Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1586-865/2025, kurioje V. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 28 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1586-865/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-14462-2024-8), kurioje V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. balandžio 16 d., apie 16 val. 40 min., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į dešinės pusės skruostą ir du kartus į kairės pusės skruostą, po ko A. S. išėjus iš minėto buto ir būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, jį pargriovė ant grindų ir atsisėdo ant A. S. pilvo. Tokiais savo veiksmais V. B. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide.

2. 2025 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. pateikė prašymą baudžiamąją bylą Nr. 1-1586-865/2025 sujungti su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-14382-24, kuriame dėl to paties, t. y. 2024 m. balandžio 16 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilusio įvykio tiriamas V. B. pareiškimas. Minėtame procese A. S. yra suteiktas įtariamojo statusas, o V. B. – nukentėjusiojo.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla Nr. 1-1586-865/2025 perduota prokurorei kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14382-24 iš esmės jau buvo padaryta išvada, kad V. B. sudavė smūgį A. S., dėl ko pastarajam susiklostė būtinosios ginties situacija. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1586-865/2025 šiuo metu dar tik nagrinėjama, ar V. B. atliko smurtinius veiksmus prieš A. S.. Žemesniojo teismo vertinimu, tokia situacija yra nesąžininga, kadangi minėtame ikiteisminiame tyrime prokurorė, nesulaukusi teisinio vertinimo šiame procese, jau konstatavo, kad V. B. trenkė A. S.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuota, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kuriuos prokurorė privalo ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesnės instancijos teismui argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Kristina Rekertienė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1586-865/2025 grąžinti toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Skunde pažymima, kad nors žemesnysis teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, perdavė bylą prokurorei dėl to, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau nutartyje taip ir nenurodė, būtent kokių BPK 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka. Pažymima, kad šioje byloje 2025 m. vasario 3 d. surašytame kaltinamajame akte V. B. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai ir aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, t. y. nurodytas veikos padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs inkriminuoti veiksmai bei kilę padariniai, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo kaltinamąjį aktą pripažinti kaip neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.

6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, kad apie tai, jog yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, buvo nurodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1586-865/2025 surašytame kaltinamajame akte, t. y. akte nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu susipažinta su ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal V. B. pareiškimą, medžiaga Nr. 01-1-14382-24, prie nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo prijungti minėto ikiteisminio tyrimo duomenys, taigi, pirmosios instancijos teismui perduodant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo žinoma, kad dėl analogiškų aplinkybių buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas pagal V. B. pareiškimą, tačiau tai teismui nesutrukdė pradėti bylos nagrinėjimą ir atlikti įrodymų tyrimą. Teisiamųjų posėdžių metu buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai, išklausytas BPC įrašas, paskelbti apklaustų asmenų parodymai. Taigi teismas, atlikęs iš esmės beveik pilną įrodymų tyrimą, nepagrįstai nusprendė, kad nėra galimybės ištirti bylos faktines aplinkybes bei jas tinkamai įvertinti vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo tiriamos atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-14382-24 ir Nr. 01-1-14462-24. Prokurorės teigimu, teismas atskirų tyrimų nesujungimą nepagrįstai susiejo su kaltinamojo akto trūkumais. Be to, pažymima, kad iš Integruotos baudžiamojo proceso sistemos matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14382-24 buvo nutrauktas, o 2025 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu buvo atmestas V. B. skundas dėl minėto prokurorės nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Taigi, kaip pabrėžiama, šiuo metu iš esmės netgi nėra objektyvios galimybės nurodytus procesus sujungti į vieną.

7. Skunde pažymima, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-6-489/2015 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų elgesio, išskyrimas į skirtingus procesus, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai apsunkina tikrųjų bylos aplinkybių nustatymą, nurodant, kad todėl tokiu atveju ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje, tačiau vien tai, jog buvo pradėti du atskiri tyrimai ir teismuose buvo išnagrinėtos dvi bylos, vis dėlto nėra laikytina esminiu BPK pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią poziciją yra išdėstęs ir kitose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K-142-303/2021).

8. Prokurorė pabrėžia, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14382-24 buvo sprendžiamas būtent A. S. veiksmų teisėtumas ir, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, konstatuota, jog A. S. veiksmai atitiko būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, t. y. kėsinimasis buvo pavojingas, realus, akivaizdus, buvo padaryta žala besikėsinančiam asmeniui ir nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Nesutinkama su skundžiamoje teismo nutartyje dėstomais argumentais, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą 01-1-14382-24 ir nustatant, jog A. S. veikė būtinosios ginties ribose, iš esmės buvo konstatuota, kad V. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką. Prokurorė tvirtina, kad anksčiau nurodytame ikiteisminiame tyrime V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas – tai yra būtent šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

9. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės skundas tenkinamas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokurorės skundo argumentais, pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, o taip pat pagal gautą prieigą susipažinęs su Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS) patalpintais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14382-24 duomenimis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi baudžiamąją bylą prokurorei perdavė nepagrįstai

11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesniojo teismo sprendimas perduoti baudžiamąją bylą prokurorei dėl BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, nurodant per teismo nustatytą terminą ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus, iš esmės grindžiamas būtinumu sujungti baudžiamąją bylą Nr. 1-1586-865/2025 kartu su priešpriešiniu procesu – ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-14382-24.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata užtikrina prokuroro, kaip baudžiamojo proceso subjekto, savarankiškumą. Prokuroras savo nuožiūra sprendžia, kaip organizuoti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, o teismas neturi teisės nurodyti, kada ir kokius procesinius sprendimus jis turi priimti. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnyje, o minėto straipsnio 4 dalyje apibrėžta kokie sprendimai, tarp jų ir – sprendimas dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo arba atskyrimo, yra išimtinai priskirti prokuroro kompetencijai.

13. Atitinkamai BPK XIX skyriuje įtvirtintos bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju kelias bylas sujungti į vieną, o 3 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, byla yra perduodama prokurorui pažeidimams pašalinti. BPK 219 įtvirtinti šie kaltinamojo akto turinio reikalavimai: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

14. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas, perduodamas baudžiamąją bylą prokurorei BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu, iš esmės nenurodė, konkrečiai kurių BPK 219 straipsnyje išvardintų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka. Kaip jau minėta, nutartyje akcentuota, kad dėl to paties įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurie, teismo vertinimu, turi būti sujungtini į vieną. Nors sutiktina, kad ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio paprastai turėtų prasidėti ir baigtis viename procese (vienoje byloje), tačiau įstatymo leidėjas nenumato įpareigojimo ikiteisminį tyrimą organizuojančiai institucijai priešpriešinius pareiškimus dėl to paties įvykio tirti viename baudžiamajame procese. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nors dėl to paties įvykio yra tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą vienoje byloje, tačiau tai savaime nereiškia, kad dviejų ikiteisminių tyrimų atlikimas dėl to paties įvykio, suponuoja esminį BPK pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021). Tokia ikiteisminių tyrimų atskirtis, tuo labiau, negali nulemti išvados dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, kadangi ji nėra susijusi su kaltinamojo akto sudėtinėmis dalimis ir neprieštarauja kaltinamojo akto turinio reikalavimams. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo diskrecija sujungti ar išskirti bylas negali būti tapatinama su ikiteisminių tyrimų sujungimu ar jų išskyrimu – pastarąjį sprendimą gali priimti tik prokuroras, įgyvendindamas savo išimtinei kompetencijai priskirtinas funkcijas. Kitu atveju būtų esmingai pažeidžiama prokuroro nepriklausomumo organizuojant ikiteisminį tyrimą, jam vadovaujant bei palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose konstitucinė vertybė, kuri yra būtina teisinės valstybės ir teisingumo principų užtikrinimui.

15. Be kita ko, iš IBPS esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Miglės Lukševičienės 2025 m. kovo 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14382-24 buvo nutrauktas. V. B. skundas dėl šio nutarimo atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu. V. B. skundė ir pastarąjį nutarimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi jo skundas taip pat buvo netenkintas. Nors ši nutartis dar gali būti skundžiama aukštesniajam teismui, kas reiškia, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14382-24 šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs, vis dėlto pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo laukti tolesnės minimo proceso eigos ir tuo atveju, jeigu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą visgi būtų panaikintas, įpareigoti prokurorą sujungti ikiteisminius tyrimus į vieną. Pabrėžtina, kad šiuo atveju žemesnysis teismas, gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame, atkreiptinas dėmesys, buvo aiškiai nurodyti duomenys apie dėl to paties įvykio atliekamą kitą ikiteisminį tyrimą, tuo pačiu baudžiamojoje byloje yra pridėta dalis dokumentų iš šio ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 77, 79-98), nematė jokių kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla buvo pradėta nagrinėti, apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai, ištirti kiti įrodymai, t. y. iš esmės atliktas visas įrodymų tyrimas. Akivaizdu, kad anksčiau aptartų aplinkybių kontekste bylos grąžinimas prokurorei negali būti pripažintinas pagrįstu.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentavo proceso nesąžiningumą V. B. atžvilgiu, tokią poziciją motyvuodamas tuo, kad nors nagrinėjamoje byloje Nr. 1-1586-865/2025 dar tik yra tiriama, ar V. B. atliko jam inkriminuotus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusį A. S., nutrauktame ikiteisminiame tyrime jau yra konstatuota, kad tai V. B. sukėlė konfliktą ir sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasisakant dėl pastarojo argumento, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje V. B. kaltinamas sudavęs A. S. ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį (vieną kartą į dešinės pusės skruostą ir du kartus į kairės pusės skruostą), be to, konfliktui tęsiantis ir iš buto persikėlus į namo laiptinę, pargriovęs nukentėjusįjį ir atsiėdęs šiam ant pilvo, tokiais veiksmais sukeldamas A. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14382-24 tokių veiksmų nebuvo tiriama ir nustatinėjama, prokurorė vertino būtent A. S. veiksmų teisėtumą ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų atitikimo būtinosios ginties sąlygoms, tuo tarpu V. B. atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, atitinkamai nėra konstatuota, kad pastarasis padarė nusikalstamą veiką. Taigi priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (dar neįsiteisėjęs) niekaip netrukdo vertinti nagrinėjamoje byloje V. B. pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Teismas, nepriklausomai nuo kituose procesuose priimtų sprendimų, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus įrodymus ir motyvuotai bei savarankiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padaryti išvadas dėl V. B. kaltės arba jo nekaltumo ir tai, kad jei sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėtų, savaime nereikštų, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1586-865/2025 galimas tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi baudžiamoji byla prokurorei perduota nepagrįstai, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1586-865/2025 buvo perduota prokurorui, panaikinti ir grąžinti šią bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.