapkričio 10 d., 10:33:08 val., baigiasi 10:38:08 val. 10:33:23 val. policijos pareigūnai atvykstą į įvykio vietą. Kairėje pusėje matomas pastatas su trejomis durimis, šalia jo tamsios spalvos automobilis su dviem baltomis juostomis per vidurį, kitoje pusėje stovi tamsios spalvos automobilis. Kur stovi automobiliai takas išasfaltuotas. Matomi du greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotojai, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta A. S. ir D. J.. D. J. galva sutvarstyta, A. S. dešinės rankos pirštas (smilius) taip pat sutvarstytas. Policijos pareigūnai eidami link asmenų paklausia kas įvyko. A. S. kalba: „buvau savo garaže, išgirdau šaukiant merginą, čia šalia pas mane mergina dirba, menininkė yra, ji man pastoviai sakė, kad atvažiuoja jisai puolą ją ir aš išėjau galvojau. Aš išėjau jis ant manęs pradėjo pulti, aš jam ašarinių dujų papurškiau ir jis va toliau daužytis. Bandžiau užrakinti savo garažą ir paslydau, gavosi gavosi“. Kalbant prie pareigūnų prieina GMP darbuotoja ir D. J.. GMP darbuotoja policijos pareigūnus informavo, kad abu asmenis nori vežtis į ligoninę, nes A. S. hematoma (rankoje turėtu rašikliu GMP darbuotoja parodė į A. S. veido sritį. Konkrečios rodomos vietos nesimatė, nes ranka užėjo už kameros ribų), o D. J. kirstinė žaizda. Policijos pareigūnė paprašė D. J. paaiškinti savo poziciją. D. J. kalba: „paprasčiausiai mes buvome susitarę, kad jis nuomosis šitas patalpas, jis pradėjo pinigų nemokėti, aš norėjau uždėti savo spyną čia, kad jis išeitų arba susimoka čia, jis mane pradėjo smurtauti, stūmė čia, paskui spjovė man į veidą, mes stumdėmės, kad aš išleist, mes stumdėmės kad uždaryti patalpas, nebemoka už elektrą visus metus, nebemoka. Sakau gražiuoju, gražiuoju niekaip neišėjo. Tada mes susikibome prieš greitąją dėl tos patalpos, kad uždaryčiau tą. Tada išsikvietė policiją, sako kviečiam policiją, jokių problemų, kviečiam ir vis tiek provokuoja“. A. S. kalba: „neleido kviesti, todėl aš jam ir daviau, nes jis pradėjo daužyti, sakiau kviesiu polciją“. D. J. kalba: „taip taip mes, taip taip dujos. Ką aš daužyti pradėjau? Suleido man dujų, laukėm policijos, atvažiavo greitoji sako važiuosim į ligoninę. Sako aš niekur nevažiuosiu, jis tipo su savo mašina, pradėjo vėl gudrauti, aš vėl spyną, jis vėl su tą spyną kai vožė man, aš ir nukritau, pilna kraujų. Ateikit pažiūrėkit“. D. J. nueina kartu su policijos pareigūnais ir sako: „va žiūrėkite kraujai“. Vaizdo įraše kraujo dėmės nesimato. 2021 m. lapkričio 10 d., 10:35:40 val. tarpduryje matoma stovinti R. J.. Užpildžius duomenis policijos pareigūnai D. J. informuoja, kad šis vyks į ligoninę. D. J. prieina prie durų, kurios užrakintos spyna ir prašo policijos pareigūnų iš A. S. atimti spynos raktus, teigė kad tai jo raktai, jo spyna. A. S. teigė priešingai, kad tai jo raktai, nes ten jo daiktai. Toliau vaizdo įraše vyksta pokalbis su policijos pareigūnais dėl sutarčių pasirašymo. 2. Apžiūrimas vaizdo įrašas „11-10 nuo 10;15 iki 11; 15(1)“, kuris prasideda 2021 m. lapkričio 10 d., 10:38:07 val., baigiasi 10:43:07 val. Vaizdo įrašas yra tęsinys pirmo aprašyto vaizdo įrašo. 10:39:29 val. policijos pareigūnė R. J. prašo papasakoti, ką matė, kaip viskas įvyko. Iš pradžių R. J. pasakoja, apie patalpų savininką, kaip jis nuomoja patalpas, kaip jie susitarę mokėti už nuomą ir kitas komunalines paslaugas. Paaiškino, kad būtent pas ją atvažiavo patalpų savininkas D. J., ir pradėjo ant jos rėkti, įžeidinėti ir tada atėjo kaimynas. R. J.: „ „ir tada atėjo šitas kaimynas, ir tada aš jau, nežinau jie ten pradėjo tarpusavyje plaktis, dėl to kad prieš dvi dienas jam buvo čia užkišę spyną cianai. Irgi dėl tos pačios priežasties, nors nieks čia (toliau žodis nesuprantamas)“. R. nurodė, kad konflikto nematė, ji nežiūrėjo, kol jie buvo lauke, ji buvo viduje. 3. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_1110_103323_002“, kuris prasideda 2021 m. lapkričio 10 d. 10:33:08 val. baigiasi 10:38:22 val. Vaizdo įrašas filmuotas iš kito policijos pareigūno „BODY“ kameromis, tačiau įvykio aplinkybės atitinka pirmojo vaizdo aprašymą. 4. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_1110_103323_003“, kuris prasideda 2021 m. lapkričio 10 d., 10:38:22 val., baigiasi 10:43:21 val. Vaizdo įrašas yra tęsinys trečiojo aprašyto vaizdo įrašo. Vaizdo įraše D. J. su A. S. konfliktuoja dėl spynos raktų. D. J. nuolat teigia, kad tai jo spyna ir jam priklauso raktai, o A. S. teigia priešingai, kad tai jam priklauso spynos raktai, nes patalpoje jo daiktai (t. 1, b. l. 74-76).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti vienas aukšto pastatas su rusvos spalvos stogu ir tos pačios spalvos durimis. Durų kairėje, nutolusi apie metrą, raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė (t. 1, b. l. 111-116 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Nors kaltinamasis A. S. nepripažino savo kaltės, parodė, kad jis nesmogė metaline spyna nukentėjusiajam ir jo nesužalojo, bet išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. S. 2021 m. lapkričio 10 d., apie 10:00 val. šalia garažo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų, konflikto su D. J. metu smogė pastarajam metaline spyna į galvos sritį, taip jam padarydamas žaizdą kaktinėje srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje kaktinėje srityje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, neigė smogęs metaline spyna nukentėjusiajam į galvos sritį. Nurodė, kad kai jis norėjo užrakinti duris, D. J. pradėjo stumdytis, abu nukrito ant žemės ir tada nukentėjusysis su galva trenkėsi į akmenį, kuris buvo šalia vartų. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai ir laikytini gynybine versija. Teismas neturi pagrindo netikėti įvykio vietoje buvusio nešališko liudytojo greitosios pagalbos gydytojo G. K. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu G. K. parodė, kad atvažiavus į įvykio vietą abu vyrai parodė savo nežymius sužalojimus. Iš pradžių nebuvo žymių sužalojimų, todėl jis buvo prie greitosios pagalbos automobilio, kuris buvo už namo kampo. Bet, kai išgirdo triukšmą ir pagalbos kvietimą, vėl atbėgo prie garažo ir pamatė, kad jiedu prie garažo durų stumdosi. Besistumdant abu rankose turėjo po pakabinamą spyną ir matė kaip kaltinamasis su spyna trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį vieną smūgį. Matė, kad trenkė į galvos sritį. Be to, liudytoja R. J. irgi parodė, kad ji matė, kaip kaltinamasis trenkė su spyna į galvos sritį nukentėjusiajam, bet ji mano, kad tai buvo ne puolamais, o gynybinis veiksmas. Nukentėjusysis D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tarp jų kilo konfliktas, dėl spynos uždėjimo. Tuo metu kai jis norėjo uždėti spyną A. S. smogė D. J. į galvą su spyna. Nurodyti liudytojo G. K. parodymai, liudytojos R. J. parodymai, nukentėjusiojo parodymai, paneigia kaltinamojo A. S. parodymus, kad nukentėjusysis D. J. susižaloti galėjo, nes krito ir susitrenkė galvą į akmenį, kuris buvo šalia vartų. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir laiko juos gynybine versija. Kaltinamojo kaltę patvirtinta ne tik liudytojų G. K. ir R. J., nukentėjusiojo D. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškimas (t. 1, b. l. 1-2), specialisto išvada (t. 1, b. l. 52-53), paciento patyrusio traumą apžiūros lapas (t. 1, b. l. 78-81), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 74-76), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 111-116 ).

