Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1701-779/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: 2A-1701-779/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20432-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: UAB „Transtira“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas: Zurich Insurance Plc, UAB „Transtira“

Kategorijos

2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1701-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20432-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Zurich Insurance Plc dėl nuostolių atlyginimo ir pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Zurich Insurance Plc 434,80 Eur (1 501,28 Lt) nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2013-01-14 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu į UAB „Transtira“ priklausančio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dešinę pusę atsitrenkė Didžiojoje Britanijoje registruotas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl Didžiojoje Britanijoje registruoto automobilio kaltės – išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos ir darydamas kairįjį posūkį, jis nepraleido žiedine sankryža tiesiai važiuojančio automobilio Volvo, dėl ko atsitrenkė į jį ir apgadino abi transporto priemones. Didžiojoje Britanijoje registruotas automobilis draustas atsakovo bendrovėje, kurio atsakingas atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje yra ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Volvo remonto vertė sudarė 1 501,28 Lt be PVM. Ieškovo teigimu, atsakovas turi atlyginti žalą, patirtą dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl Didžiojoje Britanijoje registruoto automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Zurich Insurance Plc atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, remiantis LR Transporto priemonių draudikų biuro suteikta informacija, Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras nustatė eismo įvykio faktą ir administravo žalą: eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas M. S., o nukentėjusiuoju - Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras nustatė nukentėjusiojo patirtą žalą, atlygino ją nukentėjusiam asmeniui ir 2014-03-03 pateikė reikalavimą LR Transporto priemonių draudikų biurui grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti žalos administravimo patirtas išlaidas. LR Transporto priemonių draudikų biuras 2014-04-18 apmokėjo pateiktą reikalavimą. Atsakovo Zurich Insurance Plc manymu, ieškovas UAB „Transtira” nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltę. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S.. Ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui, kadangi jam atsakomybė kiltų tik tuo atveju, jei įvykio kaltininku būtų pripažintas Didžiojoje Britanijoje registruoto automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Nepakeitus ar nepanaikinus Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuro sprendimo, ieškovo ieškinys yra atmestinas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį tinkamam atsakovui, turėtų remtis Didžiosios Britanijos teise, kaip tai numato civilinio kodekso (toliau – CK) 1.44 str., 1974-05-04 Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ 1 428,21 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-14 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė UAB „Transtira“ priklausantis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Didžiojoje Britanijoje registruotas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje (kitoje ES valstybės narėje, kurios Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės - Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras nustatė eismo įvykio faktą ir administravimo žalą: eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas M. S., o nukentėjusiuoju - Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras nustatė nukentėjusiojo patirtą žalą, atlygino ją nukentėjusiam asmeniui ir 2014-03-03 pateikė reikalavimą LR Transporto priemonių draudikų biurui grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti žalos administravimo patirtas išlaidas. LR Transporto priemonių draudikų biuras 2014-04-18 apmokėjo pateiktą 1 428,21 Eur (1 174,46 GBP) reikalavimą. Ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB „Transtira” atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistinos, nevertinant jų pagrįstumo. Nurodo, kad, atsakovui UAB „Transtira“ ginčijant žalos padarymą, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, o teismas privalo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš viseto daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą. Atsakovo manymu, dėl eismo įvykio yra kaltas Didžiojoje Britanijoje registruoto automobilio vairuotojas, todėl UAB „Transtira“ neturi pareigos atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išmokėtų sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo UAB „Transtira“, ieškinį atmetė, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo UAB „Transtira“ 1 428,21 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 428,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 462,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo UAB „Transtira“ atsakovui Zurich Insurance Plc 1 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujasi automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paaiškinimu, surašytu eismo įvykio dieną, o ne automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paaiškinimu, pateiktu tik pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą, ir praėjus 1,5 mėnesio po įvykio. Vairuotojo M. S. paaiškinimą vertino kritiškai, kaip nepakankamą aplinkybei, jog jis, važiuodamas žiedine sankryža, rodė dešinį posūkį, įrodyti.

8. Teismas laikė, jog automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė Greitkelio kodekso 186 taisyklę, ko pasėkoje įvyko abiejų transporto priemonių susidūrimas. Teismas vertino, kad bylos medžiaga nepaneigė Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuro sprendimo pripažinti vairuotoją M. S. kaltu.

9. Atsakovas UAB „Transtira“ nepateikė kitokio užsienio teisės turinio, nei įrodinėjo ir teikė dėl to įrodymus ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (CPK 178 str.). Atsakovo UAB „Transtira“ pateiktas Velso Apeliacinio teismo 2015-02-19 sprendimas neatstoja kito teisės turinio, o taikyti jo suformuotą praktiką, kurioje nukrypstama nuo Didžiojoje Britanijoje galiojančių eismo taisyklių, teismas neturi pagrindo, nes nagrinėjamos civilinės bylos ir bylos, išnagrinėtos Velso Apeliaciniame teisme, faktinių aplinkybių ir eismo įvykių dalyvių ketinimų bei elgesio tapatumas neįrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Transtira“, sukėlęs eismo įvykį neapdrausta transporto priemone, yra ir neapdraustos transporto priemonės savininkas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai iš atsakovo UAB „Transtira“ priteistina 1 428,21 Eur nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės atsakovas Zurich Insurance Plc, kaip jo draudikas, neturi pareigos atlyginti automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-01-14 eismo įvykio metu patirtų apgadinimų. Nenustačius automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės, nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Transtira” ieškinys atsakovui Zurich Insurance Plc buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas UAB „Transtira“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ atmesti, o UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Zurich Insurance Plc dėl 434,80 Eur žalos, atsiradusios 2013-01-14 eismo įvykio metu apgadinus UAB „Transtira“ vilkiką, atlyginimo patenkinti pilnai; priimti į bylą naujus įrodymus, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamu sprendimu: įsakymą dėl komandiruotės; UAB „Transtira“ pažymą dėl darbuotojo M. S. komandiruotės laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2013-03-05; Anglijos ir Velso Apeliacinio teismo 2003-02-27 pilną sprendimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas iš esmės netyrė ir neanalizavo, kokiu pagrindu ir kokių duomenų pagrindu Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą Ford Mondeo valdytojui bei be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią faktui, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą, todėl nepagrįstai UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Zurich Insurance Plc atmetė, o Biuro ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ tenkino.

11.2. Teismas be pagrindo suteikė prioritetą Ford Mondeo vairuotojo paaiškinimams lyginant su UAB „Transtira“ vairuotojo M. S. paaiškinimais (nes jie raštu pateikti praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio), kai tie patys Ford Mondeo vairuotojo paaiškinimai taip pat teikti praėjus 10 dienų po eismo įvykio. Ford Mondeo vairuotojas privalėjo stebėti jo kairėje pusėje vykstantį eismą, nelenkti UAB „Transtira“ vilkiko, įvertinant ir tai, kad UAB „Transtira“ vairuotojas rodė dešinio posūkio signalą, tačiau to nedarė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ford Mondeo važiavo dešine kelio dalimi, o UAB „Transtira“ vilkikas kairiąja kelio dalimi. Ginčo eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje, todėl šioje situacijoje galiojo Jungtinės Karalystės Greitkelio kodekso 182 punktas, numatantis, kad vairuotojai turi naudotis veidrodėliais ir prieš pasukant į kairę, parodyti kairiojo posūkio signalą; prieš pasukant į kairę nelenkti, prieš pasukant stebėti eismą kairėje jūsų pusėje; taip pat galiojo Jungtinės Karalystės Greitkelio kodekso 184 punktas, numatantis, kad visais atvejais vairuotojai turi naudotis veidrodėliais, manevro signalais; nustatyti tinkamą greitį ir padėtį atsižvelgiant į eismo sąlygas; atkreipti dėmesį į visų eismo dalyvių aplink esančių greitį ir padėtį; taip pat galiojo Jungtinės Karalystės Greitkelio kodekso 186 punktas, numatantis, kad, jei vairuotojas nori išvažiuoti iš žiedo į pirmąjį išvažiavimą, jis turi laikytis žiede kairės kelio pusės ir rodyti kairiojo posūkio signalą; 187 punktas, numatantis, kad vairuotojai visais atvejais privalo būti budrūs ir suteikti pakankamai erdvės ilgoms transporto priemonėms (įskaitant transporto priemones su priekabomis); dėl tokių transporto priemonių ilgio tai gali turėti įtakos jų važiavimo trajektorijai, kertant juostų linijas ar artėjant bei judant žiedinėje sankryžoje. Jei Ford Mondeo vairuotojas važiavo šalia sunkvežimio (kaip jis nurodo savo paaiškinime), jis bet kokiu atveju turėjo stebėti eismą ir transporto priemones savo kairėje pusėje prieš atlikdamas kokį nors manevrą ir nelenkti vilkiko Volvo, o palaukti, kol jis baigs atitinkamą manevrą įvertinant ir tai, kad Jungtinės Karalystės Greitkelio kodeksas nurodo suteikti prioritetą ilgoms transporto priemonėms (įskaitant transporto priemones su priekabomis) bei tai, kad Ford Mondeo nevažiavo kaire kelio puse, o turėjo siekdamas žiede išvažiuoti į pirmąjį išvažiavimą. UAB „Transtira“ vairuotojas paaiškinimą dėl eismo įvykių pateikė po įvykio praėjus 1,5 mėnesio dėl to, kad tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Remiantis abiejų vairuotojų paaiškinimais, vilkikas Volvo važiavo kairiąja kelio puse ir suko žiedu dešinėn, o Ford Mondeo važiavo dešinėje kelio pusėje ir, įjungęs kairės pusės posūkio signalą, norėjo išvažiuoti iš žiedo pirmame išvažiavime. Atsižvelgiant į Biuro pateiktus iš Didžiosios Britanijos biuro gautus duomenis apie kelių eismą, vilkikas Volvo, važiavęs kaire juosta, galėjo važiuoti tik tiesiai kelyje (t. y., išvažiuoti iš žiedo), o Ford Mondeo, važiavęs dešine puse, galėjo važiuoti tiesiai (išvažiuoti iš žiedo) arba tęsti kelionę aplink žiedu. Vilkikas Volvo, norėdamas tęsti kelionę žiedu, turėjo važiuoti dešine juosta (laikytis dešinės pusės). Greitkelių kodekso taisyklė 185 numato, kad, važiuojant žiedu, pirmenybę turi eismas iš dešinės pusės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vilkiko Volvo vairuotojas įvažiavo į žiedą ne ta eismo juosta - norėdamas išvažiuoti antrame išvažiavime, vairuotojas turėjo laikytis dešinės pusės. Taip pat Ford Mondeo turėjo pirmenybę, nes buvo vilkiko Volvo dešinėje pusėje.

12.2. Teiginį, kad dėl 2013-01-14 įvykio yra atsakingas ne vilkiko Volvo, o Ford Mondeo vairuotojas, UAB „Transtira“ grindžia tik vairuotojo M. S. rašytiniu paaiškinimu. Šis paaiškinimas buvo pateiktas Didžiosios Britanijos biurui, paaiškinimą vertino ir teismas, nurodydamas, kad paaiškinimas nėra pakankamas aplinkybę, jog vilkiko Volvo vairuotojas rodė dešinį posūkį, laikyti įrodyta. Net ir konstatavus, kad vilkiko Volvo vairuotojas rodė posūkį, nebūtų pagrindo teigti, kad 2013-01-14 įvykio kaltininkas yra Ford Mondeo vairuotojas.

Šalies argumentai

12.3. Kartu su apeliaciniu skundu UAB „Transtira“ prašo prijungti prie bylos įsakymą dėl M. S. komandiruotės ir pažymą dėl M. S. komandiruotės, tačiau šie dokumentai galėjo būti pateikti ir nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje. Nei UAB „Transtira" atstovas, nei M. S. nenurodė aplinkybių, kodėl paaiškinimas buvo pateiktas tik praėjus 1.5 mėnesio po 2013-01-14 įvykio, todėl tik teikiant apeliacinį skundą atsiradę įrodymai vertintini kritiškai ir neprijungtini.

Atsiliepimas

13. Ieškovas Lietuvos Respublikos draudikų biuras pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nėra realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis buvo paremtas išimtinę kompetenciją apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto - Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatomis.

13.2. Nėra pagrindo prijungti prie bylos ieškovo UAB „Transtira“ papildomų įrodymų. Šiuo atveju, apeliantą atstovavo profesionalus teisininkas, ginčo dalykas buvo aiškiai suformuluotas dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau apeliantas papildomų įrodymų, nesant jokių objektyvių kliūčių, neteikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Ieškovas UAB „Transtira“ prašo prijungti prie bylos UAB „Transtira“ vadovo įsakymą dėl M. S. komandiruotės; UAB „Transtira“ pažymą dėl darbuotojo M. S. komandiruotės laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2013-03-05; Anglijos ir Velso Apeliacinio teismo 2003-02-27 pilną sprendimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą.

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl nurodytų įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Kadangi ieškovo naujai pateikti įrodymai neatitinka jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, atsiradusią vairuojant transporto priemonę, aiškinimo ir taikymo klausimai.

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-01-14 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės: Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininku buvo UAB „Transtira“. Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo FH valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl eismo įvykio metu transporto priemonei Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos likvidavimo Didžiosios Britanijos transporto priemonių biuras patyrė 1 181,11 GBP išlaidų.

20. 2014-02-28 raštu Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į LR transporto priemonių draudikų biurą ir nurodė, kad 2013-01-14 Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini) kelyje dėl transporto priemonės Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta 1 174,46 GBP žala, šią žalos sumą sumokėjo Didžiosios Britanijos draudikų biuras ir pareikalavo ją kompensuoti LR transporto priemonių draudikų biurui. LR transporto priemonių draudikų biuras 2014-04-18 kompensavo Didžiosios Britanijos draudikų biurui 1 174,46 GBP Eur sumą, apie tai informavo Didžiosios Britanijos draudikų biurą 2014-04-18 raštu.

Dėl įrodymų vertinimo

21. UAB „Transtira“ iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo atsakingas už 2013-01-14 eismo įvykio metu automobiliui Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą.

22. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad automobilio Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė Greitkelio kodekso 186 taisyklę, dėl ko įvyko abiejų transporto priemonių susidūrimas. Teismas nusprendė vadovautis ne automobilio Volvo FH, tačiau automobilio Ford Mondeo vairuotojo paaiškinimais; nurodė, kad UAB „Transtira“ nepaneigė Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuro sprendimo pripažinti vairuotoją M. S. kaltu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, siekiant nustatyti už eismo įvykį atsakingą asmenį.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-01-24, 10 dienų nuo eismo įvykio dienos surašytame Ford Mondeo vairuotojo paaiškinime buvo nurodyta, jog jis, įvažiuodamas į sankryžą, parodė kairiojo posūkio signalą, norėdamas iš žiedo išvažiuoti pirmuoju išvažiavimu, tačiau, sunkvežimis Volvo važiavo šalia ir, nerodydamas posūkio, nusprendė sukti į dešinę, nekreipdamas dėmesio į šalia važiuojančius, todėl Ford Mondeo vairuotojui, išvažiuojant iš žiedo, sunkvežimis savo dešinės pusės priekiu atsitrenkė į jo kairės pusės galą.

26. 2013-03-06 surašytame transporto priemonės Volvo FH vairuotojo M. S. paaiškinime nurodyta, kad vairuotojas, važiuodamas žiedine sankryža su įjungtu dešinės pusės posūkio signalu, pajuto smūgį į vilkiko dešinį šoną; eismo įvykį sukėlė Anglijos pilietis, kuris, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, užkabino ir apgadino vilkiką.

27. Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras, ištyręs įvykio aplinkybes, nustatė, kad atsakingu už eismo įvykį pripažintinas Volvo FH vairuotojas M. S., taigi, patvirtino Ford Mondeo vairuotojo nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Duomenų, kad Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras eismo įvykio aplinkybes ištyrė netinkamai, neįvertino visų įrodymų, byloje nėra, dėl ko nėra pagrindo abejoti tokios išvados apie eismo įvykio aplinkybes patikimumu.

28. UAB „Transtira“ nepateikė jokių įrodymų, be M. S. paaiškinimo, kuriuose būtų užfiksuota aplinkybė, kad M. S., važiuodamas žiedine sankryža, rodė dešinės pusės posūkio signalą. Į bylą nepateikta vaizdo registratoriaus įrašo (jei toks buvo), nepateikta iš karto po eismo įvykio metu rašytų vairuotojo pastabų bei pranešimų, telefono skambučių išklotinių, skirtų UAB „Transtira“ ar kitiems asmenims/institucijoms ar tuo metu surašytos ir pasirašytos įvykio schemos, ar kita forma užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių, kurios patvirtintų M. S. 2013-03-06 rašte nurodytas aplinkybes. Nesant šias aplinkybes patikimai patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad tiek transporto priemonės Ford Mondeo vairuotojo, tiek Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuro nurodytos eismo įvykio faktinės aplinkybės sutapo, į tai, kad M. S. paaiškinimas surašytas praėjus 1,5 mėnesio po eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, vertino, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko Ford Mondeo vairuotojo ir Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuro nurodytomis aplinkybėmis, t. y. Volvo FH vairuotojui nerodant dešiniojo posūkio signalo ir nesuteikiant pirmenybės dešinėje eismo juostoje važiavusiam Ford Mondeo vairuotojui. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl UAB „Transtira“ pareigos atlyginti žalą

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. S. pažeidė Didžiojoje Britanijoje galiojančio Greitkelio kodekso 186 taisyklę, dėl ko jis laikytinas atsakingu už eismo įvykį.

30. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

31. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo Didžiosios Britanijos teisės aktus, susijusius kelių eismo taisyklėmis, galiojusiomis eismo įvykio metu.

32. Nustatyta, kad pagal Didžiojoje Britanijoje galiojančio Greitkelio kodekso 186 taisyklę, jeigu ženklai ar žymėjimai nenurodo kitaip, išvažiuojant dešiniuoju išvažiavimu arba važiuojant visą ratą reikia parodyti dešinįjį posūkį ir važiuoti dešiniąja juosta, žiede laikytis dešinės pusės, kol reikės persirikiuoti ir išvažiuoti iš žiedo, pravažiavus išvažiavimą ir privažiavus reikiamą išvažiavimą, parodyti kairįjį posūkį. Greitkelių kodekso 185 taisyklė numato, kad važiuojant žiedu, pirmenybę turi eismas iš dešinės pusės.

33. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Volvo FH vairuotojas laikėsi nurodytos taisyklės ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje rodė dešinįjį posūkio signalą, praleido dešinėje eismo juostoje važiuojantį automobilį Ford Mondeo. Šia nutartimi pripažintos įrodytomis aplinkybės, jog Volvo FH vairuotojas nerodė dešiniojo posūkio signalo, nesuteikė pirmenybės eismui iš dešinės (Ford Mondeo vairuotojui), dėl ko sutiktina su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad Volvo FH vairuotojas pažeidė Didžiojoje Britanijoje galiojančio Greitkelio kodekso 186 taisyklę, dėl ko įvyko aptartas eismo įvykis.

34. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

35. Kadangi UAB „Transtira“ neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir LR Transporto priemonių draudikų biuras pagrįstai kompensavo Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biurui lėšas, sumokėtas už Volvo FH vairuotojo veiksmais transporto priemonei Ford Mondeo padarytą žalą, pripažintina, kad atsirado LR Transporto priemonių draudikų biuro naudai regreso prievolė reikalauti sumokėtos sumos iš UAB „Transtira“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šios prievolės egzistavimą ir priteisė iš UAB „Transtira“ LR Transporto priemonių draudikų biurui 1 428,21 Eur žalos atlyginimo.

Dėl Zurich Insurance Plc pareigos atlyginti žalą

36. UAB „Transtira“ apeliaciniu skundu taip pat prašė UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Zurich Insurance Plc dėl 434,80 Eur žalos, atsiradusios 2013-01-14 eismo įvykio metu apgadinus UAB „Transtira“ vilkiką, v/n DDU 921, atlyginimo patenkinti pilnai.

37. Prievolės tarp UAB „Transtira“ ir Zurich Insurance Plc, pagal kurią Zurich Insurance turėtų atlyginti žalą UAB „Transtira“ egzistavimą UAB „Transtira“ grindžia tuo, kad Volvo FH vairuotojas nebuvo atsakingas dėl 2013-01-24 eismo įvykio; eismo įvykio kaltininkas yra transporto priemonės Forda Mondeo vairuotojas.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta aukščiau nutartyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog eismo įvykį sukėlė Volvo FH vairuotojo veiksmai, šiam pažeidus kelių eismo taisykles. UAB „Transtira“ byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės Ford Mondeo vairuotojo kaltę eismo įvykio metu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustačius automobilio Ford Mondeo vairuotojo neteisėtų veiksmų, atsakovas Zurich Insurance Plc, kaip jo draudikas, neturi pareigos atlyginti automobilio Volvo FH 2013-01-14 eismo įvykio metu patirtų apgadinimų. Nenustačius automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Transtira“ ieškinio reikalavimo Zurich Insurance Plc atžvilgiu.

39. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Kadangi UAB „Transtira“ apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, UAB „Transtira“ bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43. Atsakovas Zurich Insurance Plc pareiškė reikalavimą priteisti jo naudai iš UAB „Transtira“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atsakovo Zurich Insurance Plc atžvilgiu atmestas, iš UAB „Transtira“ atsakovui Zurich Insurance Plc priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Transtira“ atsakovui Zurich Insurance Plc 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Inga StaknienėRūta PetkuvienėVaclovas Paulikas