Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 228 str. 1 d., 288 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus kitų asmenų naudai: jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2010 m. rugsėjo 9 d., 14.00 val., tyčia, naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas specialų tikslą – siekį priversti valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) Š. S. netinkamai atlikti savo pareigas, t.y. atsisakyti teisėtų veiksmų, neoficialiai žodžiu reikalaudamas, kad pastarojo vadovaujama (duomenys neskelbtini), atlikusi ir 2010-06-09 surašydama AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą, taip pat po to, kai Š. S. viešai pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant„(duomenys neskelbtini), straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale (duomenys neskelbtini), jis žodžiu nurodė Š. S. pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą, o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr.A121-15351(3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Š. S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas įtraukti į darbotvarkę (duomenys neskelbtini) Š. S. atleidimą iš pareigų, tačiau (duomenys neskelbtini) nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S. nebuvo įrašytas į 2010-09-08 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) darbotvarkę, po ko, jis 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, aukščiau minėtu adresu, darydamas (duomenys neskelbtini) Š. S. psichologinę įtaką, vertė išklausyti jo reikalavimus dėl (duomenys neskelbtini) audito atlikimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), tokiu būdu kišosi į valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo (duomenys neskelbtini) naudai., t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ audito išvadose priimti priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo (duomenys neskelbtini) nenaudingus patikrinimus.

Taip pat V. N. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju viršijo savo įgaliojimus ir tuo padarė didelę žalą valstybei: jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), tyčia viršijo savo įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2010 m. rugsėjo 9 d., 14 val., naudodamasis savo įtaka ir tarnybine padėtimi, turėdamas specialų tikslą – siekį priversti valstybės tarnautoją - (duomenys neskelbtini) Š. S. netinkamai atlikti savo pareigas, t. y. atsisakyti teisėtų veiksmų, neoficialiai žodžiu reikalaudamas, kad pastarojo vadovaujama (duomenys neskelbtini), atlikusi ir 2010-06-09 surašydama AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą, taip pat po to, kai Š. S. viešai pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant „(duomenys neskelbtini), straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale (duomenys neskelbtini), jis žodžiu nurodė Š. S. parašyti atsistatydinimo pareiškimą, o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr. A121-15351 (3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Š. S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas įtraukti į darbotvarkę (duomenys neskelbtini) Š. S. atleidimą iš pareigų, tačiau (duomenys neskelbtini) nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S. nebuvo įrašytas į 2010-09-08 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) darbotvarkę, po ko, jis, 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, aukščiau minėtu adresu, darydamas (duomenys neskelbtini) Š. S. psichologinę įtaką, vertė išklausyti jo reikalavimus dėl (duomenys neskelbtini) audito atlikimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), tokiu būdu kišosi į valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ir atlikti neteisėtus veiksmus jo (duomenys neskelbtini) naudai, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ audito išvadose priimti priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo (duomenys neskelbtini) nenaudingus patikrinimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), tokiu būdu viršijo savo įgaliojimų ribas, kišosi į valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) Š. S. veiklą, siekdamas pastarąjį priverti atsisakyti teisėtų veiksmų jo (duomenys neskelbtini) naudai, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino (duomenys neskelbtini) kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės politiko (tarnautojo) vardą, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo ir skaidrumo principus, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei.

V. N. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) auditus teikia (duomenys neskelbtini), jie niekaip nepaveikia (duomenys neskelbtini), kaip institucijos. Posėdyje dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos Š. S. iš viso nedalyvavo, pateikė komentarus vėliau, po mėnesio ar pusantro mėnesio. Klausimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ politizuoja, V. N. potvarkiu buvo sudaryta sutarties efektyvumo tyrimo komisija. Priešistorė buvo tokia, kad V. N. asmeninio pasitikėjimo pareigūnas A. T. pažeidinėjo darbo drausmę, etiką, buvo gautas jo žmonos pareiškimas, kad ji buvo mušama, dar buvo (duomenys neskelbtini) nusiskundimai, V. N. jo paprašė, kad parašytų pareiškimą. Jis išėjo, po to buvo eilė bandymų susisiekti, susitaikyti, būti vėl priimtam į darbą, mano, kad A. T., kaip iniciatorius, kerštavo V. N.. Su Š. S. V. N. bendravo gana neblogai, bet jis taip pat turėjo problemų – buvo signalų, kad ne visą dieną būna darbe, ne visiškai tinkamai darbe atrodo, mano, kad po vyriškų pokalbių jis stengėsi apginti savo darbo vietą ir galbūt tapo A. T. įrankiu. Buvo įrašytas neformalus pokalbis. Jokių interesų nei vienoje įmonėje V. N. neturėjo, stengėsi, kad įmonės dirbtų, būtų siekiami rezultatai. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar buvo tarp jo, Š. S. ir A. A. pokalbis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito. Kiek atsimena, Š. S. buvo atėjęs pakalbėti, pokalbis vyko kabinete, kalbėjosi dviese. Š. S. prašėsi pasikalbėti, pokalbis buvo jo iniciatyva. Reikalavimo suderinti nuomonę su A. K. nebuvo. Kai (duomenys neskelbtini) buvo svarstomas tas auditas, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. V. N. abu sutiko priimamajame ir pasakė jiems nesilieti emocijomis, geriau susėsti prie stalo ir apsvarstyti klausimus. V. N. niekada nematydavo jokių parengiamųjų audito dokumentų, projektų. Auditas buvo pateikiamas susipažinti (duomenys neskelbtini) po audito atlikimo praėjus 2-3 mėnesiams. Kiek V. N. žinoma, pats Š. S. audituose asmeniškai nedalyvaudavo, audito išvadose 5-6 žmonių parašai, garantuoja, nei vienas nepasakys, kad V. N. nors vieną spaudė, prašė kažką pakeisti. (duomenys neskelbtini) nėra pavaldi (duomenys neskelbtini). Kažkaip nurodyti, reikalauti nėra įmanoma. Pas V. N. kontrolierius į kabinetą užeidavo, kadangi jo kabinetas buvo atviras visiems. Kad būtų su (duomenys neskelbtini) aptaręs kažkokias įmones ar įstaigas, neatsimena nei vieno atvejo. Buvo keletas pastabų (duomenys neskelbtini), pasakydavo, kodėl užtrukdavo. Auditai vykdomi pagal patvirtintą planą, bet galimi ir neeiliniai auditai, tokių V. N. nėra inicijavęs. Kieno iniciatyva atsirado „(duomenys neskelbtini)“ auditas, negali pasakyti, jis buvo baigtas 2010 metų viduryje. Kas inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą, nežino, jis buvo pabaigtas, kai V. N. jau nebedirbo. Klausimą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos sprendė (duomenys neskelbtini), priimant tą sprendimą (duomenys neskelbtini) iš viso nedalyvavo. Po pusantro mėnesio atsirado Š. S. komentarai - gal per brangu, gal nereikia. V. N. teko girdėti, kad (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas, priimamajame pamatęs A. K. ir Š. S. pasakė jiems susėsti prie stalo ir aiškintis, toks ir buvo bendravimas. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ audito ir jo išvadų V. N. su Š. S. nėra bendravęs. V. N. net negali pasakyti, ar jam buvo žinoma, kad atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditas. Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos su Š. S. neteko bendrauti, tada, kai vyko procesas, pastabų nebuvo, po to, kai (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, po pusantro ar dviejų mėnesių, buvo komentarai. Š. S. (duomenys neskelbtini) posėdyje nedalyvavo, pastabų nepareiškė, jei (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, tai administracija vykdo. 2009 metais problemų dėl Š. S. darbo nebuvo, jos atsirado 2010 metais – neateidavo į posėdį, tai jį kažkur matė darbo metu. V. N. kreipėsi dėl nuobaudos skyrimo Š. S., kai (duomenys neskelbtini) atliko tyrimą, parašė rekomendaciją. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta galimai 2010 metų rugpjūčio mėnesį. (duomenys neskelbtini) atliko tyrimą, pateikė išvadas, (duomenys neskelbtini) turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) išvadas, kiekvienam (duomenys neskelbtini) išdalijo medžiagą su išvadomis, (duomenys neskelbtini) turėjo apsispręsti. (duomenys neskelbtini) to klausimo neįtraukė. Kada (duomenys neskelbtini) surašė išvadas, neatsimena, maždaug savaitė prieš (duomenys neskelbtini) posėdį. V. N. teikė klausimą (duomenys neskelbtini) dėl Š. S. atleidimo, nes jis teikia visus klausimus. V. N. nebuvo patenkintas Š. S. darbu, 2010 metų pradžioje tapo žinoma, kad jis nebūdavo darbe, buvo signalai, kad darbo metu matė jį ne darbe, kavinėje, darbo metu žaidė tenisą. Su Š. S. vyriškai šnekėjosi, tikėjosi, kad problemų nebus. Kodėl Š. S. atėjo į kabinetą 2010 m. rugsėjo 9 d., sunku prisiminti, V. N. pasakė jam, kad jis priėmė A. T., tai esminis dalykas. Perspėjo, kad su tuo žmogum gali turėti daug problemų. Svarstymas dėl atleidimo iš pareigų jau buvo praėjęs, šis pokalbis buvo tada, kai V. N. sužinojo, kad Š. S. priėmė į darbą A. T.. Tai buvo emocija – įspėti žmogų, kad jis turės problemų, ką gyvenimas ir parodė. Visas pokalbis buvo dėl A. T., kurį atleido iš pareigų kaip asmeninio pasitikėjimo pareigūną, o visa kita buvo išprovokuota. Perklausęs garso įrašą V. N. paaiškino, kad jis yra emocingas, gal pakelia balsą, toks jo charakteris. Pokalbis nėra pilnas. Pokalbį V. N. traktavo kaip su (duomenys neskelbtini) kolega. Pokalbis yra iškarpytas, sumontuotas. Į klausimą dėl frazės „tai ant kieno tu lieji rato? Tu viską darai, kad (duomenys neskelbtini) praloštų? Ar tu šitą supranti?“ – V. N. paaiškino, kad tai bendro pobūdžio frazė, jeigu dirbama prieš programą, prieš (duomenys neskelbtini), tai daroma viską, kad praloštų, tai bendro pobūdžio pokalbis. Į klausimą dėl frazės „tu gali vykdyti. Bet tu žinai, kaip jie vykdomi? Vieną gali nurodymą vykdyti, kuris (duomenys neskelbtini) naudingas – per tris dienas, o tas, kuris naudingas (duomenys neskelbtini) – gali vykdyti tris metus. Tu šito nesupranti?“ – V. N. paaiškino, kad tai emocija bendrame (duomenys neskelbtini) kolegų, siekiančių tų pačių tikslų, pokalbyje, kartais V. N. „nenulaikydavo liežuvio“, pasakydavo per daug. Pokalbio metu kalbama apie A. T., kuris prarado pasitikėjimą, tuo pardavė. Jeigu susidaro įspūdis, kad dirbi priešingai programai, komandai, tai ir pasakė, kad praloš (duomenys neskelbtini), tai bendro pobūdžio frazė. Papildomai, liudytojos L. T. apklausos metu, V. N. paaiškino, kad pastatas buvo statomas už banko paskolą, po to perduota valdyti „(duomenys neskelbtini)“, kiek už nuomą gaudavo, beveik tiek pat turėjo sumokėti bankui už paskolą, nuoma beveik 99 procentų ėjo, kad padengti paskolą.

