- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 1-9-335/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Kaltinamasis
- R. K.
Proc.spr.kat. 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.2.
2014m. gegužės 12d.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 182str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą sekančiomis aplinkybėmis: 2009 m. kovo 31 d. Molėtų rajono 1-ajame notaro biure, esančiame Molėtų mieste, Statybininkų g. 6, turėdamas tikslą apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą- S. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančias 2/3 dalis pastatų, esančių Švenčionių rajono savivaldybės Beržinkų viensėdyje, pasinaudodamas jos teisiniu neišprusimu bei sudėtinga psichologine būsena dėl sutuoktinio ligos, įkalbėjo ją pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį S. A. jai priklausančias 2/3 dalis pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 8667 Lt ir savo parašu nenaudingai patvirtinto apie tariamą pinigų gavimą iš R. K. prieš sutarties pasirašymą, nors iš tikrųjų R. K. jų nesumokėjo ir net neketino sumokėti. Taip sukčiaudamas jis suklaidino S. A. ir apgaule savo naudai įgijo minėtą jos turtą, esantį Švenčionių rajono savivaldybės Beržinkų viensėdyje bei padarė jai 8667 Lt turtinę žalą.
Tačiau kaltu jis neprisipažino ir paaiškino, kad yra U(duomenys neskelbtini) konsultantas ir kartu savininkas ir verčiasi nekilnojamojo turto supirkimu, perka sklypus tik gražiose vietose. Jo gerai pažįstama Z. J. 2008 ar 2009m. pasiūlė pirkti žemės sklypą ir vienkiemį nuošalioje vietoje Švenčionių rajone, kuris anksčiau priklausė tėvams, o palikimas abiem seserims-su S. A. tuo metu dar nebuvo sutvarkytas, todėl jis nežinojęs, kokia palikimo dalis joms priklauso. Vienkiemį parodė Z. J., jis jam patiko ir su ja susitarė dėl kainos – 15000 Lt už žemės sklypą ir vienkiemį, o su S. A. faktiškai jis nebendravęs, viską tvarkė Z. J.. Tvarkant dokumentus ir įforminant pirkimo-pardavimo sandorį tarpininkas buvo jo seniai pažįstamas molėtiškis G. U., kuris parinko ir notarą Molėtų mieste. Kai G. U. tarpininkaujant buvo sutvarkyti dokumentai, jis visus pinigus-15000 Lt grynaisiais dalimis per tris kartus atidavęs Z. J., kažkokią pinigų sumą –iki 2000 Lt jai užvežė ir jo draugas, bendrovės, kurioje dirba, direktorius A. K., bet jokių raštelių nepasirašinėję, nes jam, R. K., taip atsiskaitinėti yra įprasta. Jis mano, kad gautais pinigais Z. J. turėjo pasidalinti su S. A., bet jis šito jos neklausęs ir skolingas nesijaučiąs. Kai buvo sutvarkyti dokumentai-o tai užtruko ne vienerius metus, pas notarę forminti pirkimo-pardavimo sandorio 2009m. kovo mėnesį iš Vilniaus į Molėtus jis važiavo su A. K. ir pakeliui Švenčionėlių mieste į automobilį paėmė Z. J. su S. A.. Važiuojant apie pinigus, atsiskaitymą už perkamą turtą nebuvo jokios kalbos ir pas notarę abi seserys sudėjo parašus ant paruoštos sutarties, tai truko apie 15 minučių ir po sutarties sudarymo visa sodyba, kurios statinių 1/3 dalis priklausė Z. J., tapo jo nuosavybe. Bet jau po savaitės ar dviejų, taip pat ir vėliau jam telefonu skambino S. A. dėl neatsiskaitymo su ja pagal šią sutartį, bet jis nesutiko sumokėti, nors ši suma jam yra nedidelė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. kaltė, nepaisant neprisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais.
2009 m. kovo 31 d. sutartyje, kurią patvirtino Molėtų rajono 1-jo notaro biuro notarė F.Vaitavičiūtė, nurodyta, kad 0,3300ha (33 arų) žemės sklypas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis Z. J. ir pastatai, kurių 1/3 dalis priklausė jai, o 2/3 dalys-S. A., už 15000 Lt parduoti R. K., o pinigus šis pirkėjas sumokėjo pardavėjoms prieš pasirašant sutartį: Z. J. 6333 Lt ir S. A. – 8667 Lt. Sutarties 5 punkte įrašyta, kad abi jos pareiškė 15000 Lt gavusios prieš sutarties pasirašymą (b. l. 3-6, t.1). Tačiau ištyrus įrodymus byloje neginčijamai nustatyta, jog R. K. pinigus-6333 Lt sumokėjo tik Z. J., kuri šį faktą ne kartą patvirtino ir kartu paneigė jo teiginius, taip pat ir akistatos su juo metu apie 15000 Lt sumokėjimą jai (b.l. 151-153, t.1).
Nukentėjusioji S. A. parodė, kad jos sesuo Z. J., su kuria tarpusavio santykiai yra blogi, norėjo parduoti paveldėtą tėvų sodybą Švenčionių rajone, o ji to nenorėjusi, nes maniusi, kad geriau ji liktų vaikams ir anūkams, bet vėliau sutikusi parduoti už 15000 Lt, nors sesuo siūliusi tik už 5000 Lt. Jai, S. A., priklausė 2/3 dalys sodybos, todėl buvo padaryta kadastrinė byla (b.l. 83-87, 119-122, t. 2) ir 2009m. kovo mėnesį jai kas vakarą skambindavo juristu prisistatęs G. U., ragindamas važiuoti į Molėtus pas notarę pasirašyti sutarties. Ji tuo metu dvi savaites budėdavusi ligoninėje prie onkologine liga sirgusio savo vyro ir jai dėl to buvo stresas, be to, ir pati turėjusi sveikatos problemų. Bet jai buvo sakoma, kad reikia tik trumpam nuvažiuoti. 2009 03 31 R. K. su A. K., pasatarajam vairuojant automobilį, ją paėmė Švenčionėliuose nuo parduotuvės “Maxima”, taip pat ir seserį Z. ir atsivežę į Molėtų notaro biurą, kur notarė jai “pakišo” pasirašyti įgaliojimą G. U.. Jį pasirašė manydama, kad tai dėl kadastrinės bylos sutvarkymo, nes R. K. jai buvo sakęs, kad ją pametė ir bus padaryta nauja. Notarė jai davė pasirašyti ir sutartį, kuri nebuvo įvardinta kaip pirkimo-pardavimo sutartis ir nors ją skaitė, maniusi, jog tai ne galutinė, o laikina sutartis. Ji sakiusi R. K., girdint notarei, kad pinigų tai ji negavusi, kaip kad buvo įrašyta sutartyje. Į tai notarė nereagavusi, o R. K. to neneigė ir sutiko, sakydamas, jog žino ir pinigus sumokėsiąs kai tik bus parengta pastatų kadastrinė byla, tuomet jie ir susitiksią ir tik todėl tuo patikėjusi ji pasirašė sutartį. Notarė, R. K. ir G. U., nieko jai nepaaiškinę, buvo išėję į kitą kabinetą, kas jai vėliau analizuojant situaciją, sukėlė įtarimų. Taip pinigų ji ir negavusi nė cento, pasijuto esanti apgauta, o kai vėliau pirmiausia apie tai paklausė savo sesers Z., ši labai supykusi ir apskritai jų tarpusavio santykiai yra blogi dėl turtinių reikalų, jos abi nebendrauja. Dėl pinigų nesumokėjimo ji, S. A., gal po savaitės skambinusi R. K. ir jis labai nenoriai kalbėjęs, vėlesniuose pokalbiuose kai atsiliepdavęs kitas vyriškis-Algis (K.), jai buvo sakoma, jog pinigai sumokėti jos seseriai Z.. Taip ir laukusi kadastrinės bylos sutvarkymo ir pinigų net dvejus metus ir tik po to kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo. Mananti, kad seseriai buvo sumokėta tiek, kiek įrašyta sutartyje, o ją apgavo būtent R. K..Teigė, kad šiuo nusikaltimu R. K. jai padarė 8667 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą ir pateikusi patikslintą ieškinį, prašė iš kaltinamojo šias sumas jai priteisti, taip pat 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio įvykdymo (b.l. 15, t. 3).
Akistatoje su R. K. 2013 07 09 ji savo iš esmės nuoseklius parodymus patvirtino, o R. K. ir toliau laikėsi pozicijos, kad S. A. neva nesiskundė dėl nesumokėtų pinigų ir jis apie 15000 Lt sumokėjęs Z. J.. Taip pat S. A. akistatoje aiškino, jog pas notarę vyko manydama, kad reiks pasirašyti sesers Zelmiros (kaip bendraturtės) žemės sklypo pardavimo sutartį (b.l. 138-139, t.2). Tuo paaiškinama, kodėl ji vykstant iš Švenčionėlių į Molėtus kelionės metu nieko neklausinėjo R. K. apie atsiskaitymą už statinius.
Pažymėtina, kad 2009 03 31 notaro biure S. A. ir Z. J. pasirašytas įgaliojimas G. U. jas atstovauti, kuris nebuvo notarės patvirtintas (b.l. 70, 202, t. 1), teismo vertinimu irgi suformavo S. A. įsitikinimą apie pasirašomos sutarties ne galutinumą.
Liudytoja Z. J. parodė, kad su seserimi S. A. nėra gerų tarpusavio santykių dėl su paveldėjimu susijusių reikalų, esą ji esanti pavydi, nesąžininga, jos iniciatyva tebevyksta bylinėjimasis Švenčionių rajono apylinkės teisme dėl žemės sklypo (žr. LITEKO, civ. byla Nr. 2-54-665/2014). Kartu pripažino, jog ji pati (Z. J.) pykstanti ant sesers dėl to, kad nepaisant motinos testamento turtą palikti visiems 3 vaikams, seseriai atiteko ir mirusio brolio dalis, tad iš viso jai teko 2/3 dalys. Paveldėtą sodybą su žeme savo pažįstamam R. K. pirkti pasiūliusi ji, Z. J. ir sakė jam, kad dar yra sesuo. Esą kainą R. K. galutinai suderino su S. A., sutartis buvo forminama pas notarę Molėtuose, nes taip pirkėjas buvo susitaręs ir jis jai, Z. J., atvykęs į namus dar prieš sutarties pasirašymą (nenurodė kada) sumokėjo 4300 Lt už pastatus ir 2000 Lt už žemę, nes sklypas priklausė jai vienai ir taip visiškai su ja atsiskaitė. Notaro biure visi pasirašė sutartį, įskaitant ją perskaičiusią S. A., kuri dėl nieko neprieštaravo. Vėliau ji telefonu pradėjusi reikšti pretenzijas jai, Z. J., dėl ne visų R. K. jai sumokėtų pinigų, o po dvejų metų ėmė rašyti skundus prokuratūrai ir dėl to jos abi pykstasi iki šiol. Mananti, kad sesuo, jei būtų negavusi pinigų, sutarties nebūtų pasirašiusi.
Liudytojas G. U. parodė, kad R. K. yra jo draugas, kuriam padėjo tvarkyti jo perkamo Švenčionių rajone nekilnojamojo turto-žemės sklypo ir pastatų dokumentus, taip pat pasiūlė jam sandorį forminti Molėtuose. Derybose dėl to sandorio kainos ir sutarties pasirašymo metu notaro biuro kabinete jis nedalyvavęs, o tik pasitiko atvažiavusius, bet žino, jog pas notarę visi užtruko apie valandą. Apskritai jis daugiau bendravęs su Z. J. ir tik notaro biure susitikęs su S. A.. Vėliau, gal po dvejų metų S. A. skambindama telefonu jį kaltino, esą jis nesumokėjęs pinigų, bet po to pretenzijų jam jau nebereiškė, o jis R. K. apie atsiskaitymą neklausinėjęs.
Šis liudytojas teismo vertinimu buvo suinteresuotas duoti palankius savo bičiuliui R. K. parodymus, kurie yra aiškiai subjektyvūs: nustatyta, kad jis notaro biuro kabinete tikrai buvo forminant sandorį-tai akcentavo S. A., pabrėždama, kad jis su notare ir R. K. bei A. K. nieko nepaaiškinę, prieš sutarties pateikimą buvo išėję į kitą kabinetą, tai pripažino ir kaltinamasis, ir A. K. akistatos su S. A. metu. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad sandorio įforminimas truko tik apie 15 minučių, o ne apie valandą (b.l. 142, t.1).
Liudytojas A. K., kaltinamojo draugas ir bendradarbis, paaiškino, kad tuomet 2009 03 31 būtent jis vairavo automobilį, kuriuo iš Švenčionėlių į Molėtus pas notarę su R. K. vežė Z. J. ir S. A. forminti sutarties. Ir jokios kalbos apie atsiskaitymą už perkamą turtą nebuvo nei važiuojant pirmyn, nei atgal, tad jis supratęs, kad pinigai pardavėjoms buvo sumokėti iki sandorio įforminimo. Jis pats R. K. prašymu anksčiau, prieš metus laiko buvo perdavęs Z. J. 1000 Lt už žemės sklypą. Notaro biure jis irgi buvęs, kur sutarties forminimas esą užtrukęs apie valandą. Ten būnant R. K. prašymu jis paskolinęs jam 800 Lt, kuriuos nuėmė nuvažiavęs prie bankomato, o kam R. K. juos davęs- jis nematė, bet mano, kad pinigus už perkamą turtą jis buvo sumokėjęs, nors ir nežino kiek konkrečiai. Po to vėliau jam skambino S. A. sakydama, kad ją sesuo apgavo, nes jai sumokėjo ne visus pinigus, bet R. K. jam sakęs, jog yra atsiskaitęs. Jis, A. K., manąs, kad tai abi seserys yra tarpusavyje susipykusios ir S. A. be pagrindo kaltina R. K..
Tačiau iš telefoninio pokalbio tarp S. A. ir A. K. įrašo matyti, kad to pokalbio turinys buvo kitoks, nei teismui apie jį pasakojo šis liudytojas: S. A. nekalbėjo apie tai, kad ją sesuo apgavo nesumokėdama visos pinigų sumos. Priešingai, ji skundėsi, kad “jis nė vieno lito nedavė, Ra. jūsų”. Pokalbio metu A. K. jai aiškino, kad R. K. pinigus sumokėjęs ne jai, bet prieš dvejus ar trejus metus jos seseriai Z. (J.), gi jis pats, A. K., sumokėjęs notarui (b.l. 186, 188-189, t. 1). Taigi, akivaizdu, kad A. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje buvo prieštaringi, neobjektyvūs ir tendencingi ir jis siekė padėti R. K. išvengti atsakomybės, be to, jie abiejų tarpusavyje suderinti. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, apklaustas 2011 09 29 A. K. netgi melagingai aiškino, kad pasirašant sutartį, t.y. notarės akivaizdoje R. K. sumokėjo pinigus pardavėjoms ir moterys juos skaičiavo, tik jis nematęs kiek kuri jų pasiėmė (b.l. 94, t. 1), nors tokie jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitų parodymams. Netgi jis pats telefoninio pokalbio su S. A. metu jai aiškino, kad ir Z. J. sutarties forminimo metu negavo pinigų, nes jai buvo sumokėta prieš 2-3 metus iki to forminimo (b.l. 189, t. 1). Iš šių tendencingų parodymų ir iš to, kad jis pats, kaip nustatyta, iš Vilniaus per Švenčionėlius į Molėtus vežė S. A. ir Z. J. į notaro biurą, kur tarpininkaujant G. U., jau iš anksto buvo parengta sutartis (kaip minėta, pasak kaltinamojo, įforminimas truko tik apie 15 min.) ir jis aktyviai dalyvavo tame procese, mokėjo notarei už savo draugą R. K.. Tad galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jis pats, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir su kaltinamuoju, bendrovės konsultantu bei draugu, abu besiversdami veikla, susijusia su nekilnojamojo turto supirkimu, turėjo bendrą su juo interesą pigiai įgyti nekilnojamąjį turtą. Tuo būtent logiškai paaiškinama, kodėl jis, o ne pats R. K., kaip sutartį su seserimis sudaręs asmuo, skambinant S. A. atsiliepdavo pastarojo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja apie tai aiškinosi, be to, jo pačio teigimu per akistatą su S. A. jis net kelis kartus su ja kalbėjęs telefonu už R. K.. Tuo tarpu pats kaltinamasis pokalbių su S. A. aiškiai vengė ir nieko konkretaus į jos pretenzijas jai neatsakydavo (b.l. 187, t.1).
Liudytoja Faustina Vaitavičiūtė, Molėtų 1-jo notarų biuro notarė, paaiškino, kad neprisimena jokių detalių, susijusių su 2009m. sudaryto sandorio, susijusio su R. K. ir S. A., patvirtinimu. Esą įprastai sandorio tvirtinimas trunka apie valandą laiko, šalių klausiama ar suprato turinį, ar atsiskaitė ir pan. Šiuo atveju žino, kad tai buvo eilinė sutartis, kokių tvirtinama šimtais ir kad S. A. skaitė sutarties projektą-nesusiūtą dokumentą ir po to ją pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad pinigus už sutarties patvirtinimą notarei sumokėjo pirkėjas (b. l. 185, t.1). Iš to teismas sprendžia, kad A. K. notaro biure pinigus R. K. skolino būtent šiuo tikslu-atsiskaitymui su notare.
Minėtų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, skirtingai nuo nukentėjusiosios S. A. parodymų, paaiškinimų ir skundų teiginių, kuriais ji visą laiką akcentavo, jog buvo apgauta kaip iš pradžių įtarė-tiek R. K., tiek ir sesers Z. J..
Teismas bylos kontekste pažymi tai, kad šie du asmenys buvo seniai pažįstami, bendravę, pastaroji, pasak A. K., netgi kvietėsi į svečius po sutarties pasirašymo. O nukentėjusiosios S. A. R. K. iki sandorio sudarymo net nepažinojo. Tad daroma išvada, kad jis bendraudamas su Z. J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo, derėdamas kainą, turėjo žinoti ir žinojo, jog turtą parduodančių seserų tarpusavio santykiai yra blogi būtent dėl turtinių reikalų, susijusių su paveldėjimu-S. A. atiteko jų brolio turto dalis (b.l. 63, 71-72, t. 1) ir todėl teismas yra įsitikinęs, kad jis, turintis gyvenimišką patirtį ir dirbantis verslo srityje, įskaitant nekilnojamojo turto prekybą, niekaip negalėjo visų pinigų-pakankamai didelės sumos-perduoti vienai Z. J. be jų perdavimo akto, pakvitavimo ar kitokio įforminimo ir tikėtis, jog didesniąją jų dalį ji atiduos seseriai, juo labiau, kad jis sutartyje pasirašė apie 8667 Lt sumokėjimą pačiai S. A., kas neatitiko tikrovės. Gi Z. J., kaip minėta, pripažino, jog su ja pačia buvo atsiskaityta tik už jos parduodamą turto dalį-žemės sklypą ir 1/3 dalį pastatų sumokant 6300 Lt. Kita vertus, kaltinamasis nenurodė nei pinigų kilmės, nei tikslių aplinkybių kada ir kur jis tariamai grynaisiais mokėjo 15000 Lt. Juk netgi atvykęs pas notarę jis neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už paslaugas ir skolinosi iš A. K.. Todėl teismas visiškai atmeta jo teiginius kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius kitiems įrodymams.
Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog S. A. į LR Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo raštu kreipėsi tik beveik po dvejų metų nuo sutarties sudarymo, būtent 2009m. vasario mėnesį (b.l. 1-2, t.1), esminės reikšmės sprendžiant R. K. atsakomybės klausimą neturi. Byloje nustatyta, kad maždaug po savaitės nuo sutarties pasirašymo ji jau telefonu skambino jam ir visą laiką kol buvo atliekamas ikteisminis tyrimas, ji, kaip minėta, akcentavo ne tik R. K., bet ir sesers Z. J. sukčiavimą šiems neatsiskaitant su ja ir reiškė ieškinį jiems abiem dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 194, t. 1). Tačiau atlikus užsitęsusį ikiteisminį tyrimą, 2013 09 04 Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu jis Z. J. atžvilgiu pagrįstai buvo nutrauktas, konstatavus, jog ji nepadarė nusikalstamos veikos-S. A. turto užvaldymo apgaule, kuo buvo įtariama ir ji (b.l. 125-126, t. 2). Nukentėjusioji su tokiu sprendimu sutiko ir savo ieškinį patikslino, reikalaudama žalos atlyginimo tik iš R. K..
Taigi, teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs įrodymus pagal jų sąsajumą ir savo vidinį įsitikinimą, nustatė, jog būtent R. K. apgaule įtikino S. A., jog jai priklausanti už parduodamą turtą pinigų dalis bus sumokėta vėliau, nors to daryti jis nesirengė ir tokiu būdu išvengė turtinės prievolės atsiskaityti su nukentėjusiąja. Tuo metu ši jau buvo pensijinio amžiaus, nebedirbo nuo 2002m., buvo patyrusi stresą dėl sutuoktinio onkologinės ligos, lankydavo jį po operacijos ligoninėje (buvo gydomas stacionare nuo 2009 03 09 iki 2009 03 24) ir po to slaugė jį namuose, o ir pačios sveikata buvo pašlijusi, ką patvirtina jos parodymai ir medicininiai dokumentai (b.l. 59-62, t.1). Dėl tokių aplinkybių ir savo senyvo amžiaus, patiklumo, teisinio neišprusimo, taip pat teismo vertinimu ir dėl to, kad kaltinamasis ir jo aplinka-A. K., G. U. jai sudarė solidžių ir patikimų asmenų įvaizdį, notaro biure skubotai tvirtinant minėtą sutartį, pasirašė ją, neįvardintą pirkimo-pardavimo sutartimi, manydama, jog tai dar ne galutinė, bet preliminari sutartis, kurią pasirašydama sakė, jog pinigai jai nėra sumokėti. Ir dėl to ji beveik dvejus metus delsė ir nesikreipė į teisėsaugos organus, nes tikėjo, jog su ja bus atsiskaityta.
Nustatytos byloje aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis sąmoningai ir kryptingai veikė, ketindamas apgaule užvaldyti svetimą turtą ir šis jo ketinimas atsirado dar iki sandorio sudarymo. Be kita ko, akcentuotina, kad tuo laiku, 2008-2009m. buvo itin didelis nekilnojamojo turto kainų kilimas.
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal LR BK 182str. kyla asmeniui, savo ar kitų naudai įgijusiam svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengusiam turtinės prievolės arba ją panaikinusiam panaudojus apgaulę.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo įtraukta į sau nenaudingo sandorio sudarymo procesą būtent dėl R. K. sukčiavimo ir dėl jo inciatyvos sudaryti šį apgaulingą sandorį S. A. atžvilgiu, viską derinant per tarpininką G. U., įskaitant sodybos apžiūrėjimą tik su Z. J., o ją ir nukentėjusiąją į notaro biurą Molėtuose, t.y. pagal G. U., o ne, pavyzdžiui, pardavėjų gyvenamąją vietą, nuvežė tik formaliai pasirašyti sutarties, kuri buvo iš anksto parengta (pats kaltinamasis nurodė, kad tai truko apie 15 minučių). Ir ją sau nenaudingai S. A. pasirašyti apsisprendė vien dėl to, kad R. K. tuomet pripažino pinigų jai nesumokėjimo faktą, žadėdamas atsiskaityti vėliau ir nesąžiningas jo egesys suponavo jos pažeistos teisės atkūrimo problemiškumą ar net neįmanomumą civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taigi, sandoris buvo sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio. Vadinasi, R. K. naudota apgaulė buvo esminė ir lemianti S. A. turto neteisėtą užvaldymą bei praturtėjimą jos sąskaita. Todėl jo veiksmai pripažintini ne civiliniu deliktu, bet nusikaltimu, nes padaryta veika aiškiai peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Jis padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, jog apgaule neteisėtai ir neatlygintinai įgyja S. A. turtą ir dėl to ji patirs turtinę žalą, jis numatė tokius padarinius ir jų norėjo.
Kaltinamojo veika atitinka LR BK 182 str. 1 d.
Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Vertinant jo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, bet 2013m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145str. 1d., kuris jo aiškinimu nutrauktas dėl susitaikymo su sutuoktine, taip pat jis baustas administracine tvarka (b.l. 145, 147-148, t.2), dirba verslo srityje.
Jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nesunkų nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (LR BK 47 str.).
Nukentėjusiosios patikslintas civilinis ieškinys dėl 8667 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal LR CK 6.242str. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo-šiuo atveju R. K. privalo atlyginti S. A. nuostolius tokio dydžio, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. O nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį (LR CK 6.250 str.) teismas atsižvelgia tiek į gerą kaltinamojo turtinę padėtį, tiek į tai, kad apgauta nukentėjusioji ne tik penkerius metus nesulaukė atsiskaitymo už jam parduotą turtą, bet, kaip pažymėjo savo ieškinyje, netgi sulaukė patyčių ir tikinimo, kad ji vis tiek nieko nepasieksianti.
Teismas konstatuoja, jog ir baudžiamojoje teisėje galimas procesinių palūkanų priteisimas, skatinant žalą padariusį asmenį greičiau įvykdyti prievolę (žr. Teismų praktika, Nr.34, psl.342-343). Tačiau teismo įsitikinimu nustatytinas protingas terminas savanoriškam prievolės įvykdymui, t.y. nuo kada jos turi būti skaičiuojamos jei prievolė neįvykdoma. Manytina, kad toks terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo po to, kai įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas jo vykdymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 115str. 1d., 297 str., 304 -305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 182str. 1d. ir jam paskirti 100 MGL dydžio – trylikos tūkstančių litų – baudą.
Bauda per du mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią Swedbank AB, įmokos kodas 6801.
S. A. ieškinį tenkinti visiškai ir jai priteisti iš R. K. 8667 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus) turtinei ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 5% metinių palūkanų už priteistą sumą, jas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.
Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.