Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-486-135/2014

Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01377-2012-0

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2014 m. gegužės 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (I. A. turto vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (M. B. turto vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2013-12-30 iki 2014-02-28.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir M. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. B. ir M. K. solidariai 50 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam M. B. iš E. B. priteista 170 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad su M. K., veikdamas kartu ir bendrais tyčiniais veiksmais, 2012 metais, laikotarpyje nuo rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 1 d., apie 17.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Šiauliuose, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), E. B. iškėlus metalines vištidės grotas-duris ir išspyrus vidinę sieną, abu įsibrovė į sklype esantį sandėliuką, priklausantį I. A., ir iš ten slapta pagrobė svetimą turtą, I. A. priklausantį 50 litų vertės dviračio priekinį ratą, taip padarė nukentėjusiajai I. A. 50 litų turtinę žalą.

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 24 d. apie 20.00-21.00 val. Šiauliuose, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), išdauždamas lango stiklą ir taip įsibraudamas į sodo namelį, priklausantį M. B., slapta pagrobė svetimą turtą, M. B. priklausančius 30 litų vertės maisto produktus, taip padarė nukentėjusiajam M. B. 30 litų turtinę žalą,

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekstą, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d., nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Pastarojo straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas E. B. bausmę, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę įvykdant I. A. turto vagystę, tai, jog E. B. teisiamas šeštą kartą, du tyčinius apysunkius nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, taip pat atsižvelgė į tai, kad E. B. charakterizuojamas neigiamai, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o taip pat vadovavosi BK 27 str. ir 56 str. nuostatomis ir paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kurių dydžiai yra gerokai mažesni nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas E. B. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmės rūšį. Įvertinus, kad apelianto padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, priskiriami prie apysunkių, baigti, apelianto asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, E. B. už padarytus nusikaltimus skirti kitokias, nei laisvės atėmimo bausmes, nėra pagrindo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, jog E. B. veiksmais padaryta nedidelė žalą - pagrobtas atitinkamai 50 Lt ir 30 Lt vertės turtas, kitokių, sunkesnių pasekmių nusikaltimais nesukelta. Nors E. B. padaryti nusikaltimai formaliai priskiriami prie apysunkių, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jų realios pasekmės bei pavojingumas yra mažesni. Todėl kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu vienerių metų bei vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmių paskyrimas, nors ir neigiamai apibūdinamam asmeniui, yra neproporcingas padarytoms veikoms ir prieštarauja teisingumo principui. Dėl šios priežasties apeliantui paskirtos bausmės švelnintinos ir skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.). E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. įvykdymą (I. A. turto vagystė) skirtina laisvės atėmimo bausmė 3 mėnesiams, o už veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. įvykdymą (M. B. turto vagystė) - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti:

E. B., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (I. A. turto vagystė), paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams;

E. B., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (M. B. turto vagystė), paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.