Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. atstovo advokato R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2015 m. rugsėjo 25 d. A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.10 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., chuliganiškai vairavo transporto priemonę „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus, kurie atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 30N-43591619-15 A. Z. vadovaujantis ATPK 124² straipsnio 2 dalimi paskirta 300 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad iš esmės skundas motyvuojamas tuo, jog A. Z. veiksmuose nėra visų privalomųjų požymių, būtinų kvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui, bet ne kiekvieną KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nėra jokio skirtumo, ar asmuo automobilį privertė slysti tyčia, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, spausdamas automobilio akseleratoriaus pedalą bei kitokiais būdais, ar automobilis šonu ėmė slysti dėl neatsargaus atsakomybėn patraukto asmens elgesio, jam netinkamai įvertinus kelio dangos būklę ir kitas eismo sąlygas, nepasirinkus saugaus automobilio greičio, ar išbandant ratų sukibimą su kelio danga, nes visais atvejais šonu slystantis ir dėl to sunkiau kontroliuojamas automobilis sukelia pavojų eismo ar kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui nepriklausomai nuo to, ar asmuo padarė tai tyčia, ar ne, ar šalia yra kiti eismo dalyviai bei svetimas turtas, ar jų nėra, tačiau kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį svarbiausia yra nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.

Apeliantas nurodo, kad jis chuliganiškų paskatų neturėjo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia apelianto pateikta įvykio versija yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami apelianto veiksmuose konstatuoti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalies, sudėtį.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigūnų ir liudytojo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tarnybiniu pranešimu (b. l. 36) bei pareiškimu (b. l. 38). Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnai skirtingai nurodė įvykio aplinkybes ir tai įrodo, jog pareigūnai tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais argumentais. Policijos pareigūnų parodymai iš esmės yra nuoseklūs.

Klaipėdos apsk. VPK Patrulių rinkinės patrulė R. B. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 97 ), kad atvyko automobilis, pasuko kelis ratus, gadino kelio dangą ir galėjo sukelti pavojų pašaliniams asmenims, be to, nurodė tolėliau mačiusi automobilius bei žmones, sėdėjusius automobiliuose

Klaipėdos apsk. VPK Patrulių rinktinės patrulis M. V. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 104) negalintis tiksliai nurodyti, kiek tiksliai ratų buvo padaryta, tačiau nurodė matęs toje aikštelėje automobilius bei žmones šalia automobilių.

Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė (b. l. 95), kad jis kartu su policijos pareigūnais stebėjo aplinką ir pamatė, kaip automobilis piešia ratus, matė, kaip svyla padangos, girdėti padangų garsai. Tuo metu buvo apie 20 automobilių, žmonės nevaikščiojo po aikštelę, vieni sėdėjo automobiliuose, kiti stovėjo šalia jų, todėl neabejotina, jog apelianto veika kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad taip vairuodamas A. Z. kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę sau ir kitiems žmonėms, jų turto ir eismo saugumui.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti ištirtais duomenimis, liudytojų policijos pareigūnų ir liudytojo J. G. parodymais, kadangi šie yra pakankamai nuoseklūs, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai vertintini tik kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį, kurios objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina jokie duomenys.

Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. Z. būtent iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia automobilį privertė slysti šonu, suktis ratu, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir sau, tuo jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl apelianto nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). A. Z. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalį numatyto teisės pažeidimo padarymą, todėl nėra pagrindo jam administracinę bylą nutraukti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Z. atstovo advokato R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.