Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese nustatyti skolininko P. S. dalį bendrame su skolininko sutuoktine G. S. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui P. S. priklauso: 1) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis iš 9/171 dalių pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš skolininko P. S. pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 85,00 Eur už advokato pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkino, nustatė skolininko P. S. dalį bendrame su skolininko sutuoktine G. S. turte, t. y. nustatė, kad skolininkui P. S. priklauso: 1) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis iš 9/171 dalių pastate – garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atmetė pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas vertino, kad teismui nėra pateikta įrodymų, jog P. S. ir G. S. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Byloje suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų pareiškimui neišreiškė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nesant nurodytų išimčių, todėl teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja IĮ „Aujama-credit“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš skolininko P. S. pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš skolininko P. S. pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ naudai pareiškėjos patirtas 50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkas, pats nesikreipdamas dėl jos turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktine turte, siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma jo skola, išieškotoja, skirtingai nei skolininkas, siekė priešingo rezultato – galimybės išieškoti skolą.

Apeliacinės instancijos teismai akcentuoja, kad išieškotojas bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad skolininkas gera valia nevykdė teismo sprendimo. Skolininkas apie šią savo pareigą žinojo, todėl laiku jos nevykdęs turėjo suvokti, jog pareiškėja gali savo pažeistas teises ginti teisme, dėl ko jai kils pareiga atlyginti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 97 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad sprendimų vykdymo išlaidos yra atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka. CPK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtina imperatyvi nuostata, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Toks teisinis reglamentavimas yra nulemtas išieškotojo ir skolininko priešingų interesų vykdymo procese bei elementaria ekonomine logika, kad visas išieškotojo turėtas vykdymo proceso išlaidas turi padengti skolininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinus prašymą nustatyti CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka skolininko bendrame su jo sutuoktine turte dalį, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas 1050,19 Eur skolos išieškojimas iš skolininko P. S. išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai pagal Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-20211-920. Antstolio padėjėjas M. K. 2016 m. sausio 18 d. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko P. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. S., nustatymo.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Apeliacinis teismas pažymi, kad skolininko veiksmai (neveikimas) sąlygojo pareiškėjos veiksmus kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame su skolininko sutuoktine turte. Pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių neįvertindamas, nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų pareiškimui neišreiškė, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad skolininkas, pats nesikreipdamas dėl jo turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktine turte, siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma jo skola, išieškotoja, skirtingai nei skolininkas, siekė priešingo rezultato – galimybės išieškoti skolą. Taigi, pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad skolininkė gera valia nevykdė teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant priešingiems pareiškėjos ir suinteresuoto asmens P. S. interesams, yra pagrindas pareiškėjai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeičiama, panaikinant jos dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išsprendžiant šį klausimą iš esmės – patenkinant šį prašymą. Pareiškėja patyrė 85 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus teismui. Pareiškėjos patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos iš skolininko P. S.. Byloje pateikti įrodymai, jog už atskirojo skundo parengimą pareiškėja sumokėjo 50 Eur, kuriuos prašo priteisti iš skolininkės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą, tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš skolininkės 50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą (CPK 98 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išspręsti šį klausimą iš esmės.

Priteisti pareiškėjai individualiai įmonei „Aujama - credit“ (įmonės kodas 302653800) 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimo išlaidų iš skolininko P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.