Liudytojas Š. S. paaiškino, kad pažįsta V. N. nuo 2009 m. birželio mėn., savo darbo pradžios. Įrašas, kuris buvo paskelbtas, nėra vientisas, iškirpta didelė dalis. Nepateikta medžiaga, susijusi su žmogumi, pateikusiu įrašą į portalą. Š. S. įrašą norėjo pasilikti sau, tai buvo kaip apsaugos priemonė, kadangi nebuvo tolimesnių nesusipratimų, jis būtų Š. S. asmeniniam naudojimui. Įrašą pateikė žmogus, apie kurį ėjo kalba. Pati pokalbio pradžia ir tema buvo susijusi su A. T., V. N. sakė, kad jis – ne aukštos moralės žmogus, apie tai ir vyko pokalbis. Vėliau Š. S. pats įsitikino, po dviejų mėnesių jį atleido. Garso įrašą Š. S. darė, nes bijojo pokalbio su kita (duomenys neskelbtini) tarnautoja, galvojo, kad pokalbio tema bus apie atleidimo momentą, pasekmes, kas bus už tai, kad neišėjo pats. Š. S. pasiėmė įrašymo įrenginį, tam, jei pokalbis vystysis jam nepalankia linkme, kadangi to nebuvo, įrašo būtų nenaudojęs. Kadangi aparatą davė A. T., Š. S., įrašą ištrynęs, jam grąžino, sau pasiliko kopiją. Jis, matyt, nunešė į (duomenys neskelbtini) redakciją, ten atstatė, permontavo, kaip jam buvo palanku. Šiuo metu į situaciją žiūri kitaip, nei ikiteisminio tyrimo metu. Konkrečių nurodymų nebuvo, pagal pokalbį net nežinotų, kokių veiksmų imtis, kad patenkinti kažkokius nurodymus. Konfliktas buvo dėl to, kad Š. S. viešai pareiškė savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos. Iš pradžių tai nebuvo konfliktas, buvo pasakyta, kad auditas nebuvo atliktas, pagal ką tada parašyta nuomonė. Š. S. pasakė, kad jis turi teisę pasakyti nuomonę kaip (duomenys neskelbtini), tuo konfliktas prasidėjo. Tą nuomonę Š. S. pasakė, atrodo, tą pačią dieną, kai pasirodė spaudoje, savo abejones Š. S. išdėstė raštu, pateikė spaudai. Po to iškilo tas konfliktas. Buvo pasakyta, kad jeigu nėra audito, galbūt nereikia tos nuomonės skelbti, nes tai vienintelio Š. S. nuomonė, skaičiai nėra sutikrinti, gal nereikėtų tokių dalykų neatlikus išsamaus audito skelbti. Š. S. sakė, kad jis turi tokią teisę. Audito atlikimą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos turėjo inicijuoti (duomenys neskelbtini). Galėjo patikrinimus inicijuoti iš Š. S., bet atrodo, jau galiojo nerašytinis susitarimas, kad jeigu jis inicijuoja, prieš tai suderina su (duomenys neskelbtini), kad nebūtų daromi auditai, kurių (duomenys neskelbtini) mano, kad nereikia. Su Š. N. buvo pokalbis dėl „(duomenys neskelbtini)“ audito ir, turbūt, ne vieną kartą, gal ne vien dėl paties audito, o ir dėl Š. S. pozicijos. Buvo klausiama jo asmeninė pozicija, nes į (duomenys neskelbtini) buvo iškviestas A. K., Su juo Š. S. „susikirto“ (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyko apie tai, kad Š. S. ir A. K. nuomonės skiriaisi, tai gal sutaikymo pokalbiai, jie su V. N. vyko, kai buvo surašytos audito išvados, nieko pakeisti nebuvo įmanoma. (duomenys neskelbtini) patvirtino išvadas kaip buvo surašyta, be išlygų, keisti po to buvo neįmanoma. Tarp Š. S. ir V. N. ne vieną kartą buvo pokalbis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbis, kuris vyko lifte, buvo apie nuomos kainas. Š. S. įsitikinęs, kad nuomos kainos buvo nustatytos neteisingai, sutartis nelabai skaidri. Buvo toks pokalbis, tos nuomos kainos geros, ar blogos, konkrečių nurodymų daryti vienokius ar kitokius konkrečius veiksmus nebuvo, buvo bendro pobūdžio nuomonių nesutapimai. (duomenys neskelbtini) gali susipažinti su audito išvadų projektu, jeigu nori. Pirmiausia įvyko pasikarščiavimai, peraugę į konfliktą, paskui įvyko patikrinimai. Galbūt, galima ir neskelbti į spaudą tokių dalykų, gal nereikėjo įnešti sumaišties, nes tai nėra gerai (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, galbūt, buvo galima taip karštai nereaguoti į Š. S. pasisakymą. Konkrečių dalykų, nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje, nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ auditas buvo baigtas jau dirbant kitam (duomenys neskelbtini). Mano, kad apie pačią ataskaitą daugiau su V. N. nekalbėjo, išskyrus tai, kad buvo kalbama lifte. Buvo einamieji klausimai, gamybiniai pasitarimai, galėjo būti pokalbių daugiau, bet ne apie pačią ataskaitą. Pokalbis su V. N. ir L. D. tikrai vyko (duomenys neskelbtini) posėdžio dieną. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus Š. S. parodymus, t. 1, b. l. 65, kai jis parodė, kad „šio pokalbio metu V. N. man pradėjo grasinti, kad jeigu aš pats neatsistatydinsiu, tai jis įtakos, kad aš niekur nerasiu daugiau darbo, tai atsilieps ir mano vaikams, kurie taip pat niekur negalės įsidarbinti“, - Š. S. parodė, kad grasinimus dėl vaikų išsakė (duomenys neskelbtini), ne pats (duomenys neskelbtini). Dėl vaikų konkrečiai (duomenys neskelbtini) negrasino. Buvo pasakymas, kad Š. S. bus sudėtinga dirbti, (duomenys neskelbtini) nuėjo, o grasinimus dėl vaikų pasakė (duomenys neskelbtini). Pokalbis su diktofonu buvo, jei gerai atsimena, kitą dieną po (duomenys neskelbtini) posėdžio, kitą dieną įrašas atsirado (duomenys neskelbtini). Š. S. sau persirašė pokalbį, ištrynė, diktofoną atidavė A. T.. Š. S. nebuvo atskaitingas (duomenys neskelbtini), jam nurodymų duoti (duomenys neskelbtini) negalėjo. Auditų planą privalo ruošti kiekvienais metais, jį suderinti su (duomenys neskelbtini), tada jis laikomas patvirtintu. Tvirtinant planą (duomenys neskelbtini) jokių įgaliojimų neturi. (duomenys neskelbtini) supažindinama su išvada, išvada siunčiama (duomenys neskelbtini), taip pat objektui, kurį tikrina. Išvada siunčiama (duomenys neskelbtini) jau patvirtinta. „(duomenys neskelbtini)“ išvada buvo siųsta (duomenys neskelbtini). Apie pačią išvadą su V. N. Š. S. nėra kalbėjęs, tik apie incidentą (duomenys neskelbtini), kai „susikrito“ su direktoriumi. (duomenys neskelbtini) vyko diskusija, Š. S. pasakė savo nuomonę, direktorius – savo, išėjo į tam tikrą konfliktą, Š. S. supyko, išėjo iš (duomenys neskelbtini), parūkęs sugrįžo. Dėl pačių išvadų diskusijų su (duomenys neskelbtini) neturėjo, buvo kalbų, kad nereikėtų taip konfliktuoti, po posėdžio gavo pastabas iš (duomenys neskelbtini). Kalbėjo su (duomenys neskelbtini) apie konfliktą, atrodo, priimamajame, A. K. pokalbyje nedalyvavo. Pokalbis vyko po to, kai išvados jau buvo patvirtintos. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) svarstomas (duomenys neskelbtini) mokyklos klausimas, Š. S. tapo žinoma turbūt prieš (duomenys neskelbtini) posėdį, tačiau tai nebuvo tas laikas, kad dar prieš (duomenys neskelbtini) posėdį būtų galima išanalizuoti tą situaciją. Po (duomenys neskelbtini) posėdžio Š. S. užsiėmė tuo klausimu, pradėjo domėtis kaina. Šiuo atveju audito nebuvo daroma, Š. S. pasiėmė medžiagą, statyba jam atrodė per brangi, pasiskaičiavo, susitiko su žmonėmis, pasidomėjo, kokios statybos kainos, gavosi, kad, jo manymu, kaina per didelė. Š. S. paskelbė nuomonę, kaip pareigūno, remdamasis paskaičiavimais, kuriuos buvo padaręs. Su (duomenys neskelbtini) kalbėjosi po to, kai išėjo straipsnis. Iš pradžių pokalbis buvo dalykiškas, paskui perėjo į konfliktą dėl to, kad, galbūt, neatlikus audito, nereikia skelbti nuomonės, Š. S. sakė, kad turi tokią teisę. Š. S. mano, kad šis pokalbis turėjo įtakos jo darbui, nes netrukus po pokalbio (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija jo tarnybiniam nusižengimui ištirti. Veiklos patikrinimas vyko apie mėnesį, baigėsi išvada su siūlymu atleisti iš tarnybos. Š. S. žinojo, kad anksčiau ar vėliau šis klausimas bus įtrauktas į (duomenys neskelbtini) dienotvarkę, ko gero, prieš (duomenys neskelbtini) posėdį. (duomenys neskelbtini) posėdžio dieną Š. S. bendravo su (duomenys neskelbtini) V. N., tai buvo trumpas pokalbis su (duomenys neskelbtini), kuri liko toliau Š. S. gąsdinti, o (duomenys neskelbtini) nuėjo į posėdį. Š. S. pasakė, kad bus taip, kaip nuspręs (duomenys neskelbtini). Š. S. susitiko su A. T., pasakė, kad gavo grasinimus iš (duomenys neskelbtini), nežino, kaip vertinti, ar jie realūs, jis pasiūlė įrašyti pokalbį, taip turės apsiginti. Š. S. pasiėmė įrenginį, atėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą. Po to pokalbį perklausė, kadangi jis nevyko apie grasinimus, pasirodė bereikšmis. A. T. dirbo (duomenys neskelbtini), jį priėmė Š. S.. Tuo metu Š. S. konfliktavo su (duomenys neskelbtini) V. N., patikėjo A. T.. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus liudytojo Š. S. 2010 m. spalio 25 d. parodymus, kai jis paaiškino, kad maždaug 2010 metų gegužės-birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), jam, jo (duomenys neskelbtini) A. A. bei (duomenys neskelbtini) V. N. važiuojant liftu, pastarasis pasakė „žiūrėkite, ką Jūsų auditoriai rašo dėl per didelės pastato nuomos ir kad šito negali būti“; Š. S. suprato, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti dėl jo (duomenys neskelbtini) nuo 2010 balandžio atliekamo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos audito ( t. 1, b. l.64) , - Š. S. parodė, kad tuo metu jis taip suprato, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti dėl jo (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. balandžio mėnesio atliekamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito, parodymai teisingi. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ vėliau jokių pastabų nebuvo, nei dėl nuomos ar surašytų išvadų nesimatė tolimesnio suinteresuotumo. Parodymus apklausos metu davė pats, neprisimena, ar jam buvo užduotas klausimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą. Pagarsinus liudytojo Š. S. parodymus minėtos apklausos metu „maždaug 2010 liepos mėnesio pradžioje dėl (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties efektyvumo atlikto audito (duomenys neskelbtini) V. N. paprašė „suderinti nuomonę“ su (duomenys neskelbtini) A. K. bei su pastaruoju susitikti; kai Š. S. nesutiko ir (duomenys neskelbtini) pasakė, kad su A. K. nesusitiks, netrukus pajautė, kad (duomenys neskelbtini) jį ignoruoja, nes nekvietė į pasitarimus; o kai 2010 metų liepos viduryje jis viešai išsakė savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, nes buvo priimtas sprendimas pradėti mokyklos statybą be (duomenys neskelbtini) išvados, (duomenys neskelbtini) pasikvietė ir nurodė parašyti atsistatydinimo pareiškimą, kurį iki kito nepaklusnumo (duomenys neskelbtini) nuomonei ir reikalavimui jis laikys savo darbo stalčiuje; kai jis V. N. pasakė, jog nepadarė jokio nusižengimo, tuomet V. N. paskyrė komisiją spręsti dėl jo atleidimo“, - Š. S. paaiškino, kad tai pasikarščiavimas, nes pokalbis buvo karštas, (duomenys neskelbtini) nepriima į darbą, neatleidžia, tą daro (duomenys neskelbtini), turi būti teikimas, parašymas, kad prašo atleisti iš darbo ir pateikimas (duomenys neskelbtini) būtų beprasmis. (duomenys neskelbtini) prašė parašyti atsistatydinimo pareiškimą, jeigu Š. S. taip pasakė, reiškia, taip buvo, kad sakė, jog laikys stalčiuje iki kito nepaklusimo, bet ir (duomenys neskelbtini) ir Š. S. suprato, kad tas pareiškimas nieko nepadarys. Buvo V. N. pasiūlymas pačiam atsistatydinti, buvo panašaus pobūdžio žodžiai, kad jeigu pats neatsistatydins, jis įtakos, kad niekur daugiau neras darbo. Dėl vaikų grasinimai buvo nebe iš V. N., dėl vaikų grasino L. D.. Pagarsinus Š. S. parodymus minėtos apklausos metu, kai jis parodė, „kadangi paskutiniu metu nuolat jautė (duomenys neskelbtini) V. N. spaudimą ir bijojo ne tik dėl savo, bet ir dėl savo šeimos narių saugumo, tikėdamasis pagalbos, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) A. T.“, - Š. S. patvirtino, kad tai jo paaiškinimas, galėjo tokiu būdu mėginti konfliktą išspręsti ne tik tarnybine, bet ir (duomenys neskelbtini) linija. Pagarsinus Š. S. parodymus nurodytos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010-09-16, apie 14 val., V. N. pakvietė jį (duomenys neskelbtini) kabinetą ir pradėjo priekaištauti, kad jis (duomenys neskelbtini) ir nežino, kuriuos auditus reikia atlikti greitai, o kuriuos negreitai“, - Š. S. patvirtino, kad tai jo paaiškinimas, tas girdisi ir įraše. Taip pat pagarsinus parodymus „(duomenys neskelbtini)“, - Š. S. patvirtino, kad tai jo parodymai, viskas – iš įrašo. Pagarsinus parodymus „(duomenys neskelbtini)“, - Š. S. patvirtino, kad tai jo paaiškinimas, taip suprato pokalbį, buvo tokie žodžiai. Pagarsinus parodymus “manau, kad V. N. teigimas, kad „gaus į ragus“ buvo ne fizinio susidorojimo aspektu, o karjeros aspektu“, - Š. S. patvirtino, kad tai jo paaiškinimas. Taip pat Š. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra sakęs konkrečios pavardės, kuriuos priimti į darbą, priekaištų dėl kitų darbuotojų, išskyrus A. T., nėra gavęs. A. T. atleido, nes jis laiku nevykdė užduočių, nesusitvarkė su pareigomis. Š. S. nuomone, (duomenys neskelbtini) perspėjimai dėl A. T. moralės pasitvirtino. Pakartotinai apklaustas Š. S. paaiškino, kad pokalbio įrašą, tuo metu, kai jis buvo įrašytas, perklausė su A. T.. Š. S. nuvažiavo į namus, persirašė įrašą į kompiuterį, atvežė diktofoną. Savo kompiuteryje įrašą iš karto, kai buvo paskelbta spaudoje, ištrynė, susierzino, nes nenorėjo skandalo. Š. S. norėjo toliau dirbti (duomenys neskelbtini), darbas vyko, gal įtampa buvo, gal būtų susitaikęs ir su (duomenys neskelbtini), bet viskas „užsidarė“, Š. S. labai piktas, kad tą įrašą atidavė, mano, kad negalima atiduoti įrašo nesusitarus. Jau po to, kai įrašas buvo ištrinas ir diktofonas grąžintas A. T., buvo susitikęs su A. T., buvo sakoma, kad verta paskelbti, Š. S. sakė, kad neskelbs, jei nebus grasinimų. Pokalbis buvo kitą dieną po įrašymo, buvo susitikę mieste, Š. S. pasakė, kad neduos įrašo skelbimui. Š. S. pagalbos į A. T. kreipėsi po to, kai jam grasino L. D.. Pirmas susitikimas su A. T. ta tematika kalbėti įvyko, kai A. T. paskambino Š. S., su juo susitiko kavinėje „Barselona“. Iki (duomenys neskelbtini) posėdžio spaudoje buvo medžiaga, kad yra surinkta komisija dėl kaltinamosios medžiagos Š. S. surinkti, mažiausia kelios savaitės spaudoje buvo ta istorija. A. T. sakė, kad žino visą (duomenys neskelbtini) sistemą, gali padėti vykdyti auditus, trūko žmogaus, kuris būtų susijęs su viešaisiais pirkimais, Š. S. buvo įsitikinęs, kad A. T. priėmimas bus didelė pagalba kontrolėje. A. T. buvo atleistas, nes darbai nevyko tokiu tempu, kokiu turėjo, Š. S. išsakė priekaištus, A. T. pripažino, kad per mažai dėmesio skyrė pareigoms atlikti, po pokalbio jis savo noru paprašė atleisti.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo atvejis, kai ji kartu su Š. S. važiavo liftu, ten buvo V. N., buvo pokalbis apie atliktus darbus, tiksliai neatsimena, koks auditas atliktas, galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išsireikšta, kad ne visiškai tinkamai padarytas, yra tokių aspektų, kuriuos reikia vertinti kitaip. V. N. nenurodė konkrečių dalykų dėl išvadų, bet pasakė, kad reikia taisyti, konkrečiai jis nenurodė. Turbūt, kad pokalbį lifte inicijavo (duomenys neskelbtini), išėjo iš kalbos. Kalbėjo apie kažkokius bendrus dalykus, o paskui išėjo kalba apie auditus, koks auditas, kad gal iš tikrųjų ne visiškai teisingai suformuluotas. Pokalbis buvo minutės, labai trumpai, kol pakyli liftu. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis manytų, kad tie dalykai įvertinami kitaip, jo nuomone. Nebuvo kategoriško pasakymo, kad jūs ten pataisykit, nesąmonių prirašėt. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji 2010 m. spalio 28 d. apklausos metu parodė, kad „man bei (duomenys neskelbtini) Š. S., o taip pat (duomenys neskelbtini) V. N. važiuojant liftu, pastarasis Š. S. pasakė, jog girdėjo, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą, nustatyta, kad ši bendrovė per brangiai nuomoja (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, (duomenys neskelbtini) teigimu, to neturėtų būti“, - liudytoja paaiškino, kad jai susidarė toks įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) galvoja, kad nuomos kaina ir ta nuoma yra pakankama ir ataskaitoje tokių dalykų neturi būti, jeigu ta kaina pakankama, remiantis tyrimais, jei ta kaina gera, ir ataskaitoje tokių dalykų neturi atsispindėti. Perskaičius liudytojos parodymus ‚ Š. S. nurodė, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes išvadoje neturėtų būti konstatuotas šis faktas“, - liudytoja paaiškino, kad ji mano, jog (duomenys neskelbtini) išreiškė nuomonę, pasakymas nurodė – galbūt pasakyta įsigilinkite, pasižiūrėkite atidžiau, nurodymo parašyti taip ir ne kitaip tikrai nebuvo. Pagarsinus liudytojos parodymus „po minėto pokalbio Š. S. pasakė, kad tai ne pirmas atvejis, kai (duomenys neskelbtini) V. N. naudojasi savo įtaka ir verčia atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus“, - liudytoja parodė, kad jis taip ir pasakė, kad ne pirmas kartas, kad tokios diskusijos, tokie pokalbiai vyksta, bet konkrečių dalykų, faktų kaip ir nesakė. Nepaminėjo, kokius netesėtus veiksmus verčia atlikti. Sakė, kad vyksta tokie pokalbiai, panašūs į šitą, A. A. mano, kad tai pokalbiai, kur keičiasi nuomonėmis, gal aštriai, nemano, kad tai buvo konkretūs nurodymai. Liudytoja parodė, kad pokalbis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą vyko dar nepasibaigus auditui, gal apie vidurį. 2010 metų vasarą, mano, buvo įvertinta nuomos problema, bet ne iki galo. Audito eigoje auditą prižiūrintys žmonės ir (duomenys neskelbtini) pasikviesdavo auditorius, klausdavo, kaip jiems sekasi, viename iš pokalbių dalyvavo ir A. A., ta problema jau buvo iškelta ir nagrinėjama. Buvo pasakyta, kad turi apklausti ir kitus nuomotojus, kad įvertinti rinkos kainą, šitą pasakė (duomenys neskelbtini). Kiek A. A. atsimena, pokalbis vyko lifte, iš konteksto išėjo pokalbis, kad vykdo auditą tokioje kompanijoje. Turimomis žiniomis gal turi abejonių dėl pastato nuomos, (duomenys neskelbtini) nuomone, kaina pakankama, neturėtų būti kažkokių dėl to sprendimų, tuos sprendimus dar reikėtų įvertinti, auditoriai, rašydami išvadą, dar turi įvertinti tuos dalykus, jo manymu, rinkos kainos buvo pakankamos, jos buvo pagrįstos, nes (duomenys neskelbtini buvo atlikusi apklausą. Kad Š. S. būtų ką nors atsakęs, A. A. neatsimena. Pagarsinus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 76-77), A. A. parodė, kad jie teisingi, tik nebuvo kategoriškumo, nurodymo pataisyti, mano, kad V. N. pasipiktino, jog audito ataskaitoje galvoja rašyti tokius dalykus, bet to negali būti, kainos yra normalios. Pagarsinus liudytojos parodymus, kai ji paaiškino, kad „tačiau Š. S. konkrečiai nieko neminėjo apie V. N. spaudimą atlikti kokius nors konkrečius veiksmu; bet sprendžiant iš to, kad (duomenys neskelbtini) V. N. 2010 metų vasarą, po to, kai (duomenys neskelbtini) Š. S. viešai pateikė informaciją apie pernelyg didelę (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos kainą ir (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją dėl (duomenys neskelbtini) Š. S. atleidimo ir pastarojo atleidimo iš pareigų klausimas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) posėdį, ji suprato, kad (duomenys neskelbtini) nepatiko, jog Š. S. nevykdo (duomenys neskelbtini) prašymų“, - liudytoja paaiškino, kad ji tada suprato, kad (duomenys neskelbtini) nepatiko, kad Š. S. nevykdo (duomenys neskelbtini) prašymo. Kalbant su Š. S., jis pasakęs, kad, galbūt, nevykdo kažkokių pasisakymų, todėl jį atleidžia. Liudytoja taip pat parodė, kad jai buvo žinoma, jog vykdomas patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini). Paskambino Š. S., pasakė, kad reikia padėti parengti medžiagą, jai teko grįžti, padėti. Š. S. nuomone, tas patikrinimas, galbūt, todėl, kad nepatiko kaip (duomenys neskelbtini), kažką ne taip padarė, gal kažkiek siejo ir su santykiais su (duomenys neskelbtini). Kai Š. S. paskelbė savo nuomonę apie (duomenys neskelbtini) mokyklą, A. A. pamatė pranešimą žiniasklaidoje, tuo klausimu su Š. S. nekalbėjo. Š. S. atleidimo klausimas buvo teikiamas svarstyti (duomenys neskelbtini), sprendimas nebuvo priimtas. Nežino, ar po šio posėdžio Š. S. teko eiti pas (duomenys neskelbtini). Apie garso įrašą paaiškėjo iš spaudos. Žino Š. S. nuomonę, kad šis pokalbis į spaudą neturėjo patekti, jis norėjo save apsaugoti, turėti tą įrašą, tai jis pasakė po pasirodymo spaudoje, jis buvo pasipiktinęs, nes įrašą paskelbė be jo žinios. Pasak Š. S. A. T. įrašą kažkaip sugebėjo gauti, atidavė žurnalistams. Pakartotinai apklausta liudytoja A. A. parodė, kad ji nedalyvavo A. T. perduodant diktofoną Š. S., taip pat ji nedavė A. T. laikmenos su pokalbio įrašu, nes jos neturėjo.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad su V. N. jis susipažino dalyvaudamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kreipėsi į A. T. pagalbos dėl grasinimų jo atžvilgiu, kad jam padėtų. Konkrečiai paminėjo, kad kilo konfliktas su V. N. dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos, kai jis pateikė išvadas, paskui situacija dar labiau paaštrėjo dėl „(duomenys neskelbtini“. Kadangi A. T. buvo (duomenys neskelbtini), o Š. S. (duomenys neskelbtini), paprašė pas A. T. pagalbos, jis pabandė suteikti. Kartu nuvyko pas (duomenys neskelbtini) J. D., paklausė, kaip spręsti situaciją, ji sakė, kad suteiks visokeriopą pagalbą. A. T. grasinimas pasirodė pakankamai realaus, nes tuo metu kai jis dirbo, jam taip pat buvo pasakyta, kad atsiras kompromituojanti istorija, pasirodė filmukas, paskui V. N. išsikvietė ir pasakė, kad jis amoralus žmogus, kadangi kilo skandalas, turi atsisakyti (duomenys neskelbtini) pareigų. Kai vyko balsavimas dėl Š. S. atleidimo, buvo peršnekėta su (duomenys neskelbtini), balsavimas nepavyko. A. T. su Š. S. ir jo (duomenys neskelbtini) stovėjo balkone, V. N. (duomenys neskelbtini) pakvietė Š. S. pokalbiui. Vyko A. T. skyrybų procesas, tą dieną vyko posėdis, jis buvo pasiėmęs diktofoną, pasakė Š. S., kad vienintelis dalykas, kaip įrodyti, kad daro spaudimą, įrašyti pokalbį. A. T. padavė diktofoną, parodė, kaip įjungti. Grįžus po pietų, (duomenys neskelbtini) buvo sujudimas, paprašė duoti paklausyti įrašą, jį gavo. Buvo nuspręsta įrašą viešinti. A. T. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, kai buvo svarstymas, 2010-09-08. Apie V. N. ir Š. S. nesutarimus sužinojo, kai įvyko konfliktas dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos, nesutapo Š. S. ir V. N. nuomonės. Š. S. grąžino tuščią diktofoną, bet įrašus jis buvo padalinęs, viena iš (duomenys neskelbtini) turėjo įrašą. Įrašą pateikė A. A.. Sprendimas paviešinti pokalbį buvo A. T.. Kadangi pokalbis buvo ne tik apie (duomenys neskelbtini), bet ir apie A. T., norėdamas apginti savo šeimos ir asmens garbę ir orumą, paprašė, kad informacija, kuri liečia jo asmenį, būtų neskelbtina, bet ikiteisminiam tyrimui pateikė visą informaciją. Informaciją A. T. pateikė žiniasklaidai, (duomenys neskelbtini). Įrašo A. T. klausėsi (duomenys neskelbtini) kompiuteryje, atėjus pas ją į kabinetą visi buvo šoke, kalbėjo, kad yra toks pokalbis. A. T. paprašė duoti paklausyti. Šalia buvo kitas darbuotojas, visi klausė. A. T. padarė pokalbio kopiją, persiuntė įrašą į savo paštą. Diktofoną Š. S. grąžino be įrašo. Kartu su Š. S. įrašo A. T. neklausė. Rugsėjo 9 d. A. T. vertino situaciją, savaitgalį dar pagalvojo, Š. S. svarstyme dalyvavo. Įrašą A. T. atidavė redakcijai pirmadienį, rytą, padavė pirmam pasitaikiusiam. A. T. paprašė, kad įraše jo pavardės nebūtų, tyrėjai A. T. pateikė pilną įrašą. Š. S. ir (duomenys neskelbtini) santykiai pradžioje buvo normalūs, nebuvo konfliktiniai. A. T. sužinojo iš kitų (duomenys neskelbtini), kad santykiai pašlijo. Pradžioj sukonfliktavo su A. T., paskui vienas (duomenys neskelbtini) išėjo, kitas, nes buvo V. N. spaudimas balsuoti už ilgalaikės sutarties pasirašymą su „(duomenys neskelbtini)“, po to susidarė vaizdas, kad sekantis žingsnis – (duomenys neskelbtini), nes jis irgi pradėjo maišyti, teikė pakankamai objektyvią informaciją apie pažeidimus. Kad pašlijo Š. S. ir V. N. santykiai, sužinojo iš (duomenys neskelbtini), jau nebedirbo (duomenys neskelbtini), buvo 2010 m. vasaros pabaiga. Apie „(duomenys neskelbtini)“ auditą A. T. žino tik iš žiniasklaidos ir Š. S. žodinių paaiškinimų. Iš Š. S. paaiškinimų žinoma, kad jis pateikė auditą ir prasidėjo grasinimas. Pats Š. S. susirado A. T. telefoną, sakė, kad spaudimas yra, ar galėtų kažkaip padėti, per (duomenys neskelbtini) jį apginti. Jis kreipėsi į A. T., nes, matyt, laikė kad jis nukentėjęs, bendromis pastangomis bus galima išspręsti. A. T. jis susirado 2010 m. vasaros pabaigoje, su juo susitiko kavinėje „Barselona“. Š. S. žinojo A. T. istoriją, sakė, kad panašūs grasinimai, dar smarkesni, kad šeima grasina, jam patarė kreiptis į teisėsaugą. Kai įrašas buvo padarytas, reikėjo apsispręsti, ką su juo daryti. Kai buvo atliekamas „(duomenys neskelbtini)“ auditas, A. T. nedirbo, dėl ko konfliktas kilo, daro daugiau prielaidas. Š. S. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą minėjo, kad negauna dokumentų iš tos kompanijos. A. B. mokyklos statybų išvadas sužinojo iš žiniasklaidos, paskui, kiek aiškino Š. S.. Pokalbis „Barselonoje“ buvo apie tai, kad Š. S. norima atleisti, sudaryta grupė, sufalsifikuoti kaltinimai apie tariamus pažeidimus. Motyvai – dėl „(duomenys neskelbtini)“, dėl (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktai, (duomenys neskelbtini) pasakė atsistatydinti, jis nesutiko, buvo sudaryta grupė. A. T. buvo priimtas į darbą rugsėjo 8 d., prieš (duomenys neskelbtini) posėdį, jau buvo darbe. A. T. matė, kaip Š. S. kalbėjo su L. D. prieš pat posėdį, ji buvo prie jo priėjusi, pokalbio A. T. negirdėjo. Kitą dieną A. T. turėjo su savimi diktofoną, nes buvo teismo posėdis. Į darbą grįžo tik darbo pabaigoje, užėjo pas (duomenys neskelbtini), visi buvo šoke, kad toks įrašas. Kai grąžino diktofoną, kalbėjosi su Š. S., ką daryti su įrašu. Su Š. S. buvo susitikę sekmadienį, pokalbis vyko kavinėje, svarstė, kaip teisingai pasielgti. Sutarė susitikti pirmadienį ir susitarti, kokiu būdu paviešins. Š. S. nepasirodė, neatsiliepė telefonu, A. T. jau buvo susitaręs su (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą perduoti įrašą nesant Š. S.. Š. S. atsirado po pietų, išsigandęs, sakė, kad buvo pas V. N., apgailestauja, kad taip įvyko, prašė įrašą išimti. Pakartotinai apklaustas liudytojas A. T. paaiškino, kad tuo metu, kai Š. S. kvietė pokalbiui (duomenys neskelbtini), dalyvavo A. A., prie jos A. T. padavė diktofoną Š. S., taip pat kai A. T. grįžo iš teismo, įrašą jam padavė A. A., šį įrašą A. T. perklausė A. A. kabinete. Kartu su Š. S. įrašo neklausė, bet abu buvo jį išklausę tą pačią dieną, visi žinojo, kad įrašas yra. Š. S. surado A. T. vasaros pabaigoje. Su juo buvo susitarę, rizikavo, ar Š. S. atleidžia, ar ne, bet A. T. tą pačią dieną pradeda dirbti. Kaip Š. S. ėjo į salę, A. T. matė, taip pat matė, kaip vyko balsavimas. Po balsavimo teko kalbėti su Š. S., buvo euforija, kad pavyko išgelbėti Š. S. nuo susidorojimo. Sekančią dieną ryte jį pasikvietė, ir buvo padarytas garso įrašas. Svarstant (duomenys neskelbtini) atleidimo klausimą pirmiausia turėjo apsvarstyti ir pritarimą duoti (duomenys neskelbtini), šito nebuvo padaryta, tas dalykas buvo forsuojamas pažeidžiant įstatymus. Pokalbio įrašą koregavo pats A. T., ištrynė vietas, kurios lietė jo šeimą. Atsakydama į klausimą dėl datos ir laiko, matomo laikmenoje, 2010-09-09, 18.25 val., A. T. paaiškino, kad galėjo būti, tą pačią, įvykio, dieną jis persisiuntė įrašą iš elektroninio pašto.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. pateikė laikmeną su garso įrašu.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad ji yra dirbusi (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp Š. S. Ir (duomenys neskelbtini) buvo bedro pobūdžio. Ne vieną kartą buvo prieštaravimų, nes Š. S. nesilaikė darbo drausmės. Labai retai dalyvavo (duomenys neskelbtini) posėdžiuose. V. N. bandė su Š. S. kalbėti, kad elgtųsi tinkamai darbo drausmės klausimais. Žino, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ auditas, Š. S. ir A. K. bendravimo nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito išvadas pristatinėjo A. A., o ne pats Š. S.. (duomenys neskelbtini) mokyklos klausimas tęsėsi iš ankstesnės kadencijos. L. D. atrodo, kad Š. S. buvo nepatenkintas. (duomenys neskelbtini) priima (duomenys neskelbtini) sprendimus. Ar į posėdį, kuriame buvo svarstomas įtraukimas į dienotvarkę Š. S. atleidimo klausimo, ėjo su (duomenys neskelbtini), neatsimena. Neatsimena, ar teko bendrauti su Š. S. prieš tą posėdį. Porą kartų sakė asmeniškai Š. S., kad darbuotojai nepatenkinti, mato, kad ne visada darbe, ateina su netinkama apranga. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji 2010 m. lapkričio 15 d. apklausos metu parodė, kad 2010-09-08, apie 13. val., einant į (duomenys neskelbtini) posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas S. atleidimas iš pareigų, koridoriuje, prie posėdžių salės, V. N. kalbėjosi su Š. S.,..., negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) galėjo grasinti Š. S., ar pakeltu tonu pastarajam kažką sakyti; praeidama pro šalį Š. S. tik pasakė, kad gerai pagalvotų, dėl kokių priežasčių prasidėjo jo problemos ir kodėl šiuo metu bus svarstomas jo atleidimas iš pareigų“, - liudytoja parodė, kad Š. S., visiems žinoma, piktnaudžiavo alkoholiu, gal eidama pro šalį ir pasakė, apklausos metu geriau atsiminė.

Liudytojas G. R. paaiškino, kad V. N. pažįsta, santykiai tarnybiniai-(duomenys neskelbtini). V. N. buvo (duomenys neskelbtini), o G. R. – (duomenys neskelbtini). Dėl ko kreipėsi į (duomenys neskelbtini), neatsimena. Perskaičius (duomenys neskelbtini) 2010-09-14 raštą (duomenys neskelbtini), G. R. paaiškino, kad jo, kaip (duomenys neskelbtini), pareiga buvo sureaguoti į tai, ką rašė laikraščiai, rodė televizija, kad (duomenys neskelbtini) parengė medžiagą, kur išaiškėjo nenaudingi dalykai paslaugos gavėjams, gyventojams, (duomenys neskelbtini) turėjo taip reaguoti. Audito medžiagoje buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuoma yra finansiškai žalinga vartotojui ir miestui, (duomenys neskelbtini) nesiėmė veiksmų sutartį peržiūrėti, todėl (duomenys neskelbtini) užsiėmė tokią poziciją – jeigu (duomenys neskelbtini) rado trūkumų, (duomenys neskelbtini) nereaguoja, tai reaguoja jie. Ar vyko nesutarimai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nežino. G. R. nurodė savo nuomonę, nes jeigu (duomenys neskelbtini) būtų patenkintas, Š. S. būtų nejudinamas. Įrašą (duomenys neskelbtini) kažkas atnešė, jį pridėjo prie rašto. Žodį „(duomenys neskelbtini)“ G. R. sieja su (duomenys neskelbtini), R. P. yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tie faktai, kurie parašyti rašte, nebuvo „paimti iš lubų“, buvo garsiai kalbama žiniasklaidoje, kas yra garsiai kalbama, tai viešas dalykas. Iš Š. S. nežinojo nei vieno fakto, iš jo nėra gavęs jokio skundo. Š. S. atleidimo motyvai buvo formaliai sutvarkyti, tačiau jiems, kaip (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdu, kad jo atleidimas jiems nenaudingas. (duomenys neskelbtini) pozicija tokia – jeigu Š. S., atlikęs tyrimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ nuomos, rado tam tikrų trūkumų, tai Š. S. gerai dirbo savo darbą ir toks (duomenys neskelbtini) jiems naudingas, o dėl ko atleidžiamas iš darbo, tai neesminis dalykas.

Liudytojas O. L. paaiškino, kad apie V. N. ir Š. S. pokalbio įrašą jam žinoma iš spaudos. Sužinojo, kai atėjo į darbą, jau buvo paskelbta internete. Su A. A. O. L. sėdėjo viename kabinete. O. L. atėjo į darbą, buvo A. A. ir A. T., jis klausė įrašą per A. A. kompiuterį. Po tų įvykių A. T. gyrėsi, kad jis davė Š. S. diktofoną. (duomenys neskelbtini) priėmė A. T. į darbą, jie buvo (duomenys neskelbtini). A. T. darbų neatlikdavo, O. L. tai sakydavo Š. S., A. T. buvo atleistas.

Liudytoja D. Ž., tyrėja, paaiškino, kad garso įrašo iš A. T. ji nėra gavusi, jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Jis nurodė, kad įrašą pateikė (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti prašymai gauti tą įrašą. Jei A. T. būtų pateikęs garso įrašą, ji, aišku, būtų pridėjusi ir surašiusi atitinkamą proceso dokumentą. Š. S. nenurodė, kad jam padaryta žala, todėl nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Liudytoja L. T. paaiškino, kad jai, dirbant (duomenys neskelbtini), teko atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą. Auditą atliko trise, viena darbuotoja išėjo, todėl auditą atliko dviese – ji ir L. K.. Neatsimena, kad su Š. S. tektų asmeniškai bendrauti dėl audito, teko bendrauti tik paruošus auditą. Audito ataskaitos projektas teikiamas institucijai, kurią tikrina, mano, kad projektą skaito (duomenys neskelbtini), prieš teikiant institucijai. Projektas taip pat teikiamas (duomenys neskelbtini). Kai gauni atgal, projektas gali būti pataisytas, pareikšta nuomonė, tai gali būti padaryta tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tai padaroma prieš teikiant institucijai. Neatsimena, ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip buvo. Negali pasakyti, ar su audito ataskaita supažindinamas (duomenys neskelbtini).

Liudytojas E. G. paaiškino, kad jam, dirbant (duomenys neskelbtini), teko atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“ auditą, grupėje buvo ir L. K.. Auditas buvo pradėtas Š. S. pavedimu, kovo ar balandžio mėn., pabaigtas birželio mėn. pradžioje. (duomenys neskelbtini) perskaito audito ataskaitos projektą, pasirašo ataskaitoje. Jeigu (duomenys neskelbtini) nori susipažinti su audito medžiaga, jis informuojamas apie eigą, jam teikiami dokumentai. E. G. (duomenys neskelbtini) Š. S. buvo dvejus metus, tokio dalyko, kad (duomenys neskelbtini) duotų pastabų, nebuvo. Projektas teikiamas (duomenys neskelbtini), tai yra privaloma, taip pat teikiamas teisininkui, pavaduotojai, įmonei, kuri audituojama. (duomenys neskelbtini) jokių funkcijų audite neatlieka. Audito ataskaitą pasirašo (duomenys neskelbtini), ji siunčiama įmonei, tada teikiama (duomenys neskelbtini), jie svarsto audito ataskaitą, kviečiasi įmonių direktorius. Apie (duomenys neskelbtini) ir Š. S. santykius žino tik iš spaudos. (duomenys neskelbtini) pozicijos dėl „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos nežino. Apie teikimą atleisti Š. S. rugsėjo 8 d. jam nieko nežinoma.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad dirbant (duomenys neskelbtini), teko atlikti „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą. Pirmas buvo „(duomenys neskelbtini)“ auditas, dirbo apie du mėnesius. Ataskaitą atidavus pataisymui, buvo tik pora gramatinių klaidų, iš „(duomenys neskelbtini)“ po susipažinimo buvo grąžinta beveik be pastabų, buvo tik vienas sakinys, kur buvo suklysta, parašyta, kad nuostoliai, o tik sumažėtų pajamos. Buvo pasirašyta direktoriaus, A. A. susipažino su pastabomis, pasakė pataisyti tuos žodžius ir vėl teikti įmonei. Ataskaitą gavo pasirašytą. (duomenys neskelbtini) pasirašė sprendimą. Kai susirenka(duomenys neskelbtini), peržiūri, parašo savo išvadas, ataskaita siunčiama (duomenys neskelbtini). Ataskaitos (duomenys neskelbtini) neteikiamos, teikiamos (duomenys neskelbtini), teikiamos informacijai. Pavedimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą L. K. gavo birželio mėn. (duomenys neskelbtini) perskaitė ataskaitą, kai projektas buvo parašytas, pasiūlė papildyti statistiniais duomenimis, tai buvo maždaug gruodžio mėn. Dėl šio audito buvo surašytas sprendimas. Kokie Š. S. ir (duomenys neskelbtini) santykiai, L. K. sužinojo tik iš spaudos. Apie A. K. santykius su Š. S. nežino, matyti jų bendraujančių neteko. Dėl Š. S. teikimo atleisti jai nieko nežinoma.

Iš (duomenys neskelbtini) V. M. 2010-09-14 rašto Nr. 1046 ( t. 1 b. l. 13), (duomenys neskelbtini) 2010-10-13 rašto Nr. A51-21972 (3.3.2.11-BR4) ( t. 1, b. l. l. 23-24), matyti, kad nurodytais raštais remiantis pokalbio tarp (duomenys neskelbtini) ir Š. S. įrašo duomenimis buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kartu su (duomenys neskelbtini) 2010-10-13 raštu pateiktas diskas su įrašu.

Iš (duomenys neskelbtini) G. R. 2010-09-14 rašto Nr. VI-09141 matyti, kad buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) V. N. piktnaudžiavimo valdžia ir grubių (duomenys neskelbtini) pažeidimų ( t. 1, b. l. 26,27).

Iš (duomenys neskelbtini) nuostatų matyti, kad šiais nuostatais reglamentuota, jog (duomenys neskelbtini) vadovauja (duomenys neskelbtini) ir atsako už jos veiklą; (duomenys neskelbtini) yra atskaitingas (duomenys neskelbtini) ( 8 p.). Šių nuostatų 17 p. numatyta, kad sprendimą dėl atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų priima (duomenys neskelbtini) teikimu.

Iš 2010-10-27 rašto Nr. 10-1-18675 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas reikalavimas pateikti pokalbio tarp (duomenys neskelbtini) V. N. ir (duomenys neskelbtini) Š. S. garso įrašą ( t. 1, b. l. 42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012-01-17 išvados Nr. 11-2356 (11) duomenimis tyrimui buvo pateiktos dvi kompaktinės plokštelės su tiriamąja medžiaga. Tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuoti dviejų asmenų pokalbiai. Tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, yra užfiksuoti V. N. ir Š. S. balsai, tiriamieji garso įrašai yra kopijos. Atsakyti, ar tiriamieji garso įrašai yra ištisiniai ir nėra sumontuoti, ar nėra trynimo požymių, negalima ( t. 1, b. l. 52-61).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012-01-17 išvados Nr. 11-2356 (11) stenogramos duomenimis pokalbio pradžia tarp Š. S. ir V. N. prasideda nuo klausimo „kas yra per skambinėjimai V. ir kokiais pagrindais M. kontora pasamdyt?“ Stenogramoje užfiksuotos frazės, priskirtos V. N.: “Ar tu žinai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini)? Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) atiduodami (duomenys neskelbtini). Tai tu dabar (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)?“, „(duomenys neskelbtini) yra, dauguma yra (duomenys neskelbtini). Tu susigaudyk (duomenys neskelbtini) situacijoj truputėlį“; „tavo auditas apie (duomenys neskelbtini) yra normalus. Pisulka kokia turi na nežinau špargalkę skaitai ir visi tenai šnekat apie K. nekompetenciją, tau ir tavo kompetencijai iki K., tai kaip pėsti iki Paryžiaus, K. buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadas, paskirtas K., visos Lietuvos, Kauno, Vakarų skirstomųjų tinklų. Tai, žinai, aš klausausi tavęs. Tai tu kažkokį tai kaip bloką darai, tu truputį paklausyk žmonių. Tu truputį kitų paklausyk žmonių, kaip mes šnekam, jis irgi turi kompetenciją. Aš paskaičiau protokolą, kurį man davė liepos mėnesį. Gėda, klausyk“. „Ne, tai tu gerai, kad turi savo supratimą. Bet tu su savo supratimu privačioj kontoroj daryk ką nori. Tu nesupranti, kas yra (duomenys neskelbtini), jas yra (duomenys neskelbtini). Tu turbūt nesupranti, kas yra (duomenys neskelbtini) ir kas jiems kiša ratus į pagalius. Nesupranti tu šito, ar supranti? Tai ant kieno tu lieji rato? Tu viską darai, kad (duomenys neskelbtini) praloštų (duomenys neskelbtini). Ar tu šitą supranti. Ne aš pralošiu...“. Po Š. S. priskiriamos frazės “Tai kokį aš turiu pasirinkimą, jeigu man (duomenys neskelbtini) paveda pavedimą daryt. Man gali (duomenys neskelbtini) pavesti ką jie tik tai nori daryt, ir aš, ir aš privalau daryt tuos pavedimus. Tai negi aš dabar atsisakysiu daryt? Aš kitos išeities neturiu. Tai ir numatytas taip pat (duomenys neskelbtini) pavedimas yra“, užfiksuota tokia frazė, priskiriama V. N.: “ (duomenys neskelbtini). Jis sudarytas iš (duomenys neskelbtini), o ne iš profesionalų. (duomenys neskelbtini) visada kreipia taip, kaip jiems naudinga (duomenys neskelbtini). Ką aš (keiksmažodis) trūksta žodžių. Kokį tu čia šūdą mali. (duomenys neskelbtini)daro (duomenys neskelbtini). Specialistai, tu drabstai savo nekompetenciją šitokiais šūdais. (duomenys neskelbtini) daro (duomenys neskelbtini). Ateis šitoj (duomenys neskelbtini) kitas – viską padarys priešingai. Tu šito nesupranti?“ Po Š. S. frazės: „tai negi aš turiu nevykdyti tų nurodymų, kurie man pagal įstatymą privalo?“, užfiksuota V. N. frazė: „ Tu gali vykdyti. Bet tu žinai, kaip jie vykdomi? Vieną gali nurodymą vykdyti, kuris (duomenys neskelbtini) naudingas – per tris dienas, o tas, kuris naudingas (duomenys neskelbtini) – gali vykdyti tris metus. Šito tu nesupranti?“ ( t. 1, b. l. 52-61).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2012-12-12 akto Nr. 11-2478 (12) duomenimis tiriamasis garso įrašas, esantis tyrimui pateiktoje USB atmintinėje, yra ne originalas, o kopija. Atsakyti į klausimą, ar tiriamasis garso įrašas yra ištisinis, ar jis nėra sumontuotas ir ar jame yra trynimo požymių, negalima. Tiriamajame garso įraše yra užfiksuoti V. N. ir Š. S. balsai ir kalba. Pokalbis buvo uždaroje patalpoje ( t. 5, b. l. 91-104).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. spalio 9 d. rašto Nr. V-966 duomenimis atkurti diktofone įrašą, kuris buvo perkeltas į kompiuterį ištrinant jį diktofone, negalima ( t. 4, b. l. 134).

Iš (duomenys neskelbtini) informacinės dokumentų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Š. S. buvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 26 d. posėdį Nr. 58 ( t. 3, b. l. 73-77).

Iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 26 d. posėdžio Nr. 58 protokolo matyti, kad 33 klausimu buvo svarstyta Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto valdymo. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. Nuspręsta pradėti sprendimo projekto „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto valdymo“ svarstymo procedūrą, projektą svarstyti – visuose (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 78).

Iš (duomenys neskelbtini) informacinės dokumentų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Š. S. buvo informuotas apie (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 9 d. posėdį Nr. 59 ( t. 3, b. l. 81-84).

Iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 9 d. posėdžio Nr. 59 protokolo matyti, kad šiame posėdyje 12 klausimu buvo svarstyta Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto valdymo. Pranešėja (duomenys neskelbtini) R. C. pristatė sprendimo projektą, kurį svarstė ir kuriam pritarė (duomenys neskelbtini), pritarė su siūlymais (duomenys neskelbtini), nepritarė ir pateikė siūlymus (duomenys neskelbtini), atidėjo svarstymą (duomenys neskelbtini). Balsavimo rezultatai, nuspręsta: priimti sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto valdymo“ ( t. 3, b. l. 79-80).

Iš (duomenys neskelbtini) 2012-07-18 rašto Nr. 116 matyti, kad 2010 m. liepos 20 d. naujienų portale (duomenys neskelbtini) buvo publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 3, b. l. 60).

(duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 23 d. tarnybinio pavedimo dėl tyrimo atlikimo duomenimis 2010 m. liepos 20 d. žiniasklaidos priemonėse (žinutė LNK televizijos žinių laidoje, internetiniuose puslapiuose) (duomenys neskelbtini) Š. S. pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos sutarties bei pagrįsdamas savo teiginius pateikė skaičiavimus. Pagal (duomenys neskelbtini) taisyklių, priimtų 2005 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 1-890, 6.1 punktą, asmuo, dirbantis (duomenys neskelbtini), privalo savo pareigas atlikti vadovaudamasis (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) galimai sąmoningai ir tendencingai interpretuoja tam tikrus faktus, jo skaičiavimai atlikti paviršutiniškai, yra spekuliatyvūs. Taip pat galima daryti prielaidą, kad buvo paviešinta informacija, kuri gali būti laikoma tam tikros rūšies įstatymuose reglamentuota paslapties forma. Pavedimu nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Š. S. atžvilgiu ( t. 3, b. l. 186-187).

Iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo matyti, kad šiuo potvarkiu buvo sudaryta 7 asmenų komisija galimam Š. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti ( t. 3, b. l. 106-107).

Iš (duomenys neskelbtini) Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2010 m. rugpjūčio 23 d. išvados Nr. A27-227(3.4.53-AD14) matyti, kad šia išvada nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Š. S. aplaidžiai vykdė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas ( išvados 5 punktas), taip pat neveikęs atitinkamu būdu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ( išvados 5.6 punktas). Šioje išvadoje suformuluotas pasiūlymas: siūlyti (duomenys neskelbtini) teikti (duomenys neskelbtini) projektą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S. ( t. 3, b. l. 101-105). Išvados 5.2 punkte nurodoma, kad 2010 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) posėdyje svarstytas klausimas Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto valdymo, kurio metu (duomenys neskelbtini) „Š. S. išreiškia nuomonę, jog bazinio mokėjimo dalis, skirta dengt kapitalo kaštus, yra per didelė, ją galima mažinti, kadangi už visą projektą (duomenys neskelbtini) planuoja permokėti apie 20 proc.“. Iš paaiškinimo akivaizdu, kad Š. S. žinojo, kad dėl minėto (duomenys neskelbtini) projekto dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos, vadovaujantis (duomenys neskelbtini), privalėjo būti pateikta (duomenys neskelbtini) išvada. Š. S. turėjo teisinę galimybę teikti (duomenys neskelbtini) siūlymą, kad šis (duomenys neskelbtini) sprendimo projektas svarstymo stadijoje būtų pavestas nagrinėti jo vadovaujamai įstaigai, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Išvados 5.3 punkte nurodoma, kad Š. S. internetiniame tinklalapyje reiškė savo subjektyvias mintis dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo projekto „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo sutarties projekto“, bet nepateikė patikrintos medžiagos pagrindu gautas išvadas, tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini). Todėl teigtina, kad Š. S. sąmoningai ir tendencingai interpretavo tam tikrus faktus dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos sutarties, jo vertinimas atliktas paviršutiniškai, yra spekuliatyvus, t.y. neparemtas jokiais skaičiavimais. Todėl šiuo atveju Š. S. taip pat privalėjo vadovautis lojalumo, padorumo, pavyzdingumo principais, kurie iš dalies riboja valstybės tarnautojo laisvę reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, kadangi valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų. Tokiais Š. S. viešais pasisakymais atsirado žala ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) dalykinei reputacijai ir prestižui, sukeltos abejonės (duomenys neskelbtini) priimamų sprendimų skaidrumu, teisėtumu ( t. 3, b. l. 101-105).

Iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo Nr. 62 matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) darbotvarkės projekto tvirtinimo. (duomenys neskelbtini) informavo, jog (duomenys neskelbtini) pritarė papildomų projektų teikimui: „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S.“. V. N. pasisakė už šio klausimo įrašymą į (duomenys neskelbtini) 2010-09-08 posėdžio darbotvarkę, informavo, kad projekto pateikimo metu pristatys išsamią informaciją dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Balsavimo rezultatai: nuspręsta neįrašyti klausimo „Dėl tarnybinės nuobaudos- atleidimo iš pareigų skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S.“ į (duomenys neskelbtini) 2010-09-08 posėdžio Nr. 62 darbotvarkę ( t. 2, b. l. 3, 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. Ž. tarnybinio 2012-01-23 pranešimo duomenimis 2011-03-22, 2011-05-10, 2011-07-20 ir 2011-08-22 buvo siunčiami paklausimai į (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti, ar buvo tikslinga atlikti (duomenys neskelbtini) mokyklos koncesijos konkurso ir koncesijos sutarties sąlygų auditą. Negavus atsakymo, telefonu buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) I. J., pastaroji nurodė kreiptis (duomenys neskelbtini) Z. Ž.. Pastarajai paskambinus telefonu, Z. Ž. nurodė, kad atsakymas nebus pateiktas, nes (duomenys neskelbtini) nebuvo gavęs jokio pavedimo dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos. Telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) Š. S., pastarasis nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos koncesijos konkurso ir koncesijos sutarties sąlygų audito su (duomenys neskelbtini) nebuvo svarstoma, nes dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybų nebuvo gauta jokių skundų ( t. 2, b. l. 14).

V. N. pateiktas kaltinimas dviejų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnyba ir kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą - padarymu tapačiais veiksmais, todėl įrodymų vertinimas dėstomas dėl abiejų veikų, kartu.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pateiktas kaltinimas.

Kaltinimas V. N. suformuluotas nurodant, kad jis neoficialiai žodžiu reikalavo (duomenys neskelbtini) Š. S. netinkamai atlikti savo pareigas, atsisakyti teisėtų veiksmų, ir atlikti neteisėtus veiksmus, kad pastarojo vadovaujama (duomenys neskelbtini), atlikusi ir 2010-06-09 surašydama AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą.

Audito ataskaita „Dėl AB (duomenys neskelbtini)“ surašyta 2010 m. birželio 9 d. Duomenų, kad po šios audito ataskaitos pasirašymo Š. S. darbo laikotarpiu būtų atliekamas pakartotinis AB „(duomenys neskelbtini)“ auditas, nėra. Tuo būdu, kaltinimo formuluotė, jog V. N. galėjo reikalauti Š. S. priimti priešingą, nei minėto audito metu nustatyta, sprendimą, kuriame būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą, niekuo nepagrįsti.

Duomenų apie tai, kad nuo 2010 metų gegužės mėnesio (kaltinime nurodyta veikos pradžia) iki 2010 m. birželio 9 d. ( audito ataskaitos surašymo data) V. N. būtų atlikęs kokius nors veiksmus įtakoti audito išvadas, bylos nagrinėjimo metu negauta. Apklausti liudytojai, auditoriai L. K., E. G., paaiškino, kad atliekant auditą jiems įtaka nebuvo daroma, Š. S. taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausos teisiamajam posėdyje metu nedavė parodymų, kad V. N. būtų kišęsis į AB „(duomenys neskelbtini)“ auditą.

Garso įrašo stenogramos duomenimis užfiksuoti šie žodžiai, priskiriami V. N.: „tavo auditas apie (duomenys neskelbtini) yra normalus. Pisulka kokia turi, na nežinau, špargalkę skaitai, ir visi tenai šnekat apie K., nekompetenciją, tau ir tavo kompetencijai iki K., tai kaip pėsti iki Paryžiaus, K. buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadas, paskirtas K., visos Lietuvos, Kauno, Vakarų skirstomųjų tinklų. Tai, žinai, aš klausausi tavęs. Tai tu kažkokį tai kaip bloką darai, tu truputį paklausyk žmonių. Tu truputį kitų paklausyk žmonių, kaip mes šnekam, jis irgi turi kompetenciją. Aš paskaičiau protokolą, kurį man davė liepos mėnesį. Gėda, klausyk“.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje Š. S. parodė, kad V. N. jam yra sakęs suderinti nuomonę su A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu Š. S. paaiškino, kad V. N. jam pasiūlė susitikti su A. K. 2010 m. liepos mėnesį ( t. 1., b. l. 64), teisiamojo posėdžio metu Š. S. paaiškino, kad V. N. žinojo apie jo ginčą su A. K. (duomenys neskelbtini), kurio metu Š. S. buvo supykęs, išėjęs ir vėl grįžęs į posėdį, V. N. jam sakęs, jog nereikėtų taip konfliktuoti, tai vyko po to, kai audito išvados jau buvo patvirtintos, apie pačią išvadą su V. N. jis nėra kalbėjęs.

Vertinant garso įrašo duomenis ir liudytojo Š. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, darytina išvada, kad jie tarpusavyje atitinka, patvirtina aplinkybę, jog V. N. buvo žinoma apie Š. S. ir A. K. nesutarimus, garso įrašo duomenimis jis teikė pirmenybę A. K., o ne Š. S. kompetencijai. Duomenų, patvirtinančių, kad V. N. įtakojo S. S. pakeisti AB „(duomenys neskelbtini)“ audito išvadas, bylos nagrinėjimo metu negauta.

Ekspertizės akto garso įrašo stenogramoje, priešingai nei trumpesnėje specialisto išvados stenogramoje, pokalbyje tarp Š. S. ir V. N. pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ paminėtas dar du kartus. Įrašyta Š. S. frazė: „Man gali (duomenys neskelbtini) pavest ką jie tiktai nori daryti ir aš privalau daryt tuos pavedimus. Tai negi aš dabar atsisakysiu dabar? Aš kitos išeities neturiu. Tai ir (duomenys neskelbtini) taip pat (duomenys neskelbtini) pavedimas yra“, po ko seka V. N. frazė: „(duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Jis sudarytas iš (duomenys neskelbtini), o ne iš profesionalų. Man trūksta žodžių. Kokį tu čia šūdą mali? (duomenys neskelbtini) daro (duomenys neskelbtini) ? Specialistai... Tu dangstai savo nekompetenciją šitokiais šūdais. (duomenys neskelbtini) daro (duomenys neskelbtini). Ateis šitoj (duomenys neskelbtini) kitas – viską padarys priešingai. Tu šito nesupranti?“ Taip pat pokalbio pabaigoje užfiksuoti šie V. N. žodžiai: „ Tu žinai, yra sena patarlė: žmogui davė dvi ausis ir dvi akis ir vieną burną. Tai aš tau tam, kad mažiau šnekėtum, daugiau klausytum ir matytum, tai vat aš dabar tau duodu tą patarlę: daugiau klausyk, daugiau žiūrėk ir mažiau šnekėk. Vat būtent tam. O tavo šnekos, užbėgančios į priekį, tai tiktai taip aš galiu įvertinti – nekompetencija, prisidengiant (duomenys neskelbtini) už tautą, už dar ką nors. Čia (duomenys neskelbtini), čia dar kažkas tai... Pažiūrėk, tas T. tave, trūksta žodžių“. Po Š. S. frazės „Nu taip, skyrybų procese, tai nemalonus faktas, aišku“, paskutinė V. N. frazė: „Prie ko čia skyrybų procesas, prie ko čia skyrybų procesas. Tu su juo pabūsi, pamatysi, kas tau, ką tau žmonės pradės pasakoti, kad kiekvienas jo darbelis va toks vat yra. Ir pirmyn, pirmyn, susirado užtarėją. Gerai, ką nori sužinot?“ ( t. 5, b. l. 91-102).

Vertinant šiuos garso įrašo duomenis, pažymėtina, kad pokalbyje, nors jis nevyksta apie konkretų patikrinimą, „(duomenys neskelbtini)“ pamini tiek pats Š. S., tiek V. N., darytina išvada, kad šis klausimas aktualus abiem kalbantiesiems. Iš V. N. frazių stenogramos darytina išvada, kad jis kaltina Š. S. nekompetencija – visose trijose pokalbių ištraukose, kuriose paminimi „(duomenys neskelbtini)“ V. N. teigia: „tau ir tavo kompetencijai iki K., tai kaip pėsti iki Paryžiaus“, „O tavo šnekos, užbėgančios į priekį, tai tiktai taip aš galiu įvertinti – nekompetencija, prisidengiant (duomenys neskelbtini)“, „Specialistai... Tu dangstai savo nekompetenciją šitokiais...“.

Vertinant minėtus žodžius, jų turinį, taip pat darytina vienareikšmiška išvada, kad V. N. abejojo Š. S. kompetencija, vartodamas užgaulias frazes ją menkino, tačiau priešingai, nei inkriminuota kaltinime, iš pokalbio nėra pagrindo spręsti apie poveikį Š. S. priimti sprendimą, kuriame būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties efektyvumą bei veiklą.

Kaltinimas šioje byloje pareikštas fiziniam asmeniui, tuo tarpu kaltinimo formuluotės „palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini)“ sietinos su juridinio asmens atsakomybe. Teismas pasisako, kad sąvokos „(duomenys neskelbtini)“ negali būti patikrintos baudžiamosios teisės priemonėmis – asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą iškyla tik dėl neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu kaltinime, kaip minėta, nenurodyta jokių veiksmų, kuriuos atliktų V. N., tuo pačiu, kuriuos galima būtų vertinti teisėtumo ar neteisėtumo atžvilgiu. Tuo būdu, kaltinimo formuluotė, jog V. N. žodžiu reikalavo Š. S. priimti priešingą, nei „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaitoje nurodytą sprendimą, kuriame būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, yra deklaratyvi, jokiais duomenimis nepatvirtinta. Išvada apie asmens kaltę galima tik remiantis teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, o ne gandais ir prielaidomis, kaltinimas tokių įrodymų nepateikė, V. N. kaltė dėl šio kaltinimo neįrodyta.

Taip pat V. N. pateiktame kaltinime nurodyta formuluotė, kad jis žodžiu reikalavo, jog Š. S. vadovaujama (duomenys neskelbtini), atlikusi ir surašydama 2010-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaitas, priimtų priešingus, nei minėto audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties efektyvumą ir veiklą.

Kaltinime nurodytas veikos laikotarpis – nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d., kaip nurodyta kaltinime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaita surašyta 2010 m. gruodžio 27 d., tai yra, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaita nebuvo surašyta. Dokumento, audito ataskaitos „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenimis šio audito tikslas buvo įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) lėšų, taip pat turto, panaudojimo teisėtumą, audito ataskaitoje suformuluotos išvados: pirma, dėl vidinės kontrolės aplinkos ir procedūrų, antra, dėl sandorių tarp susijusių šalių, trečia, dėl finansavimo, ketvirta, dėl nuomos pajamų grupavimo, penkta, dėl viešųjų pirkimų, šešta, dėl duomenų ir dokumentų pateikimo ( t. 1, b. 143-189).

Iš kaltinimo teksto matyti, kad V. N. kaltinamas reikalavęs surašyti priešingą, nei minėto audito metu nustatyta, sprendimą, kuriame būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kaltinimas asmeniui negali būti deklaratyvus, asmeniui negali būti perkelta pareiga įrodinėti savo nekaltumo. Tuo tarpu iš pareikšto kaltinimo neaišku, kokios, kaltinimo nuomone, tikrovės neatitinkančio išvados turėjo būti įrašytos audito ataskaitoje – visos, dalis iš jų, viena, skaičiai, formuluotės ar kita. Kaltinime tik nurodoma - tikrovės neatitinkantys duomenys apie nuomos sutarties efektyvumą ir veiklą. Kokie tai būtų duomenys, kaip minėta, kaltinime nekonkretizuota. Taip pat, kaltinime nurodyta, kad savo veika V. N. siekė specialaus tikslo – priimti jo (duomenys neskelbtini) palankius ir naudingus sprendimus, tuo būdu preziumuojant, kad (duomenys neskelbtini) audito ataskaitoje įrašytos išvados yra nepalankios ir nenaudingos. Teismas pasisako, kad kaltinimų juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini)– byloje nėra pateikta, nėra aišku, kodėl, kaltinimo nuomone, (duomenys neskelbtini), kaip teigiama V. N., būtų palankūs ir naudingi priešingi nei nurodyti ataskaitoje duomenys, ir kokie duomenys tai turėtų būti.

Bylos nagrinėjimo metu gautais duomenimis, V. N., važiuodamas liftu su Š. S. ir A. A., minėjo nuomos sutartį. Konkrečiai, ikiteisminio tyrimo metu Š. S. nurodė: „maždaug 2010 metų gegužės-birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), jam, (duomenys neskelbtini) A. A. bei (duomenys neskelbtini) V. N. važiuojant liftu, pastarasis pasakė „žiūrėkite, ką Jūsų auditoriai rašo dėl per didelės pastato nuomos ir kad šito negali būti“; Š. S. suprato, kad (duomenys neskelbtini) priekaištauti dėl jo (duomenys neskelbtini) nuo 2010 balandžio atliekamo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos audito (t. 1, b. l. 64). A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „jai bei (duomenys neskelbtini) Š. S., o taip pat (duomenys neskelbtini) V. N. važiuojant liftu, pastarasis Š. S. pasakė, jog girdėjo, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą, nustatyta, kad ši bendrovė per brangiai nuomoja (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, (duomenys neskelbtini) teigimu, to neturėtų būti ir Š. S. nurodė, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes išvadoje neturėtų būti konstatuotas šis faktas“ ( t. 1, b. l. 76). Apklausos teisme metu Š. S. nurodė, kad tuo metu jis taip suprato, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti dėl jo (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. balandžio mėnesio atliekamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito, dėl šio audito vėliau jokių pastabų nebuvo, nei dėl nuomos ar surašytų išvadų nesimatė tolimesnio suinteresuotumo. A. A. teisme paaiškino, kad jai susidarė toks įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) galvoja, kad nuomos kaina yra pakankama, jei kaina gera, ir ataskaitoje tokių dalykų neturi atsispindėti. (duomenys neskelbtini) išreiškė nuomonę, nurodymo parašyti taip ir ne kitaip tikrai nebuvo. Kiek A. A. atsimena, pokalbis vyko lifte, iš konteksto išėjo pokalbis, kad vykdo auditą tokioje kompanijoje. Turimomis žiniomis gal turi abejonių dėl pastato nuomos, (duomenys neskelbtini) nuomone, kaina pakankama, neturėtų būti kažkokių dėl to sprendimų, tuos sprendimus dar reikėtų įvertinti, auditoriai, rašydami išvadą, dar turi įvertinti tuos dalykus, jo manymu, rinkos kainos buvo pakankamos, jos buvo pagrįstos, nes (duomenys neskelbtini) buvo atlikusi apklausą. Mano, kad V. N. pasipiktino, jog audito ataskaitoje galvoja rašyti tokius dalykus, bet to negali būti, kainos yra normalios. Pats V. N. pokalbio neatsiminė.

Teismas, vertindamas liudytojų Š. S. ir A. A. parodymus teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgdamas į jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, daro išvadą, kad liudytojai patvirtino aplinkybę, jog važiuojant liftu su tuometiniu (duomenys neskelbtini) V. N., buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) pastato nuomą, ir, (duomenys neskelbtini) nuomone, nuomos kainos nėra per didelės. Tokią poziciją. t.y., kad nuomos kaina nebuvo per didelė, V. N. palaikė ir teisiamajame posėdyje.

Atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, paprastai piktnaudžiavimas pasireiškia tarnybinės padėties panaudojimu ar pasinaudojimu ja priešingais nei tarnybos interesais. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo traukiamas už kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą tada, kai kaltininkas veikia dangstydamasis savo autoritetu, tarnybine ar visuomenine padėtimi arba draugiškais tarpusavio santykiais ir daro psichologinę įtaką nukentėjusiajam, verčia išklausyti jo patarimus (pageidavimus) ir atsisakyti teisėtų veiksmų, pakeisti jų pobūdį ar atlikti neteisėtus veiksmus savo arba kitų asmenų naudai.

Šios bylos duomenimis V. N. važiuodamas liftu, girdint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išsakė savo poziciją konkrečiu klausimu. Duomenų apie tai, kad V. N., išsakydamas savo poziciją, siekė paveikti audito išvadas, davė konkrečius nurodymus, norėjo paveikti valstybės tarnautoją, jo sprendimus, bylos nagrinėjimo metu negauta. Tuo būdu, nenustatyta veikos, tikslo, taip pat nenustatyta ir jokių su tuo susijusių pasekmių atsiradimo. Dėl šio kaltinimo V. N. kaltė neįrodyta, traktuojant priešingai, asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn už bet kokį subjektyvios nuomonės pagarsinimą.

V. N. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis po to, kai Š. S. viešai pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos pradėtos pažeidžiant (duomenys neskelbtini), straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, buvo publikuotas 2010-07-20 naujienų portale (duomenys neskelbtini), žodžiu nurodė Š. S. pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą, o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr.A121-15351(3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Š. S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas įtraukti į darbotvarkę (duomenys neskelbtini) Š. S. atleidimą iš pareigų, tačiau (duomenys neskelbtini) nepritarus, klausimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S. nebuvo įrašytas į 2010-09-08 (duomenys neskelbtini) posėdžio Nr. 62 darbotvarkę, po ko, jis, 2010-09-09, apie 14.00 val., savo tarnybiniame kabinete, darydamas (duomenys neskelbtini) Š. S. psichologinę įtaką, vertė išklausyti jo reikalavimus dėl (duomenys neskelbtini) audito atlikimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per tris metus, tokiu būdu kišosi į valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų jo (duomenys neskelbtini) naudai, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ audito išvadose priimti priešingus, nei minėtų audito metu nustatyta, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei vilkinti jo (duomenys neskelbtini) nenaudingus patikrinimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292/2011 pasisakė, kad piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti tiek asmens psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.

Kad būtų prieita prie išvados, jog V. N. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus, turėtų būti įrodyta, kad jis suprato savo veikos pavojingumą (suvokė, kad pažeidžiami kaltinime nurodytų ir jam žinomų (duomenys neskelbtini), suprato, kad veikia neteisėtai - žodžiu nurodęs Š. S. pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą, o pastarajam nesutikus, 2010-07-23 savo tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo Nr.A121-15351(3.1.29-T1) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Š. S. atžvilgiu, ir 2010-09-08, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) posėdžio metu inicijavo darbotvarkės projekto pakeitimą, siūlydamas įtraukti į darbotvarkę (duomenys neskelbtini) Š. S. atleidimą iš pareigų, tuo veikė priešingai tarnybos interesams, kišosi į valstybės tarnautojo veiklą, bei numatė didelės neturtinės žalos atsiradimo valstybei galimybę ir to norėjo ar buvo tam abejingas, leido šiai žalai kilti.

Teisiamojo posėdžio metu tiek Š. S., tiek V. N. paaiškino, kad jų pozicija dėl spaudoje viešai išsakytos Š. S. nuomonės apie (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos kainas nesutapo. V. N. manė, kad Š. S. neturėjo kreiptis į spaudą, nes auditas atliktas nebuvo, Š. S. teigė, kad jis turėjo teisę taip elgtis, kaip (duomenys neskelbtini)k. Teisiamojo posėdžio metu Š. S. patvirtino, kad V. N. jam žodžiu sakęs atsistatydinti. Bylos duomenimis V. N. (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 23 d. tarnybiniu pavedimu dėl tyrimo atlikimo nutarė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) Š. S. atžvilgiu ( t. 3, b. l. 186-187). (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) Dėl komisijos (duomenys neskelbtini) Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo sudarė 7 asmenų komisiją galimam Š. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti ( t. 3, b. l. 106-107). Komisija (duomenys neskelbtini) Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti surašė 2010 m. rugpjūčio 23 d. išvadą Nr. A27-227(3.4.53-AD14), kurioje suformulavo pasiūlymą siūlyti (duomenys neskelbtini) teikti (duomenys neskelbtini) sprendimo projektą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S. ( t. 3, b. l. 101-105). (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) posėdžio darbotvarkės projekto tvirtinimo, V. N. informavo, jog (duomenys neskelbtini) pritarė papildomų projektų teikimui: „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo (duomenys neskelbtini) Š. S.“, pasisakė už šio klausimo įrašymą į (duomenys neskelbtini) 2010-09-08 posėdžio darbotvarkę, balsavimu šis klausimas buvo neįrašytas į (duomenys neskelbtini) 2010-09-08 posėdžio Nr. 62 darbotvarkę ( t. 2, b. l. 3, 4).

Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu ( principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Duomenys, gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami. Teismas daro išvadą, kad garso įrašai, kurių stenogramos pateiktos su specialisto ir eksperto išvadomis, yra dokumentai (BPK 96 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai įrašai : garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektroninės informacijos laikmenos). Baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnyje numatyta, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojo A. T. iniciatyva pateikti garso įrašai yra dokumentai, gauti įstatyme neuždraustu būdu, todėl teismui nekyla abejonių dėl šių įrodymų leistinumo ir patikimumo. Tai, kad Š. S. ir A. T. parodymai dėl šio įrašo kopijų padarymo aplinkybių iš dalies nesutampa, išvados dėl šių įrodymų leistinumo nekeičia, kadangi dėl paties įrašo padarymo fakto ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu gautas garso įrašas, kurio turinys skiriasi nuo tirto ikiteisminio tyrimo metu, yra ženkliai išsamesnis. Teismas, vertindamas garso įrašų stenogramas, pateiktas su specialisto ir eksperto išvadomis, daro išvadą, kad sutrumpinus pokalbį, ištrynus frazes, susijusias su A. T. asmeniu, įrašo turinys buvo iškreiptas, pasikeitė. Teismas vertina, kad ekspertizės akto stenogramoje užfiksuota tiek pokalbio tarp Š. S. ir V. N. pradžia, tiek jo eiga, tiek ir baigiamosios frazės, susijusios su konkrečiu asmeniu – A. T., V. N., nesirinkdamas žodžių, garsiai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Š. S. priėmė šį asmenį į darbą. Bylos duomenimis aplinkybė, kad pokalbis įvyko po A. T. priėmimo į darbą, patvirtinta – iš (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo dėl A. T. priėmimo į darbą matyti, kad jis buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. (t. 3, b. l. 97), t. y. tą pačią dieną, kai vyko (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 8 d. posėdis, kuriame V. N. teikė klausimą dėl įtraukimo į darbotvarkę Š. S. atleidimo klausimo. V. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pokalbis vyko dėl A. T., jis kalbėjo emocingai, siekė perspėti Š. S. apie priimto žmogaus netinkamumą.

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis (V. N., Š. S. parodymus, garso įrašų duomenis) darytina išvada, kad jais nustatyta, jog V. N. buvo nepatenkintas Š. S. darbu, jo poelgiu – nuomonės dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos statybos paviešinimu, V. N. inicijavo Š. S. veiklos patikrinimą, teikė įtraukti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo į (duomenys neskelbtini) posėdžio dienotvarkę, sužinojęs apie tai, kad Š. S. priėmė į darbą A. T., savo tarnybiniame kabinete kalbėjosi su Š. S. pakeltu tonu, vartodamas necenzūrinius žodžius, pokalbio metu paminėjo, kad Š. S. kompetencija iki A. K. – kaip pėsti iki Paryžiaus, jog jis viską daro, kad (duomenys neskelbtini) praloštų (duomenys neskelbtini), vieną nurodymą, kuris (duomenys neskelbtini) naudingas, gali vykdyti per tris dienas, o tą, kuris naudingas (duomenys neskelbtini) – gali vykdyti tris metus.

Objektyviai, ikiteisminis tyrimas pradėtas paviešinus pokalbio tarp V. N. iš Š. S. garso įrašą. Kaltinime V. N. inkriminuota pokalbio su Š. S. metu pasakyta frazė. V. N. inkriminuota, kad jis vertė išklausyti Š. S. jo reikalavimus dėl (duomenys neskelbtini) audito atlikimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus per tris metus, tokiu būdu jis piktnaudžiavo tarnyba ir kišosi į valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) Š. S. veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų jo (duomenys neskelbtini) naudai bei vilkinti jo (duomenys neskelbtini) nenaudingus patikrinimus.

Iš pokalbio garso įrašo, pokalbio stenogramos, darytina vienareikšmiška išvada, kad, nors pokalbis vyko (duomenys neskelbtini) kabinete, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ši pokalbis visiškai stokoja oficialumo, jame girdėti ne tik nekorektiški pasisakymai, bet ir necenzūriniai žodžiai.

Garso įraše, jo stenogramoje, po Š. S. frazės: „tai negi aš turiu nevykdyti tų nurodymų, kurie man pagal įstatymą privalo?“, užfiksuota V. N. frazė: „ Tu gali vykdyti. Bet tu žinai, kaip jie vykdomi? Vieną gali nurodymą vykdyti, kuris (duomenys neskelbtini) naudingas – per tris dienas, o tas, kuris naudingas (duomenys neskelbtini) – gali vykdyti tris metus. Šito tu nesupranti?“.

Pats pokalbio dalyvis, Š. S., pokalbio nepaviešino, į teisėsaugos institucijas nesikreipė, save nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu neįvardijo, nėra ir pripažintas nukentėjusiuoju. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad garso įrašą darė, nes galvojo, kad pokalbio tema bus apie atleidimo momentą, pasekmes, kas bus už tai, kad neišėjo pats. Pasiėmė įrašymo įrenginį tam, jei pokalbis vystysis jam nepalankia linkme, kadangi to nebuvo, įrašo būtų nenaudojęs. Konkrečių nurodymų nebuvo, pagal pokalbį net nežinotų, kokių veiksmų imtis, kad patenkinti kažkokius nurodymus.

V. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo kalbos stilius ne visada buvo korektiškas, šitą jis pripažįsta. Garso įraše užfiksuotas emocingas dviejų tos pačios (duomenys neskelbtini) kolegų, siekiančių tų pačių tikslų, vyriškas pokalbis. Pokalbis buvo dėl to, kad Š. S. priėmė A. T., tai buvo emocija – įspėti Š. S., kad jis su tuo žmogum turės problemų, o visa kita buvo išprovokuota

Baudžiamoji atsakomybė siejama su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką. Objektyvus pakaltinimas negalimas, turi būti nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai.

Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad naudodamasis savo įtaka kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, t. y. mėgina paveikti jį taip, kad šis netinkamai atliktų savo pareigas ir atsisakytų teisėtų veiksmų ar atliktų neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, ir to nori. Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Šioje byloje asmens, pripažinto nukentėjusiuoju, nėra. Š. S. ikiteisminio tyrimo metu savęs nukentėjusiuoju neįvardino, jis nukentėjusiuoju nėra pripažintas. Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat parodė, kad jokio konkretaus reikalavimo pokalbio metu išsakyta nebuvo. V. N. paneigė kišęsis į Š. S. veiklą, paaiškino, kad pokalbis vyko dėl kitų priežasčių – dėl konkretaus asmens, A. T., apie kurį jis buvo neigiamos nuomonės, priėmimo į tarnybą.

Apie subjektyviosios pusės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet iš bylos duomenų visumos, tame tarpe, objektyviosios pusės. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti įvykus pokalbį tarp Š. S. ir V. N., taip pat konkrečios frazės, inkriminuotos kaltinamajam pasakymu.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas G. R., (duomenys neskelbtini), nurodė, kad frazė „(duomenys neskelbtini)“ jam yra aiški, (duomenys neskelbtini) yra R. P., tai užgaulus (duomenys neskelbtini) pavadinimas.

Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie auditus, naudingus konkrečiai (duomenys neskelbtini), galimai atliekamus kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju G. R., (duomenys neskelbtini), duodamas parodymus teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tikslas – (duomenys neskelbtini). Todėl, nors kaltinime V. N. inkriminuota aplinkybė, kad jis Š. S. vertė vilkinti jo (duomenys neskelbtini) nenaudingus patikrinimus, tokia kaltinimo formuluotė yra deklaratyvi, jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta.

Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad V. N. kaltinamas tuo, kad jis kišosi į valstybės tarnautojo veiklą, viršijo įgaliojimus, darydamas psichologinę įtaką vertė Š. S. išklausyti reikalavimus siekdamas: 1) priversti atsisakyti teisėtų veiksmų, 2) priversti atlikti neteisėtus veiksmus; 3) priimti priešingus, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ auditų metu nustatytus, palankius ir naudingus jo (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriuose būtų tikrovės neatitinkantys duomenys; 4) vilkinti jo (duomenys neskelbtini) nenaudingus patikrinimus.

Iš šios kaltinimo formuluotės, kurioje suformuluoti alternatyvūs tikslai, darytina išvada, kad tikslas, kurio, kaip nurodoma kaltinime, siekė V. N., nėra aiškus ir pačiam valstybiniam kaltinimui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje Š. S. paaiškino, kad jis nesuvokė V. N. žodžių, kaip konkretaus reikalavimo. V. N. parodė, kad pokalbis, jo turinys, susiję tik su A. T., jo priėmimu į darbą. Objektyviai, vertinant tik frazę, kuria remiasi kaltinimas, darytina išvada, kad joje konkretaus, aiškaus ir įvykdomo reikalavimo nėra suformuluota. Prielaidomis ir išvedžiojimais išvada apie asmens kaltę negali būti grindžiama.

Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik esant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymiams. Neetiškas ir nusikalstamas elgesys nėra tapačios sąvokos.

Teismas vertina, kad visos garso įraše užfiksuotos V. N. frazės patvirtina jį kaltinus Š. S. (duomenys neskelbtini) nelojalumu, netinkamu pareigų atlikimu, pokalbio tonas ir turinys neatitinka etikos reikalavimų. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma už pačius pavojingiausius pažeidimus. Teismas vertina, kad V. N. veika – pokalbis su Š. S., nors, kaip minėta, neatitinkantis etikos reikalavimų, nesudaro nusikaltimų, inkriminuotų V. N., objektyviosios pusės. Kiti veiksmai, inkriminuoti kaltinime V. N., bylos duomenimis nepasitvirtino. Nenustatyta ir V. N. tyčios veikti nusikalstamai. Taip pat iš bylos duomenų nėra pagrindo daryti, kad dėl V. N. veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei.

Teisiamojo posėdžio metu Š. S. paaiškino, kad jis nesuprato V. N. žodžių kaip konkretaus reikalavimo, įrašą darė galvodamas, kad kalba vyks apie jo atleidimą, tam nepasitvirtinus, norėjo įrašą sunaikinti. Tuo būdu, be paties pokalbio įrašo, jo turinio paviešinimo, kitokių žalingų pasekmių bylos duomenimis nenustatyta. Teismas vertina, kad pokalbio, jo neetiško turinio paviešinimas sumenkino paties (duomenys neskelbtini) autoritetą, V. N. atsistatydino iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau pagrindo manyti, jog V. N. numatė tokias pasekmes, jų siekė, bylos nagrinėjimo metu negauta, toks kaltinimas V. N. ir nepateiktas.

Kaltinime V. N. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 šis straipsnis buvo pakeistas – sankcijoje nebėra numatytos alternatyvios bausmės – teisės dirbti tam tikrą veiklą atėmimo. Kadangi pašalinant iš sankcijos alternatyvią bausmės rūšį atsakomybė griežtinama, kaltinime veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 228 str. 1 d. ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.).

Nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.), 288 str., požymių, V. N. išteisintinas.

V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t 2, b. l. 113-115), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašai laikmenose saugotini su baudžiamąja byla; AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) audito medžiaga, 16 bylų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

V. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.), išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 288 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašus laikmenose saugoti su baudžiamąja byla, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) audito medžiaga, 16 bylų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.