Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams V. R., D. R., R. J., L. P., I. G. K., I. P., V. D. S. ir K. P. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – Palangos miesto 2 notarų biuro notarė J. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčių pirmenybės teisės įgyti parduodamą bendrąja nuosavybe esančio turto dalį. Ieškovas kartu su atsakove R. J. ir kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2. 2013 m. spalio 22 d. atsakovai R. J. ir V. R. sudarė dovanojimo sutartį, kuria R. J. padovanojo V. R. 97/3510 dalis žemės sklypo 1 ir 2/3243 dalis žemės sklypo 2. Tokiu būdu atsakovas V. R. tapo minėtų žemės sklypų bendraturčiu ir įgijo pirmumo teisę pirkti atitinkamas žemės sklypų dalis iš kitų bendraturčių. Įgyvendindamas šią teisę, tą pačią dieną (2013 m. spalio 22 d.) atsakovas V. R. sudarė dvi pirkimo pardavimo sutartis su žemės sklypų bendraturčiais A. P., K. P., R. J., V. D. S., I. G. K. ir L. P., kurių pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D. R. įgijo 1073/3510 dalis žemės sklypo 1 ir 359/2162 dalis žemės sklypo 2.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp žemės sklypų bendraturčių buvo kilę nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovų V. R. ir D. R. ieškinį dėl turto (ginčo žemės sklypų) atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės N. J. priešieškinį dėl pirmiau minėtos dovanojimo sutarties, kuria R. J. padovanojo V. R. dalis žemės sklypų, pripažinimo apsimestiniu sandoriu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime nustatė, kad šiuo atveju yra pagrindas R. J. ir V. R. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir kvalifikuoti ją kaip pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pažeidžiant bendraturčių pirmenybės teisę. Kartu teismas konstatavo, kad N. J., priešieškinyje pareiškusi reikalavimus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teisių perkėlimo, praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teismas vertino, kad N. J. apie savo, kaip žemės sklypų bendraturtės, teisių pažeidimą sužinojo 2014 m. liepos 28 d., kai buvo sudaryta žemės sklypų padalijimo sutartis. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis buvo atmesti, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Ieškovas, remdamasis minėtame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl dovanojimo sutarties apsimestinumo, reiškia reikalavimus dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas, kaip ir pirmiau minėtoje Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareiškusi N. J., praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Teismas nurodė, kad ieškovas apie pažeistą bendraturčių teisę turėjo žinoti jau rengdamas žemės sklypų detalųjį planą ir sudarydamas atidalijimo sutartį, o 2015 m. vasario 19 d., teikdamas atsiliepimą į N. J. priešieškinį Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, ieškovas subjektyviai suvokė, kad jo teisės buvo pažeistos. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad terminas bendraturčio reikalavimui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pareikšti yra skaičiuojamas nuo to momento, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo turto perleidimo sandoris yra pripažįstamas apsimestiniu sandoriu, todėl jis, pareiškęs ieškinį per 3 mėnesius nuo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo, šio termino nepraleido. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas terminas reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti ir klausimas, ar ieškovas tinkamai, nepraleidęs nustatyto termino, realizavo savo, kaip žemės sklypų bendraturčio, teisę reikšti reikalavimus dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

17. Bendraturčių pirmenybės teisės įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto dalį įgyvendinimo sąlygos ir tvarka yra reglamentuotos CK 4.79 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Tuo atveju, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).

18. Kaip matyti iš išdėstytų nuostatų, bendraturčių pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančioje teisės normoje nėra aiškiai nustatyta, nuo kurio momento yra pradedamas skaičiuoti 3 mėnesių terminas reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005) yra išaiškinta, kad tokiu atveju nustatant termino pradžią, turi būti taikomos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarką. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra išdėstyta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuota, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

19. Kasacinio teismo praktikoje dėl senaties termino skaičiavimo pradžios momento nurodyta, kad asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, ar vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Vidinis teisės pažeidimo suvokimas yra tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma atsižvelgiant į jo nurodytus teiginius, pagrįstus pateiktais įrodymais. Kita vertus, teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimais, todėl tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į kitų byloje esančių įrodymų visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

20. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, tuo atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas taip pat turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

21. Kaip ir ieškinio senaties terminas, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį bendraturtis gali pareikšti reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, prasideda tada, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turėjo suvokti, kad jo pirmenybės teisė įgyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto objekto dalį yra pažeista, nes šis turtas, ignoruojant CK 4.79 straipsnio nuostatas, buvo perleistas kitam asmeniui, nebuvusiam daikto bendraturčiu. Priešingai nei nurodo ieškovas, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pradžia nėra siejama su teismo sprendimo, kuriuo yra konstatuojamas asmens teisių pažeidimas, įsiteisėjimu. Nei šioje nuostatoje, nei CK 1.127 straipsnyje, nustatančiame bendrąsias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, nėra reikalavimo bendraturčiui kreipiantis dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad jo pirmenybės teisė įgyti parduodamą bendrosios nuosavybės teise valdomo daikto dalį yra pažeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatant CK 4.79 straipsnyje nurodyto termino pradžios momentą, turi būti vertinamos tiek ieškovo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios jo sužinojimo apie teisių pažeidimą momentą, tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys, kada ieškovas sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos.

22. Šioje nutartyje jau minėta, kad 2013 m. spalio 22 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovė R. J. padovanojo atsakovui V. R. nedideles ginčo žemės sklypų dalis ir pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis A. P., K. P., R. J., V. D. S., I. G. K. ir L. P. pardavė V. R. ir D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1073/3510 dalis žemės sklypo 1 ir 359/2162 dalis žemės sklypo 2. Įsiteisėjusiame Palangos miesto apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad dovanojimo sutartis – tai apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant ne padovanoti atsakovui V. R. žemės sklypų dalis, o jas parduoti, ir kad perleidžiant ginčo žemės sklypų dalis, visų pirma, turėjo būti pasiūlyta jas įgyti kitiems bendraturčiams. Tai reiškia, kad sudarant šiuos sandorius buvo pažeista kitų žemės sklypų bendraturčių, įskaitant ir ieškovą, pirmumo teisė įgyti parduodamas žemės sklypų dalis. Vis dėlto, nors šių sandorių sudarymo diena – tai ieškovo teisių pažeidimo diena, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo dieną ieškovas žinojo ar galėjo žinoti, kad jo teisės buvo pažeistos (byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas dalyvavo sudarant minėtus sandorius, buvo informuotas apie jų sudarymą ir pan.). Antra vertus, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad apie savo, kaip žemės sklypų bendraturčio, teisių pažeidimą jis sužinojo tik po to, kai įsiteisėjo Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame dovanojimo sutartis buvo pripažinta apsimestiniu sandoriu.

23. Byloje nėra ginčo, kad po dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo žemės sklypų bendraturčiai susitarė dėl jų pertvarkymo į mažesnius žemės sklypus ir šiam tikslui pradėjo rengti ginčo žemės sklypų detalųjį planą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas aktyviai dalyvavo žemės sklypų detaliojo plano rengimo procese ir veikė ne tik savo vardu ir interesais, tačiau taip pat kaip dalies bendraturčių atstovas pagal įgaliojimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai V. R. ir D. R., kurie, kaip minėta, žemės sklypų bendraturčiais tapo pažeisdami kitų bendraturčių pirmenybės teisę, 2013 m. lapkričio 21 d. išdavė ieškovui įgaliojimą atstovauti jų interesams detaliojo žemės sklypų plano rengimo procese. Dalyvaudamas detaliojo plano rengimo procedūrose ar juo labiau gavęs atsakovų V. R. ir D. R., kaip žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 bendraturčių, įgaliojimą veikti jų vardu rengiant žemės sklypų detalųjį planą ir pertvarkant šiuos žemės sklypus, ieškovas neabejotinai suvokė, kad pastarieji atsakovai, kaip ir jis, nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypų dalis.

24. Parengę teritorijų planavimo dokumentą, žemės sklypų bendraturčiai 2014 m. liepos 28 d. sudarė turto atidalijimo sutartį, kuria susitarė sujungti žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2 ir padalinti į juos 7 žemės sklypus, taip pat susitarė dėl naujai suformuotų žemės sklypų nuosavybės. Iš aptariamos sutarties turinio matyti, kad pasirašant turto pasidalijimo sutartį dalyvavo tik ieškovas ir N. J.. Ieškovas pasirašė minėtą sutartį savo vardu ir veikdamas kaip kitų žemės sklypų bendraturčių, be kita ko, kaip atsakovų V. R. ir D. R., atstovas. Turto padalijimo sutarties 2.2 ir 2.3 papunkčiuose buvo išdėstyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys pertvarkomus žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2, įskaitant duomenis apie žemės sklypų savininkus ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindus. Minėtuose sutarties papunkčiuose buvo nurodyta, kad atsakovai V. R. ir D. R. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypų dalis įgijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovas V. R. – taip pat ir dovanojimo sutarties pagrindu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vidutiniškai apdairus savo teisėmis besirūpinantis asmuo nurodytoje situacijoje neabejotinai turėjo suvokti, kad jo, kaip žemės sklypų bendraturčio, pirmenybės teisė įgyti parduodamas jų dalis buvo pažeista. Aplinkybės, kad ieškovas savo ir kitų bendraturčių, įskaitant atsakovų V. R. ir D. R., vardu dalyvavo žemės sklypų detaliojo planavimo procese ir pasirašė turto padalijimo sutartį, suponuoja išvadą, kad ieškovas jau tuo metu žinojo apie žemės sklypų dalių perleidimą V. R. ir D. R., anksčiau nuosavybės teise nevaldžiusiems žemės sklypų dalių. Sudarydamas turto padalijimo sutartį ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti, kad minėti atsakovai įgijo ginčo žemės sklypų dalis dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu ir kad šios sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną. Vien tik aplinkybė, kad žemės sklypų dalys buvo perleistos asmenims, anksčiau nevaldžiusiems atitinkamų jų dalių, ir ieškovui, kaip bendrataučiui, nebuvo pasiūlyta įgyti šių parduodamų žemės sklypų dalių, vidutiniškai apdairiam asmeniui turėjo sukelti abejonių dėl to, ar jo, kaip bendraturčio, teisės nebuvo pažeistos.

26. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad taikant vidutiniškai apdairaus turto savininko standartą, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad šiuo atveju jo teisių pažeidimo neidentifikavo dovanojimo, pirkimo–pardavimo bei turto atidalijimo sutartis tvirtinę notarai, nėra pagrįsta. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant momentą, kada asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, turi būti vertinama, kada kitas, analogiškas ieškovui rūpestingas ir apdairus asmuo (turto savininkas), esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos. Ieškovo nurodyti notarai nėra ir nebuvo ginčo žemės sklypų ar atitinkamų jų dalių savininkais, nedalyvavo bendraturčių tarpusavio santykiuose ir negali būti vertinami kaip analogiški ieškovui apdairūs asmenys, veikiantys tokiomis pačiomis, kaip ir ieškovas, aplinkybėmis. Šis ieškovo argumentas nepaneigia, kad vidutiniškai protingas ir apdairus, savo teisėmis besirūpinantis turto savininkas tokioje situacijoje jau dalyvaudamas detaliojo planavimo procese arba vėliausiai sudarydamas turto atidalijimo sutartį turėjo suprasti, kad jo pirmenybės teisė buvo pažeista.

27. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ne tik turėjo ir galėjo, tačiau iš tikrųjų subjektyviai suvokė, jog jo teisės buvo pažeistos žymiai anksčiau, nei jis kreipėsi į teismą su reikalavimu perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Kaip jau minėta šioje nutartyje, tarp ginčo žemės sklypų bendraturčių buvo kilęs teisminis ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Atsakovai V. R. ir D. R. nesutiko su turto padalijimo sutartimi ir kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su reikalavimu pripažinti ją negaliojančia, kadangi sudarydamas atsakovų vardu šią sutartį, ieškovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus. N. J. savo ruožtu pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovų V. R. ir R. J. sudaryta dovanojimo sutartis – tai apsimestinis sandoris, laikyti, kad buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ir perkelti jai pirkėjų teises ir pareigas pagal minėtą apsimestinę dovanojimo sutartį bei kitas dvi tą pačią dieną V. R., D. R. ir žemės sklypų bendraturčių sudarytas žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dalyvavo minėtoje Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir sutiko su N. J. priešieškinyje išdėstytais reikalavimais. Byloje yra pateiktas ieškovo ir J. P. 2015 m. vasario 19 d. atsiliepimas į N. J. priešieškinį. Šiame procesiniame dokumente ieškovas išdėstė savo argumentus, pagrindžiančius dovanojimo sutarties apsimestinumą ir atsakovų siekį pažeisti kitų bendraturčių pirmumo teisę įgyti perleidžiamas žemės sklypų dalis (ieškovas nurodė, kad atsakovė R. J. nėra atsakovo V. R. giminaitė ar draugė, todėl neturėjo objektyvaus pagrindo dovanoti jam žemės sklypų dalis, atkreipė dėmesį į tai, kad tą pačią dieną, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, buvo sudarytos ir pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis R. J. perleido likusias jai priklausiusias žemės sklypų dalis atsakovams V. R. ir D. R., kad žemės sklypų parleidimo sutartys buvo sudarytos tarpininkaujant nekilnojamojo turto pardavimo agentūrai, dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodyta tokia pati žemės sklypų vertė ir pan.) ir nurodė sutinkąs su N. J. reikalavimais dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, perkeliant jai pirkėjų teises ir pareigas pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Kartu ieškovas pažymėjo, kad tik 2014 m. lapkričio 28 d., kai N. J. gavo iš VĮ Registrų centro dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, tapo aišku, jog minėtų sutarčių šalys siekė išvengti imperatyvaus įpareigojimo pasiūlyti pirkti parduodamas žemės sklypų dalis kitiems bendraturčiams, o V. R. neteisėtai siekė tapti ginčo žemės sklypų bendraturčiu.

29. Taigi, nors ieškovas nagrinėjamoje byloje nurodo, kad iki pat Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl atsakovų klaidinančių veiksmų negalėjo suprasti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, minėtame atsiliepime į priešieškinį jis išreiškė vienareikšmišką poziciją, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir kad N. J. reikalavimas dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo turi būti patenkintas, nurodydamas tokią poziciją pagrindžiančius argumentus ir datą (2014 m. lapkričio 28 d.), kai, jo teigimu, ieškovas sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos. Tai reiškia, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dar 2015 m. vasario 19 d., teikdamas atsiliepimą į R. J. priešieškinį, ieškovas suvokė, kad atsakovų sudarytos dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartys pažeidė kitų žemės sklypų bendraturčių, įskaitant ir patį ieškovą, teisę įgyti parduodamas žemės sklypų dalis. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad ieškovas, 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškęs ieškinį, praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Ieškovo argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik po Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nėra pagrįsti.

30. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šiuo atveju teismas neturėjo taikyti ieškinio senaties termino ir ginti atsakovų nesąžiningai įgytų teisių, bet turėjo tenkinti ieškovo reikalavimus nepaisant to, kad jie pareikšti praleidus įstatyme nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad ieškovas, suvokdamas (turėdamas suvokti), jog jo atžvilgiu galimai atlikti neteisėti veiksmai (minėta, ieškovas turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą dar 2013 metais dalyvaudamas žemės sklypų detaliojo planavimo procedūrose ar savo ir atsakovų vardu pasirašydamas turto padalijimo sutartį, o 2015 metais teikdamas atsiliepimą į N. J. priešieškinį jis neabejotinai suvokė, kad jo teisės buvo pažeistos), ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jo teisės būtų apgintos. Ieškovas nereiškė reikalavimų dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir, kaip minėta, net sutiko su R. J. priešieškiniu, kuriame ji prašė pirkėjų teises ir pareigas perkelti jai, o ne ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas laiku nepareiškė reikalavimų atsakovams dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Vadinasi, ieškovas žymiai praleido įstatyme nustatytą terminą reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti dėl savo neveiklumo ir pasyvumo, kuris vertinamas kaip nesirūpinimas savo interesų apsauga.

31. Nepagrįstas asmens delsimas ginti savo subjektines teises nuo galimų pažeidimų negali būti pateisinamas. Tuo atveju, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką nebūtų tikri, kad dėl jų sudarytų sandorių nebus inicijuojamas teisminis procesas, nebūtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). CK 4.79 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas pakankamai trumpas terminas reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų pareikšti, todėl tuo atveju, jei ieškovas siekė įgyti nuosavybės teise perleidžiamas ginčo žemės sklypų dalis, jis turėjo operatyviai realizuoti šią savo teisę. Ieškovui be pagrindo žymiai praleidus senaties terminą, nenurodžius jokių šio termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimus.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė momentą, nuo kurio vėliausiai ieškovui skaičiuotinas CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas ir pagrįstai konstatavęs, kad ieškovas šį terminą praleido, netenkino jo reikalavimų dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai ir trečiasis asmuo įgijo teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai V. R. ir D. R. nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jie patyrė 1 533,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindžia 2019 m. liepos 22 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų, 2019 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra ir 2019 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 970,30 Eur, todėl didžiausia atsakovams priteistina suma sudaro 1 261,39 Eur (970,30 Eur x 1,30). Atsakovų prašoma priteisti 1 533,22 Eur suma viršija maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą.

34. Nors atsakovai nurodo, kad, jų vertinimu, prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, yra protinga ir sąžininga, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovams jų prašomą sumą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai nebuvo ypatingai sudėtingi ir nepareikalavo iš atsakovų atstovo kokių nors specifinių žinių, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tas pats atsakovų atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos byloje susiklosčiusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 261,39 Eur suma, kuri yra priteisiama iš ieškovo.

35. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto 2 notarų biuro notarė J. D. prašo priteisti jai iš ieškovo 373,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Patirtas išlaidas trečiasis asmuo grindžia 2019 m. liepos 17 d. sąskaita faktūra ir 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymu. Trečiojo asmens patirtos išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotų atlygintinų sumų, todėl priteisiamos iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams V. R. ir D. R. iš ieškovo K. P. 1 261,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Palangos miesto 2 notarų biuro notarei J. D. iš ieškovo K. P. 373,59 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.