- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2VP-11439-641/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03380-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (išieškotojo) R. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – (skolininkas) V. S., D. S., antstolis Tomas Ubartas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo (išieškotojo) R. B. (toliau tekste – pareiškėjas) prašymas, kuriuo prašoma nustatyti skolininko V. S. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su žmona D. S.. Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/16/01880 dėl 563,35 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. 3 eilės išieškotojo R. B. naudai. Antstolis T. Ubartas, vykdydamas išieškojimą nustatė, kad skolininkas V. S. yra sudaręs santuoką su D. S., kuri dirba UAB „Smagurių namai“ ir gauna nuolatines pajamas, susijusias su darbine veikla. Antstolis 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų Nr. S026447 areštavo skolininko sutuoktinės D. S. iš darbinės veiklos UAB „Smagurių namai“ gaunamas pinigines lėšas ir tuo pačiu patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Byloje nėra duomenų, jog skola išieškotojui būtų sumokėta. Vykdymo procesą reglamentuojančiose CPK normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad skolininko V. S. ir D. S. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, tokių duomenų nenustatyta ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinus duomenis V. S. ir D. S. atžvilgiu iškeltas bylas. Nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Antstolis laikėsi skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarkos (CPK 667 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytą bei tai, jog antstolis areštavo būtent iš darbinės veiklos UAB „Smagurių namai“ skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas ir nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta, jog skolininko sutuoktinė gautų ir kitokio pobūdžio pajamas, o reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio patvarkymu, kuriuo pritaikyti apribojimai skolininko sutuoktinės gaunamoms pajamoms iš darbo santykių su UAB „Smagurių namai“, pareiškėjo prašymas tenkintinas - nustatant, kad skolininkui V. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. S. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus prašymą, spręstinas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismų fomuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Teismų formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog skolininkas, pats nesikreipdamas dėl jo turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktine turte, siekia, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma jo skola, išieškotojas, skirtingai nei skolininkas, kreipdamasis į teismą, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktine turte, siekia priešingo rezultato – galimybės išieškoti skolą. Taigi, pareiškėjas (išieškotojas) bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad skolininkas gera valia nevykdė teismo sprendimo (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinė byloje Nr. e2S-401-357/2016). Teismo vertinimu, esant priešingiems pareiškėjo (išieškotojo) ir suinteresuoto asmens (skolininko) V. S. interesams, yra pagrindas pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš prašymo priedų matyti, jog pareiškėjas, rengdamas prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, patyrė 50,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus teismui. Pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos iš skolininko V. S. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo iš darbo santykių gaunamų pajamų.
Priteisti iš skolininko V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 euro centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.