Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1483-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
e2S-1483-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00615-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Inovacijų valdymas“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1483-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00615-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.3.; 3.1.18.8.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Inovacijų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-16430-359/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Inovacijų valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės UAB „Inovacijų valdymas“ 17 908,00 Eur skolos, 587,12 Eur delspinigių, 647,63 Eur palūkanų, 6 procentus dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,00 bylinėjimosi išlaidų.Siekiant užtikrinti pareiškimo reikalavimų įvykdymą, kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, skolininkės pinigines lėšas, pareikšto reikalavimo ribose. Kreditorė prašymą grindė tuo, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, skolininkė už atliktus darbus neatsiskaito ilgą laiką ir vengia bendradarbiauti dėl įsiskolinimo. Pagal viešai prieinamus duomenis skolininkė yra vieno darbuotojo įmonė, tikslingai įsteigta vienam konkrečiam (duomenys neskelbtini) jėgainės statybos projektui įgyvendinti, tuo tarpu teismui ir kitoms institucijoms priėmus skolininkei nepalankius sprendimus dėl planuojamos (duomenys neskelbtini) jėgainės statybos, ji gali nebeturėti (perleisti) turtą, inicijuoti bankroto procedūrą, ar kitais nesąžiningais būdais gali išvengti prievolių įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymą tenkino: kreditorės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės UAB „Inovacijų valdymas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas skolininkę, už bendrą 19 404,75 Eur sumą.Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, vien tik reikalavimo suma (neįskaitant bylinėjimosi išlaidų) yra didelė, skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, todėl nesiėmus priemonių kreditorės reikalavimams užtikrinti, skolininkė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat nurodė, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonė įsteigta tikslingai vienam konkrečiam projektui įgyvendinti ir, ateityje priėmus skolininkui nepalankius sprendimus dėl planuojamos (duomenys neskelbtini) jėgainės statybos, gali nutraukti įmonės veiklą ir tuo pačiu neįvykdyti skolinių įsipareigojamų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininkės veiksmų arba neveikimo kreditorės reikalavimų vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismas atsižvelgęs į tai, kad skolininkė vengia vykdyti įsipareigojimus, reikalavimo suma yra didelė, laikė, jog kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Inovacijų valdymas“ prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsižvelgiant į skolininkės valdomo turto vertę, turimus įsipareigojimus ir nuosavo kapitalo dydį, nėra pagrindo abejoti jos galimybėmis įvykdyti kreditorei galimai palankų teismo sprendimą. Kreditorė ignoruoja teismų praktiką, įtikinėdama, jog didelė pareiškimo suma savaime suponuoja pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nors teismų praktikoje nurodoma, jog prezumpcija, kad didelė pareiškimo suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus kreditorei teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti.Motyvų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju pareiškimo suma turėtų būti vertinama kaip didelė ir sukelianti grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui pirmosios instancijos teismas nenurodė. Nors kreditorės reikalavimų suma teismui pasirodė labai didelė, tačiau nebuvo įvertinta skolininkės turtinė padėtis. Reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju nelaikytina didele ir nėra pagrindo manyti, kad vien pareiškimo suma pati savaime sudarytų realią grėsmę, jog ateityje kreditorei palankaus teismo sprendimo skolininkė galėtų nevykdyti. Skolininkės turimo turto visiškai pakanka kreditorės reikalavimams įvykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos skolininkei apie tai nepranešus. Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas, nepranešus skolininkei, yra ne taisyklė, o taisyklės išimtis. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria buvo iš esmės pažeisti skolininkės interesai. Pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimo, o laikinąsias apsaugos priemones pritaikė automatiškai. Kreditorė nepateikė teismui jokių duomenų apie rašytinių dokumentų egzistavimą, kurie patvirtintų reikalavimo sumą, priešingai, kartu su pareiškimu nėra pridėta jokių rašytinių įrodymų apie menamą grėsmę teismo sprendimui įvykdymui, net gi nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tarp šalių esant sutartinių santykių. Kreditorės reikalavimas nėra pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad skolininkė mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti pareiškimo tenkinimo atveju, įvykdymo. Skundžiamoje nutartyje teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo, o vien pareiškimo pateikimas, nepriklausomai nuo jame nurodytos sumos, skolininkės nesąžiningumo nepreziumuoja.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkei sukels didesnes neigiamas pasekmes, nei tokių priemonių netaikymas. Kreditorė siekė priversti skolininkę patirti kuo daugiau nepatogumų, pabloginti skolininkės verslo sąlygas, idant skolininkė atsidurtų prastesnėje procesinėje padėtyje.Atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą kreditorė UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.Kreditorė yra pareiškusi skolininkei didelį piniginį reikalavimą, o kreditorės turimo turto nepakaktų kreditorės palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Kreditorė šioje byloje yra pareiškusi reikalavimą dėl 17 908 Eur skolos, taip pat delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų (iš viso ieškiniu prašoma priteisti 18 646,41 Eur), kas, įvertinus skolininkės turtą, įsipareigojimus bei nuosavą kapitalą, yra laikytina didele suma. Skolininkė jokios veiklos nevykdo ir negali vykdyti, generuoja tik sąnaudas ir nuostolį, turi daug skolų (tiekėjams skolininkė yra skolinga 2 878,01 Eur).Teismas teisėtai ir pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs apie tai skolininkei. Be to skolininkė, net ir turėdama galimybę pateikti jos gerą, stabilią finansinę situaciją pagrindžiančius įrodymus, nė vieno įrodymo kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Kreditorė pateikė teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiškimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorės pateiktas pareiškimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus o kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti turimi, viešai prieinami duomenys apie skolininkės turtą. Be to, skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, kreditorė pateikė ieškinį kartu su visais reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais.Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skolininkė gali imtis priemonių, kad paslėptų turtą, vengtų įvykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad kreditorė atliko darbus ir juos perdavė skolininkei dar 2017 m. spalio 27 d., tačiau skolininkė nėra atsiskaičiusi iki šiol, išsisukinėja, nebendradarbiauja, net nėra įtraukusi į savo apskaitą pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Be to, skolininkė turi tik vieną darbuotoją, jokios veiklos faktiškai nevykdo, buvo įsteigta vienam konkrečiam projektui – (duomenys neskelbtini) jėgainės statybai, tačiau šis projektas yra užstrigęs dėl visuomenės pasipriešinimo, kitos veiklos nevykdo. Skolininkė ne tik kad faktiškai yra nemoki, bet ir veikia pažeisdama teisės aktų reikalavimus, kadangi jos nuosavas kapitalas yra mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemones realiai iš esmės neturi jokio poveikio skolininkei, nes veiklos ji nevykdo, turi tik vieną darbuotoją, dirbantį ne pilnu etatu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 18 646,41 Eur sumos. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skolininkės (apeliantės) atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, įvertinęs tai, jog kreditorės pareikšto reikalavimo suma yra didelė, be to, skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo priėmimo užtikrinti. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionavo pareiškimo pagrįstumo, ką patvirtina 2018 m. gegužės 29 d. byloje priimtas teismo įsakymas, todėl šioje proceso stadijoje nesant priešingų duomenų, sutiktina, jog kreditorės pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), skolininkei pateikus prieštaravimus, kreditorė pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė (civilinė byla Nr. e2-19083-753/2018). Taigi ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu galioja ieškiniui užtikrinti. Tačiau net ir pripažinus, jog kreditorė tikėtinai pagrindė pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.Nagrinėjamu atveju kreditorė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui visapusiškai sieja su reikalavimo sumos apeliantei dydžiu, įrodinėdama, jog jos prasta finansinė padėtis, bei aplinkybe, kad apeliantė vengia gera valia įvykdyti prievolę. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kreditorė nenurodė, jų neįvardijo ir pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, t. y. neįrodinėjo apeliantės nesąžiningumo, ketinant perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.Pažymėtina, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018). Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybės, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija kreditorė, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, nereagavimu į pretenzijas, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018).Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje kreditorė įrodymų, patvirtinančių apeliantės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl to, vien tik apeliantės finansinė padėtis šiuo konkrečiu atveju neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateikus duomenų apie jos nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentavo, kad apeliantės įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonė įsteigta tikslingai vienam konkrečiam projektui įgyvendinti, yra vengiama atsiskaityti su kreditore, tačiau apeliacinės teismo vertinimu, įvertinus naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, nurodytos aplinkybės nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl apeliantės noro išvengti šio vykdymo. Akcentuotina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti apeliantės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio kreditorei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas