Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-20 · Administracinė byla Nr. A-556-2884-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
A-556-2884-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01881-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
J. Ž.
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556-2884/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01881-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 3 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, t. y. 10 734,31 Lt, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 1D-4593 (11).

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus išvadą Nr. 16660 nuo 2000 m. liepos 2 d. paskirta 1 042,51 Lt valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. ji buvo sumažinta. Valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, o kadangi pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, valstybinė pensija dar kartą buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Dirbantiems valstybinės pensijos mažinimas daugiau negu tiems, kurie nedirba, pažeidžia teises ir teisėtus interesus. Dėl to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos valstybinės pensijos. Dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo pareiškėjas 2013 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau ji atsisakė gera valia ją grąžinti.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 47) prašė bylą nutraukti.

Atsakovai paaiškino, kad byla nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos (nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d.) iki skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Teigė, kad VAĮ terminas administracinei procedūrai inicijuoti turi prioritetą prieš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo analogiją. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą Vidaus reikalų ministerijos sprendimui ginčyti. Rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. I-2366-815/2013, I-2507-815/2013, I-2844-208/2013, kuriuose konstatavęs, kad pareiškėjai praleido 3 metų terminą, teismas pareiškėjų skundus atmetė arba bylą nutraukė. Taip pat atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas būtų praleistas ginčyti pensiją, negautą 2010 m. sausio, vasario mėnesiais, nes ji buvo išmokėta atitinkamai 2010 m. vasario 26 d. ir 2013 m. kovo 20 d., o į Vidaus reikalų ministeriją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. balandžio 15 d. Bet kuriuo atveju prašė atidėti pensijų kompensavimą iki 2014 m. vasario 1 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 63–68) pareiškėjo J. Ž. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 1D-4593(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Teismas įpareigojo atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti J. Ž. 10 138,21 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus 21 centą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos. Likusią pareiškėjo reikalavimų dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas su 2013 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti paskirtą valstybinę pensiją. Vidaus reikalų ministerija sprendimu, įformintu 2013 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1D-4596(11), atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo ir Vidaus reikalų ministerijos atsisakymo grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį teisėtumo ir pagrįstumo. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos išduota 2013 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. 11PP(P)-3128 apie 2010–2012 m. pensijos dydį patvirtina, kad pareiškėjui paskirta 1 042,51 Lt valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuojama ir mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu. Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, šiuo pagrindu pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai. Tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo pensija dar kartą buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, nes nurodytu laikotarpiu pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu valstybinės pensijos mažinimas šiuo pagrindu yra neteisėtas. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nurodytu laikotarpiu susidarė 10 734,31 Lt nepriemoka. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nurodė, kad pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimą teismui. Savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys gali apginti per trejų metų terminą. Nagrinėjamu atveju ši procedūra išlaikyta. Pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjo prašymą patenkinti. Iš pateiktos pareiškėjo valstybinės pensijos bylos matyti, kad pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą pareiškėjas sužinodavo kiekvieną mėnesį, kai jam buvo išmokama sumažinta pensija. Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. liepos 1 d. rašte Nr. 11PP(P)-4159 patvirtino, kad vadovaujasi minėta teisės norma. Kadangi gindamas savo teisę gauti paskirtą pensiją pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013 m. balandžio 15 d., tai jam gali būti priteisiama valstybinės pensijos dalis, neišmokėta nuo 2010 m. kovo 1 d., t. y. nuo datos, kai jis sužinojo apie gautą kovo mėnesio sumažintą pensiją (apie veiksmą), t. y. jis nepraleido 3 metų termino tokiam veiksmui skųsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisė 10 138,21 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Teismas pensijos dalį priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas kilo iš viešosios teisės reguliuojamų santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, todėl prašymas priteisti procentines palūkanas negali būti tenkinamas. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenustato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos. Skundžiamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek, kiek atsisakyta grąžinti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją. Vidaus reikalų ministerija atsiliepime nepagrįstai aiškina, kad ginčo teisiniam santykiui taikytinas VAĮ, jo 23 straipsnio 6 dalis. Vadovaujantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne VAĮ, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atsakovas atsiliepimo nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti skundo padavimo terminai (taikytina šio teisės akto redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., nes senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos). Vidaus reikalų ministerija taip pat nepagrįstai aiškina, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą sprendimui skųsti. Skundžiamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas pareiškėjui įteiktas 2013 m. gegužės 13 d., skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2013 m. birželio 3 d., t. y. pirmą po ne darbo dienos darbo dieną. Kita vertus, pagal LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013), specialiu įstatymu nenustačius institucijos, įgaliotos mokėti valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminų, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 72–73) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas turėjo bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu. Teigia, kad pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi praleidęs VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Pažymi, kad atsakovo argumentai neprieštarauja LVAT administracinei bylai Nr. A552-519/2013, nes šioje byloje pareiškėjas kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, nepraleidęs VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto 6 mėnesio termino.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81–82) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismas tinkamai taikė teisės aktus, nuosekliai vadovavosi teismų formuojama praktika. Pažymi, kad atsižvelgiant į galiojusį teisinį reguliavimą apskundimo termino nepraleido.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimu (b. l. 77–78) prisideda prie apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjui J. Ž. paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dydžio sumažinimo teisėtumas. Byloje nėra kvestionuojama, kad toks pensijos sumažinimas buvo pareiškėjui taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo pagrindu: taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (šio straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai) ir – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (šio straipsnio nuostatos paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai). Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka susidarė 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėnesį išmokėta 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 33).

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinamoje administracinėje byloje atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo pateiktu terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimu, yra reikšminga ir aktualu atsakyti į pagrindinį klausimą, ar pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniame teisme, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d. (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tikrinamoje byloje pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Pareiškėjas į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. birželio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Atsižvelgus į paminėtus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo terminų skaičiavimo tvarką, be to, neįvykdė jam tenkančių pareigų, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.

Šioje byloje, kaip ir LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nėra įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galinčios pagrįsti pareiškėjo delsimą kreiptis į teismą, ir tokia padėtis susiklostė dėl pirmosios instancijos teismo padarytos teisės klaidos.

Paminėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje šiuo aspektu pažymėta, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Šiame kontekste taip pat akcentuota ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus argumentus teismų praktikos kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas pareiškėjui turi išaiškinti jo teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tik įgyvendinus šią teismui tenkančią pareigą bus nustatytos visos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios liko neįvertintos pirmosios instancijos teismui priimant nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius