Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl S. M. turto vagystės – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. P. D. turto vagystės – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. B. turto vagystės – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. B. turto vagystės subendrinta su bausme paskirta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, griežtesne apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinta su kitomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) iki 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki gegužės 16 d. (dvi paros, prilygintos dviem dienom laisvės atėmimo) ir nuo gegužės 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 15 d. apie 01 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemo pagrobė S. M. priklausantį 3000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.1. Taip pat M. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 18 d. apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme pagrobė V. P. D. priklausantį 2000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.2. Taip pat M. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 23 d. apie 01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme pagrobė V. B. priklausantį 1000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.3. Taip pat M. G. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2018 m. gegužės 23 d. apie 01 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio) vairavo pagrobtą V. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėjus bausmės vykdymą.

2.1. Nurodo, jog jis yra jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, suvokia, jog pasirinko netinkamą gyvenimo kelią. Būdamas laisvėje nori mokytis, sportuoti, atlyginti nusikaltimų padarytą žalą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. G. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės M. G. skyrimo klausimas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydį buvo įvertintos tiek M. G. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

6.1. M. G. padarytos trys nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms. M. G. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Taip pat pagrįstai pripažinta M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrobiant V. P. D. ir V. B. automobilius tai, jog šių nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

6.2. Nuteistojo M. G. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Anksčiau teistas šešis kartus, iš jų ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistas (duomenys neskelbtini), iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017 m. rugsėjo mėnesį, 2018 m. gegužės 16 d. paleistas po sulaikymo iš karto vykdė naujas vagystes, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas M. G. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.

7. Kolegijos įsitikinimu, paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Skirti kitos rūšies bausmes (baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą), įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą subendrintą bausmę, kurios švelninti taip pat nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė M. G. individualizuota tinkamai. Be to, nuteistajam M. G., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

8. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, suvokia, jog pasirinko netinkamą gyvenimo kelią, nori mokytis, sportuoti, atlyginti padarytą žalą, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

9. Taip pat nuteistajam M. G. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

9.1. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.2. Kaip jau buvo minėta, M. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9.3. Iš anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir (duomenys neskelbtini), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, paleistas po sulaikymo iš karto vykdė naujas vagystes, baustas administracine tvarka – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad M. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą.