Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-54-665/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2014-05-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
2-54-665/2014
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00800-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Čereškevičienė
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Z. J.
Civilinė byla Nr. 2-54-665/2014(Proceso Nr. 2-45-3-00800-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.6.1.; 17.2.;94.2.6.;43.2.;113.1.;116.1.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Čereškevičienė,sekretoriaujant V. N.,dalyvaujant ieškovei S. A. ir jos atstovui advokatui M. S.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. T., atsakovei Z. J. ir jos atstovei advokatei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo panaikinimo dalyje ir nepagrįsto praturtėjimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Z. J. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. A. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 05 21 sprendimą Nr. 2.9-86-10983 „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ( mišką ) kaimo vietovėje pilietei Z. J.“ dalyje dėl 2/3 – 0,33 ploto žemės sklypo ( kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ) (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikimo neatlygintinai ; priteisti iš atsakovės Z. J. – 1333 Lt; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą – 500 Lt, bei sumokėtą žyminį mokestį; grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji siekia ginti viešąjį interesą, todėl prašo panaikinti minėtą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, kuriuo pažeidžiant LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 13 p., žemė, užimta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, yra išperkama valstybės, todėl negalėjo būti neatlygintinai grąžinta atsakovei Z. J., nes šiai priklauso tik 1/3 dalis minėtų statinių, o likusios šių statinių 2/3 dalys priklauso ieškovei. Atsakovei vienai perdavus visą namų valdą, ieškovė neteko teisės įsigyti iš valstybės 2/3 namų valdos sklypo, ir neteko teisės savo dalies statinių parduoti su dalimi žemės sklypo, o Z. J. taip nepagrįstai praturtėjo 1333 Lt suma, nes pardavė ieškovė su atsakove pirkėjui statinius, o viena atsakovė pardavė visą namų valdos žemės sklypo, todėl turėtų ieškovei parduoto žemės sklypo 2/3 dalis kainos sumokėti. Ieškovė prašo atnaujinti vieno mėnesio nuo skundžiamo administracinio akto gavimo dienos terminą reikalavimui dėl sprendimo panaikinimo pareikšti, nes šis priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir šio sprendimo kopiją ieškovė gavo tik 2013 08 31.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą kopiją gavo 2013 08 31, tačiau apie šį sprendimą jau žinojo 2009 03 31, kai abi su atsakove pardavė joms priklausančius statinius, esančius ant 33 arų namų valdos ir tuo pačiu atsakovė pardavė visą namų valdą tam pačiam pirkėjui. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios trukdė jai ginčyti administracinį aktą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytu vieno mėnesio terminu, kadangi atitinkamas aktas neturėjo būti įteiktas ieškovei, tačiau ieškovė pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu žinojo apie ginčijamą byloje sprendimą, turėjo galimybę ginčyti akto turinį, tačiau nusprendė turimą turtą kartu su bendraturte atsakove šioje byloje parduoti. Atsakovė prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti.

Atsakovė Z. J. su ieškiniu nesutiko pateikė atsiliepimą , kuriame nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė buvo aktyvi nuosavybės teisių atkūrimo procese, jos pareiškimo pagrindu buvo nustatinėjami juridiniai faktai teisme ir sprendimų teisme pagrindu atkuriamos nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę. Ieškovė nepageidavo įgyti žemės po jai ir atsakovei priklausančiais pastatais, dalyvavo kaip sandorio šalis parduodant dabartiniam savininkui R. K. ieškovei ir atsakovei priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) su kuriais kartu buvo parduota už 2000 Lt ir šiems statiniams priskirta namų valda, kuri buvo vienos atsakovės Z. J. nuosavybėje; ieškovė pasirašė minėtą pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę, šios sutarties ieškovė neginčija, todėl neturi pagrindo teigti, kad nežinojo, jog namų valda šiems statiniams eksploatuoti priklauso tik atsakovei. Visą laiką apie tai ieškovei buvo žinoma, tačiau ji siekė atkurti nuosavybės teises į žemę sau naudingiausiu būdu -ekvivalentu, o ne po parduodamais statiniais. Statinius, kurių jai priklauso 2/ 3 dalys, siekė parduoti ir pardavė. Todėl ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nes siekė gauti žemės ir miško arčiau gyvenamosios vietos, bet suprasdama, kad statinių be žemės sklypo sėkmingai neparduos, ji pasinaudojo aplinkybe, kad statinių bendrasavininkė įgijo visą namų valdą, taip sudarius sąlygas parduoti sėkmingai statinius be jokių investicijų ir sąnaudų į namų valdos žemės sklypą prie šių statinių, kurių didesnioji dalis priklausė iki pardavimo ieškovei S. A. , įgijimą . Todėl ieškovė niekaip nenukentėjo, o atsakovė visiškai nepraturtėjo, nes įgijo namų valdą neatlygintinai jai perduodant žemę iš valstybės , padengiant ją grąžintina žeme. Ieškovė pareiškė ieškinį piktnaudžiaudama teise, nes jos teisės visiškai nebuvo pažeistos, kadangi ji nesiekė dalies namų valdos įgyti, kad buvo priešingai - tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė yra pilnai realizavusi savo teisę, jai nuosavybės teisės į žemę ir mišką yra pilnai atkurtos jos pasirinktu būdu. Už piktnaudžiavimą teise jai privalomai turi būti paskirta 20000 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Sutinkamai su LAT praktikoje suformuota taisykle, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, abu reikalavimus nagrinėja pirmos instancijos bendros kompetencijos teismas, todėl , byloje ieškovei ginčijant viešojo administravimo institucijos aktą ir keliant reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, jie abu nagrinėjami šioje civilinėje byloje. Tačiau ieškovė reikšdama pirmąjį reikalavimą turi laikytis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 dalies nuostatos. Dėl išdėstyto teisė skųsti sprendimą ir kelti pirmąjį ieškinio reikalavimą nėra absoliuti. Manydama, kad skundžiamo akto dalis pažeidžia jos civilines teises, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos . Iš bylos medžiagos matyti ( b.l.55-56), kad statinius , dėl kurių namų valdos pardavimo atsakovei ieškovė kelia nepagrįsto praturtėjimo reikalavimą, ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė nuo 2006 05 10 iki 2009 03 31 ( b.l.19-20) ir šie duomenys yra išviešinti Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 05 10. Minėtus statinius ginčo šalys paveldėjo po savo motinos F. D. mirties. Todėl abi turėjo teisę įsigyti statiniams aptarnauti skirtą namų valdą proporcingai turimai statinių daliai arba pagal susitarimą tarpusavyje, taip pat šią namų valdą teisę įsigyti turėjo ir tik viena iš savininkų ( LR CK 6.394 str., kuris numato atvejus, kad daiktų savininkas nebūtinai turi būti ir žemės sklypo , kuriame yra jam priklausančio daikto dalis savininkas). Atsakovė Z. J. įgijo namų valdą – 33 arus, kuriuose buvo 1/3 dalis jai bendrąja daline nuosavybe priklausančių statinių 2007 05 21 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.9-86-10983 pagrindu ir ši jos nuosavybės teisė išviešinta Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 07 10, todėl ieškovė, elgdamasi kaip apdairus ir rūpestingas nekilnojamojo daikto savininkas nuo pat paveldėjimo momento turėjo teisę kreiptis į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą( tuo metu įgaliota institucija Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių ) dėl namų valdos įgijimo ir pasirinkti jos įgijimo būdą, o apie atsakovės Z. J. įgytą namų valdą turėjo galimybę sužinoti nuo 2007 07 10. Dėl šių įrodymais byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, jog ieškovei apie skundžiamo akto priėmimą buvo žinoma nuo 2007 07 10, nes buvo išviešinta apie jo priėmimą, ieškovė įgijo teisę ir galimybę susipažinti su šiuo aktu Registro įmonėje, jo priėmėjo internetiniame tinklapyje ir galėjo jį ginčyti per vieną mėnesį. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė praleido terminą skųsti minėtą aktą. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str.,19 str. nustato teisę skųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tačiau sutinkamai su to paties įstatymo 18 str. nuostatomis matyti, kad šie sprendimai išduodami piliečiams , kurių prašymus atkurti nuosavybės teises įgaliota institucija išnagrinėjo. Byloje ieškovė neįrodė, jog ji prašė perduoti jai žemę neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kaime namų valdai jai priklausantiems statiniams aptarnauti, todėl jos teisę skųsti pirmame ieškinio reikalavime nurodytą sprendimą ir šio skundo padavimo terminai vertintini pagal ABTĮ 33 str. 1 d. , nuo skundžiamo akto paskelbimo, o ne nuo sprendimo įteikimo dienos, kaip tai numatyta LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str.,19 str. Kadangi atsakovai prašo taikyti senatį, tai tuo pagrindu ieškinys būtų atmestinas, jei ieškovė neprašytų šio termino atnaujinti. Vienok ieškovė patikslino ieškinį ir prašymu dėl termino atnaujinimo prašo terminą atnaujinti, nes minėtas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, o ji kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindama viešąjį interesą. Įstatymo leidėjas ( ABTĮ 34 str.) nustato, kad teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 str. 2 d. 1-7 punktuose. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms prašymas atnaujinti vieno mėnesio Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo apskundimo terminą netenkinamas.

Ieškovė pareiškė ieškinį , kuriuo siekia apginti pažeistas teises. Todėl ieškovė turi įrodyti, kad jos teisės iš tiesų pažeidžiamos. Iškovė teigia patikslintu ieškiniu, kad jos teisę įgyti žemės sklypą- 2/3 dalis namų valdos prie jai priklausančių 2/3 dalių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), panaikino 2007 05 21 Vilniaus apskrities viršininko 2007 05 21 sprendimas Nr. 2.9-86-10983, nes juo 0,33 ha ploto namų valdos žemės sklypas perduotas atsakovei Z. J. grąžinant natūra , atkūrus nuosavybės teises Z. J. į buvusio savininko F. D. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Ieškovė siekia, kad šis administracinis aktas būtų panaikintas iš dalies, nes panaikino jos teisę įsigyti 2/3 dalis namų valdos žemės sklypo, kadangi jai priklauso tokia pati dalis namų valdoje išdėstytų statinių, o atsakovei priklauso 1/3 dalis jai nuosavybėn perduotoje namų valdoje esančių statinių. Kaip teismas nustatė, aktą ji gavo tik 2013 08 31, o ieškinį teismui pateikė 2013 09 30, tai manė , kad termino skųsti minėtą sprendimo ji tikėtina nepraleidusi, tačiau ieškovė sutinka, kad 2009 03 31 ji kartu su bendrasavininke Z. J. pardavė namų valdoje esančius statinius R. K. su sutuoktine, be to buvo ta pačia sutartimi parduotas ir visas 33 arų namų valdos sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, nuo 2007 05 21 ( išviešintas nekilnojamojo turto registre 2007 10 11 ) atsakovei Z. J. priklausantis asmeninės nuosavybės teise. Šio sandorio ieškovė nurodė neginčijanti. Kadangi 2/3 dalis minėto namų valdos žemės sklypo atsakovė įgijusi be teisėto pagrindo, tai ji nepagrįstai praturtėjusi 1333 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės ieškovei. Teismas su tokia ieškovės pozicija ir vertinimu nesutinka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad faktinė aplinkybė, jog visa namų valda perduota nuosavybėn tik vienai iš bendrasavininkų yra įrodyta ir ieškovei buvo žinoma ne vėliau, kaip sandorio su R. K., sudaryto 2009 03 31 , sudarymo metu, kai ieškovė jį pasirašė, o notarė jį patvirtino ( b.l.9). Sutarties 6 p. skelbia, kad pardavėjos pareiškė, jog nėra trečiųjų asmenų, turinčių kokių nors teisių į parduodamą daiktą, todėl ieškovė neįrodė, kad 2009 03 31 ji vertino žemės sklypo pardavimą, kaip pažeidžiantį jos teises, todėl tuo pagrindu ji negali iš atsakovės reikalauti 2/3 dalių atsakovės gautų iš sandorio dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo. Ieškovei prašant iš dalies panaikinti aktą, kuriuo atsakovei perduotas nuosavybėn visas namų valdos žemės sklypas, o ne jo 1/3 dalis, sektų išvestinis reikalavimas dalyje- grąžinti 2/3 namų valdos valstybės nuosavybėn, tačiau toks sprendimas pažeistų pačios ieškovės teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra pateikusi atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai grąžinti jai namų valdos 2/3 dalis natūra, nes jai priklauso 2/3 dalys namų valdoje esančių statinių. Iš pateiktų nuosavybės teisės atkūrimo bylų matyti, kad ieškovė savo teises realizavo pasirinkusi gauti žemę ekvivalentu kitoje vietovėje. Reikalavimą į 33 arus namų valdos ieškovė išviešino tik su ieškiniu į teismą, tačiau tuo metu teisę įgyti namų valdos žemės sklypo 2/3 dalis ji jau buvo savo valia praradusi, nes dar 2009 03 31 ji savo statinių dalį pardavė dabartiniam savininkui R. K.. Todėl ieškovė neįrodė, kad atsakovai pažeidė jos teisę įsigyti nuosavybėn 2/3 dalis namų valdos (duomenys neskelbtini) kaime. Nors ieškovė teigia, kad ginčijama akto dalimi buvo pažeistas imperatyvas, nes LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo 12 str. 1 d. 13 p. nustato privalomą žemės išpirkimą, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Nors žemė ir yra išperkama, kai ji užimta gyvenamųjų namų, tačiau ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei žemė užimta kitų gyvenamųjų namų savininkų, tokiu atveju jie turi pirmumo teisę įsigyti prie jiems priklausančių namų suformuotą namų valdą. Iš bylos medžiagos matyti, kad namas su priklausiniais priklausė buvusiai žemės savininkei F. D. ( b.l. 127- 128) , todėl ir namų valda šiuo atveju nepriskirtina valstybės iš savininkų išperkamai žemei . Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas įstatymo imperatyvas, kad ieškiniu ieškovė gina viešąjį interesą. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pagal ieškovės pareiškimą ištyrė nuosavybės teisių atkūrimo procesus, kurių metu atkurtos nuosavybės teisės į į buvusių savininkų F. D., F. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime Švenčionių rajone . Atlikus tyrimą viešojo intereso pažeidimo nebuvo nustatyta ( b.l.103-113). Teismas sutinka, kad šioje byloje ieškovės S. A. interesas iš dalies nuginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą gali būti vertintinas, tik kaip ieškovės ir atsakovės tarpusavio interesų konfliktas, neišeinantis iš šių asmenų interesų sferos. Dėl išdėstyto negalima teigti, jog atsakovė Z. J. nepagrįstai praturtėjo, parduodama jai vienai priklausantį žemės sklypą. Sandorio su R. K. u sudarymo metu vienai Z. J. priklausė žemės sklypas, todėl ir visą žemės sklypo kainą – 2000 Lt ji teisėtai gavo viena. Todėl ieškovė niekaip nenukentėjo, o atsakovė visiškai nepraturtėjo, nes įgijo namų valdą neatlygintinai jai perduodant žemę iš valstybės , padengiant ją grąžintina žeme, kurią vėliau pardavė. Gi ieškovė S. A. nepasinaudojo teise įgyti minėtos namų valdos dalį, nors tokią galimybę turėjo, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procese savo teisę realizavo- jai nuosavybės teisė atkurta jos pasirinktu būdu- ekvivalentu. Duomenų , kad ieškovė siekė pirkti dalį namų valdos iš valstybės byloje negauta. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės teisės buvo pažeistos dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 05 21 sprendimo Nr. 2.9-86-10983 „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ( mišką ) kaimo vietovėje pilietei Z. J.“ priėmimo. Taip pat neįrodytas atsakovės Z. J. nepagrįsto praturtėjimo faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 5 str., 270 str., LR CK 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 4 d. 6.242 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės S. A. 2014 02 20 prašymo dėl termino skųsti Vilniaus apskrities viršininko 2007 05 24sprendimą Nr. 2.9-86-10983 atnaujinimo.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,85 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Priteisti iš ieškovės S. A. atsakovei Z. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt jos turėtų advokatės atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Čereškevičienė