Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimas yra pagrįstas, ieškinys tenkintinas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą, byloje nustatyta, jog atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferratum“ 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 25834, pagal kurią UAB „Ferratum“ įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje numatytą kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą bei palūkanas. UAB „Ferratum“ pervedė atsakovui 500 Eur pagal sutartį suteiktą kreditą, tačiau atsakovas kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka negrąžino, todėl 2019 m. birželio 18 d. vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė.

2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovą perėjo naujajai kreditorei UAB „Ferratum Finance“. 2019 m. gegužės 9 d. tarp kreditorės UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit Day“ sudaryta subrogacijos sutartis, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovą perėjo naujajai kreditorei UAB „Credit Day“. 2019 m. gegužės 10 d. tarp kreditorės UAB „Credit Day“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2019-05/01, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovą perėjo ieškovei. Kadangi reikalavimo perleidėjas savo reikalavimo teisę į atsakovą skolą perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei, aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas, ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101-6.102 straipsniai).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.886 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nustatytais terminais skolos negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UAB „Ferratum“ savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido UAB „Ferratum Finance“, pastaroji šią reikalavimo teisę perleido UAB „Credit Day“, kuri reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101, 6.102 straipsniai). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 847,81 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m.rugsėjo 10 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Atsižvelgiant į aptartą kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį darytina išvada, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus. Kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos.

Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.3. punkte nustatyta, kad bendra kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas už kreditą, komisinius mokesčius ir kitus su Sutartimi susijusius mokesčius (su Sutarties sudarymu, administravimu, pakeitimu, nutraukimu ir vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi kredito davėjui sudarant Sutartį, išskyrus atlyginimą notarui (jeigu taikoma). Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1. punktą jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies į kredito davėjo sąskaitą arba jeigu Sutartis yra nutraukiama šiose Bendrosiose sąlygose nustatytais pagrindais, kredito davėjas per 1 savaitę išsiunčia kredito gavėjui vieną raginimą grąžinti kreditą (jo dalį), mokėtinas palūkanas, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ir kitus priklausančius mokėjimus pagal Sutartį. Tokiu atveju kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui Specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t.y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2. punkte num atyta, kad kredito gavėjas aiškiai supranta ir įsipareigoja, kad negrąžinus kredito laiku (t.y. kredito grąžinimo dieną) jis kredito davėjui mokės palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo Vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis nutraukta nebuvo, kredito grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. rugsėjo 9 d., Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 847,81 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 141 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. R. 500 Eur (penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 847,81 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 81 centus) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1347,81 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 81 centų) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2020 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 141 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.