- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1505-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23644-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- UAB „Juice & water group“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Ž. R.
- Ieškovas
- V. J., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Ž. R., S. S., A. T., U. J., J. L., V. P., Š. L., D. M., A. S., I. S., V. M., V. K., E. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biurui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo; tretieji asmenys: Ž. R., S. S., A. T., U. J., J. L., V. P., Š. L., D. M., A. S., I. S., V. M., V. K., E. S.–K., V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Grožio chirurgijos centras“, daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio pasažas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal trečiojo asmens įmonės parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ projektą; įpareigoti atsakovę UAB „Juice & water group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išardyti visas jo konstrukcijas, to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo.
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują (-us) statinį (-ius) – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys; įpareigoti atsakovę UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pradėtą statyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaltų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Ž. R. projektavimo biuro lėšomis, o jei šio įpareigojimo UAB „Juice & water group“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, Ž. R. projektavimo biuro.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino visiškai. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys. Leido atsakovei UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų). Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Juice & water group“ po 9918 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Priteisė UAB „Juice & water group“ iš ieškovo V. J. 230 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš UAB „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biuro po 63,32 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Priteisė valstybei iš ieškovo V. J. 19,24 Eur, iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, UAB „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biuro po 121,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi ištaisė 2020 m. liepos 28 d. priimtame sprendime padarytas aritmetines klaidas: motyvuojamojoje dalyje vietoje žodžių „V. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 20880,03 Eur“ įrašė žodžius „V. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 17866,89 Eur“, vietoje žodžių „ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA bei JWG lygiomis dalimis priteistina 19836 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 9918 Eur iš kiekvieno (20880,03 x 0,95 / 2)“ įrašė žodžius „ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA bei JWG lygiomis dalimis priteistina 16973,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 8486,77 Eur iš kiekvieno (17866,89 x 0,95 / 2)“; rezoliucinėje dalyje vietoje žodžių „po 9918 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika eurų“ įrašė žodžius „po 8486,77 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 77 ct)“.
5. Nurodė, kad 2020 m. liepos 28 d. sprendime, apskaičiuodamas ieškovui V. J. priteistinas bylinėjimosi išlaidas, teismas padarė aritmetinių klaidų – vietoje 17 866,89 Eur sumos suskaičiavo ir įrašė 20 880,03 Eur sumą, atitinkamai, rezoliucinėje dalyje įrašytos neteisingos ieškovui iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Juice & water group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą dėl šio sprendimo klaidų taisymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. pavyzdinį sąrašą atvejų, kuriuos būtų galima laikyti rašymo apsirikimu ar aiškia aritmetine klaida, nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 16 punktas). Nutarime nurodoma, kad rašymo apsirikimu, kuris gali būti taisomas CPK 276 straipsnio 2 dalies tvarka, laikomi neteisingai nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį ir kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Tuo tarpu aiškiomis aritmetinėmis klaidomis laikyti skaičiavimo atliekant aritmetinius veiksmus suklydimai. Aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu, yra galimas tik tais atvejais, jeigu klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus arba rašant (spausdinant) sprendimo tekstą (pvz. praleistas vienas skaitmuo, ne vietoje padėtas kablelis ir t.t). Tačiau jeigu neteisingą skaičiavimą nulėmė klaidingas teisės aktų supratimas, CPK 276 straipsnio 2 dalis tokioms klaidoms taisyti negali būti taikoma.
6.2. Sprendimo tekstas įrodo, kad dėl ieškovui V. J. priklausančios bylinėjimosi išlaidų sumos teismas pasisakė, ją nurodydamas 20 880,03 Eur dydžio. Teismas iš esmės apsiribojo tik šio fakto konstatavimu. Nors tolimesniame sprendimo tekste yra pateikiama visa eilė faktinių aplinkybių, įvardinant konkrečių ieškovo V. J. atliktų procesinių veiksmų piniginę vertę, tačiau teismas nenurodė, kokiu aritmetiniu veiksmu 20 880,03 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis susidarė. Tik pagal teismo nutylėjimą galima daryti prielaidą, kad teismas ieškovui V. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį apskaičiavo, sudėdamas visas sprendime žemiau nurodytas pinigines sumas, tačiau sprendimas negali būti paremtas prielaidomis.
6.3. Sprendime tarp faktinių aplinkybių, kurioms buvo duotas piniginis vertinimas dėl ieškovo V. J. atliktų procesinių veiksmų, yra minimi faktai, susiję su žyminio mokesčio apmokėjimu už ieškovo V. J. prašymus taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Aiškinant ieškovo V. J. bylinėjimosi išlaidų susiformavimą sprendime nepasisakyta, ar visos sumokėtos žyminio mokesčio sumos už tokio pobūdžio prašymus yra įtrauktos į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodyta faktinė aplinkybė yra teisiškai reikšminga, kadangi paaiškėjus, jog ieškovo V. J. prašymai taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo atmesti, šis ieškovas praranda teisę į tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, kas savaime koreguoja ir ieškovui V. J. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl bet kokios bylinėjimosi išlaidų sumų, į kurias patenka žyminio mokesčio sumos, korekcijos nėra galimos be papildomo tokių korekcijų poreikio aptarimo.
6.4. Skundžiama nutartis yra priimta dėl sprendimo, kuris nėra įsiteisėjęs. Sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas baigiasi vėliau, nei galimybė skųsti apeliacine tvarka skundžiamą nutartį, todėl apeliantė, siekdama nesudaryti teisinių prielaidų įsiteisėti aiškiai neteisėtai nutarčiai, yra priversta ją skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ž. R. projektavimo biuras pareiškime nurodė, kad prisideda prie apeliantės UAB „Juice & water group“ atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties panaikinimo. Pareiškime nurodomi šie argumentai:
7.1. skundžiama nutartimi iš esmės buvo iškraipyta sprendimo esmė, kas reiškia, jog sprendime padarytos klaidos negalėjo būti taisomos pasitelkiant sprendimo rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų taisymo institutą, apibrėžtą CPK 276 straipsnio 2 dalyje. Kaip teisingai nurodė apeliantė, tuo atveju, kai neteisingą skaičiavimą lemia klaidingas teisės aktų supratimas, teismas negali taikyti CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatų, taip apeidamas imperatyvą, numatytą CPK 276 straipsnio 1 dalyje, draudžiantį teismui pačiam keisti ar panaikinti savo priimtą sprendimą.
7.2. Sprendime yra teigiama, jog į ieškovo V. J. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą trauktinas žyminis mokestis už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokiais dydžiais: dviem atvejais – po 38 Eur, vienu atveju – 37,50 Eur (sprendimo 24 lapo 7-9 punktai). Už vienodo pobūdžio procesinius prašymus taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ieškovas V. J. byloje sumokėjo skirtingo dydžio žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 5 dalis numato, kad už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones yra taikomas 50 Eur dydžio žyminis mokestis. To paties CPK straipsnio 7 dalis numato, kad teikiant teismui dokumentus per elektroninių paslaugų portalą, yra mokama 75 proc. nuo įstatymu nustatytos žyminio mokesčio sumos už nurodytą procesinį dokumentą. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai ieškovas V. J. teikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, jis privalėjo mokėti 37,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi įstatymas nenumato ieškovo pareigos apvalinti mokėtino žyminio mokesčio sumos, tai abiem atvejais, kai ieškovas V. J. už prašymus byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones apmokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį, teismas jau pirminėje ieškovo V. J. prašymų taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones priėmimo stadijoje privalėjo grąžinti ieškovo permokėtas žyminio mokesčio sumas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatyta tvarka, tačiau tokių veiksmų neatliko. Todėl visais atvejais, kai už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui V. J. buvo priteista 38 Eur dydžio žyminio mokesčio suma, konstatuotina, kad ieškovo naudai buvo priteistas didesnis, nei numatyta CPK žyminio mokesčio tarifas, kas prieštarauja CPK 80 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimams.
7.3. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad sprendimo motyvuose neteisingai nurodžius klaidingą priteisiamo žyminio mokesčio tarifą ir dėl to neteisingai paskirsčius priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tokios klaidos taisymui negalima pasinaudoti klaidų taisymo institutu, numatytu CPK 276 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-280/2003). Teismui sprendime nurodžius didesnius žyminio mokesčio už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones tarifus bei juos įtraukus į skundžiama nutartimi taisytinų klaidų galutinę sumą, teismas nesilaikė tinkamo CPK 276 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo. Skundžiamos nutarties priėmimo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kokiu dydžiu buvo nukrypta nuo įstatymu nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo tarifo. Iš esmės teisiškai reikšmingas pats nukrypimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tarifo faktas, nes jam esant aiškiai nutolstama nuo galimybės pasinaudoti CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostata.
3. Ieškovas V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Juice & water group“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagal ieškovo bylos eigoje pateiktus dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų pagrindą ir dydį. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir trukmę, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo teikiami kelis kartus. Bylos nagrinėjimo pabaigoje, siekiant koncentruotai pateikti visas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, teismui buvo pateiktas galutinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Reg. Nr. DOK-26524), kuriame buvo nurodytos visos bylinėjimosi išlaidos.
8.2. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog neaišku, kaip teismas gavo 20 880,03 Eur sumą. Ieškovo nuomone, teismas, sprendime nurodydamas tokią išlaidų sumą, sudubliavo prašyme dėl išlaidų priteisimo nurodytąją paskutiniąją išlaidų sumą 2976,84 Eur (17 903,19 Eur + 2976,84 Eur = 20 880,3 Eur). Šis apsirikimas vienareikšmiškai vertintinas kaip aritmetinė klaida.
8.3. Nutartis dėl aritmetinės klaidos ištaisymo yra sudėtinė sprendimo dalis. Atsakovė, laikydama, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas, turi teisę dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pasisakyti ir apeliaciniame skunde, jei toks skundas bus teikiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytos aritmetinės klaidos teismo sprendime, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
7. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000, 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Juice & water group“, po 9918 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 880,03 Eur suma, kuri susideda iš 1-20 punktuose nurodytų išlaidų, todėl atmestinas apeliantės argumentas apie nenurodymą, kaip teismas apskaičiavo 20 880,03 Eur bylinėjimo išlaidų dydį. Susumavus teismo nurodytuose punktuose išvardintas išlaidų sumas (4500 + 200 + 11,61 + 200 + 1149,73 + 2900 + 38 + 37,50 + 38 + 302,50 + 506,01 + 850 + 181,50 + 2400 + 1037,69 + 263,65 + 273,86 + 279,21 + 347,63 + 2350) gaunama 17 866,89 Eur suma, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinį veiksmą. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva nustatęs sprendime padarytas aritmetines klaidas, apeliacine tvarka tikrinama nutartimi pagrįstai ištaisė neteisingai nurodytą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat ir atsakovams paskirstytų bylinėjimosi išlaidų sumas pagal ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (95 %). Dėl to teismo sprendimo turinys iš esmės liko nepakeistas.
9. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumu (dėl į bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičiuotų žyminio mokesčio sumų už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo yra paduoti keturi apeliaciniai skundai, tarp jų ir apeliantės. Šių apeliacinių skundų nagrinėjimui Kauno apygardos teisme yra užvesta civilinė byla. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas viso sprendimo teisėtumą, patikrins ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumą.
10. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutą, nepakeisdamas teismo sprendimo esmės. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.