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įrodyta, jog kaltinamais A. S. 2021 m. lapkričio 10 d., apie 10:00 val., šalia garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų, konflikto metu savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. J. žaizdą kaktinėje srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje kaktinėje srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį D. J., suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį D. J. gali sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nors nusikalto būdamas neteistas, bet nuosprendžio priėmimo metu jau yra teistas du kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 164-169), administracine tvarka baustas ne vieną kartą, ne apie visų nuobaudų sumokėjimą yra pateikta informacija (t. 1, b. l. 154-163). Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. S. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę – jis yra nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad jau prieš tai buvusi paskirta laisvės apribojimo bausmė teismo buvo pakeista į arešto bausmę, nes jis netinkami vykdė jam paskirtu įpareigojimus. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam A. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jos dydį artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys kaltinamajam A. S. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 142-144). Kaltinamasis A. S. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Savo civilinį ieškinį D. J. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Patirto sumušimo (smūgio spyna į galvą) bei sveikatos sutrikdymo jis patyrė didelę neturinę žalą, o sveikatos pasekmes jaučia iki šiol. Padaryto sužalojimo gydymas užtruko apie mėnesį laiko kol praėjo sutinimas, užsitraukė žaizda, išnyko nepakeliami skausmai. Gydymas vyko ambulatoriškai, pas gydytojus vyko kelis kartus, kadangi reikėjo perrišti žaizdą, ištraukti siūlus ir t.t. Sužalota galva jam nuolat skaudėjo, dėl ko jautė diskomfortą, nebuvo nuotaikos. Dėl nuolat skaudančios galvos negalėjo kurį laiką normaliai miegoti, gydymosi laikotarpiu normaliai nepailsėjo. Galvos skausmai ir šiai dienai nėra praėję. Skausmas kankina praktiškai kiekvieną dieną, kartais didesnis, kartais mažesnis, tačiau skausmas nuolat juntamas. Po šio įvykio pablogėjo jo atmintis. Pradėjo maišyti tam tikrus dalykus (pvz: žmonių vardus), užmiršta detales, kurias anksčiau puikiai prisimindavo. Visą gydymosi laikotarpį niekur nesinorėjo eiti, buvo nervingas, blogos nuotaikos, negalėjo susikaupti. Atrodo baimė išeiti iš namų, kad kas nors gali sužaloti ir pan. Nors žaizda išgijo, liko randas, dėl jo labai kompleksuoja. Jam tai trukdo bendrauti su žmonėmis. A. S. nusikalstami veiksmai sukėlė itin skaudžias pasekmes ir pavojų jo sveikatai ir net gyvybei. Dėl A. S. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, o galvoje likęs didžiulis randas negrįžtamai paveikė įprastą jo gyvenimą ir socialinius ryšius.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam D. J. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo A. S. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – padaryta žaizda kaktinėje srityje, poodinė kraujosruva dešinėje kaktinėje srityje. Teismas neabejoja, kad nuo smūgio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jos bendravimo galimybės, todėl laikytina, kad jis iš tikrųjų dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Bet atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo D. J. nepatyrė, į ligoninę jis nebuvo paguldytas, gydėsi ambulatoriškai, skausmas ilgainiui praėjo, bei vadovaujantis teismų praktika, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp A. S. ir D. J. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis, teismo manymu, yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esančiai teismų praktikai šios rūšies bylose (CK 1.5 straipsnis).

Nukentėjusysis D. J. prašo priteisti 150 Eur proceso išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje D. J. sumokėjo 150 Eur (t. 1, b. l. 144). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo 150 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (byloje ruošė civilinį ieškinį), todėl išieškotinos iš kaltinamojo A. S..

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 142.54 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 136-138), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena CD laikmena, pridėta prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spyna, perduota į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti A. S., kad jis per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo D. J. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajam D. J. proceso išlaidoms atlyginti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. S. civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 142,54 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 54 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną CD laikmeną, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spyną, perduotą į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė