Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29475-877/2017 ir ieškovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teismo civilinė byla, kurioje reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas yra šalys byloje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl visų šių teismų teisėjų nešališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nušalinti visus Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjus teigdamas, jog kyla pagrįstų abejonių dėl šių teismų teisėjų šališkumo, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų. Pažymėtina, jog tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti deklaratyvius teiginius dėl galimo teisėjų šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad visi Kauno apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjos šališkumo ir sudarančių pagrindą nušalinti teisėją ar juo labiau visą Kauno apygardos teismą nuo nagrinėjamos bylos.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir tais atvejais, kai atsakovu ir/arba trečiuoju asmeniu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, perdavimo institutas negali tapti priežastimi, jog neliks teismo, galinčio nagrinėti bylą. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Iš esmės konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tačiau savaime vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu ir bylą perduoti kitam teismui pagrindo nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-105-943/2017).

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-29475-877/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinti.