- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- eB2-4932-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01903-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Monako produkcija“
- Suinteresuotas asmuo
- Latvijos įmonė „Mikrofona ieraksti“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundą dėl UAB „Monako produkcija“ 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, atsakovas UAB „Monako produkcija“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“, suinteresuotas asmuo Latvijos įmonė „Mikrofona ieraksti“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti UAB „Monako produkcija“ 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta UAB „Monako produkcija“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, neteisėtu ir jį panaikinti.
2. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Monako produkcija“ 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo nutarta bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, yra neteisėtas ir naikintinas, nes UAB „Monako produkcija“ 2018-10-04 turi ir 2017-09-26 turėjo mokestinę nepriemoką 10 260,01 EUR sumoje, kurią sudaro 258,92 EUR gyventojų pajamų mokestis ir 21,66 EUR šio mokesčio delspinigiai; 8 537,70 EUR pelno mokestis ir 507,11 EUR šio mokesčio delspinigiai; 582,72 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 126,52 EUR šio mokesčio delspinigiai. Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo terminas 2012-02-15; pelno mokesčio sumokėjimo terminas 2012-10-01; pridėtinės vertės mokesčio terminas 2012-10-25. Šios mokestinės prievolės 2017-09-26 turėjo būti apskaitytos ir bendrovės finansiniuose dokumentuose, tačiau pareiškėjas kaip kreditorius nebuvo informuotas apie neteisminį bankroto proceso inicijavimą bendrovei. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai, nes, kaip minėta, antstolių kontorose yra vykdomas išieškojimas iš įmonės, todėl, anot pareiškėjo, bendrovės vadovas, kuris buvo informuotas apie nurodytas aplinkybes, neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo ne teisme tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į pareiškėjos skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
4. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai įmonei UAB „Monako produkcija“ neteismine tvarka buvo iškelta bankroto byla.
5. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012).
6. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
7. ĮBĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka, gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalis). Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, kad įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
8. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. vykusiame UAB „Monako produkcija“ kreditorių susirinkime, kuriame balsavo UAB „Monako produkcija“ kreditorius, kurio bendra reikalavimo suma sudarė 2 027,34 EUR ir tai sudarė 100 proc. nuo visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, priimant skundžiamą protokolą Nr. 1, be kita ko buvo nutarta – UAB „Monako produkcija“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; UAB „Monako produkcija“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“; patvirtinti UAB „Monako produkcija“ vienintelio kreditoriaus L. L. finansinį reikalavimą 2027,34 EUR sumai; pripažinti BUAB „Monako produkcija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės likvidatoriaus funkciją ir veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 str., 32 str. pavesti atlikti paskirtam bankroto administratoriui.
9. Pareiškėjas teigia, kad, iškeliant atsakovui ne teismo tvarka bankroto bylą, buvo pažeisti imperatyvūs įstatymų reikalavimai – atsakovo atžvilgiu buvo priimti ir vykdomi vykdomieji dokumentai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti
10. 2018-10-09 teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundas dėl 2017-09-26 UAB „Monako produkcija“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir pradėto bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.
11. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Minėtas, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas, terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1280-381/2017).
12. Pareiškėja nurodo, kad apie pradėtą neteisminį įmonės bankroto procesą sužinojo 2018-10-04, gavusi iš bankroto administratoriaus kreditorių susirinkimo protokolą dėl neteisminės bankroto bylos iškėlimo UAB „Monako produkcija“. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja apie įmonėje vykdomą neteisminį bankroto procesą sužinojo iš 2018-08-23 gauto antstolio R.Vasiliausko el. laiško, kuriame antstolis informavo pareiškėją, kad jis turi vykdyme vykdomųjų dokumentų ir prašė pareiškėjos atsiųsti prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Teismo vertinimu, 2018-08-23 antstolio pareiškėjai pateikta informacija sudarė pakankamą pagrindą sužinoti apie UAB “Monako produkcija” vykdomą neteisminį bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų galėjo pateikti iki 2018-09-06 įskaitytinai, skundas teismui pateiktas 2018-10-09, todėl laikytina, jog pareiškėja skundą pateikė praleidusi ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.
13. Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010 ir kt.). Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, jog 2016-12-14 VĮ Registrų centre buvo įregistruotas įmonės prašymas dėl teisinio statuso „bankrutuojantis“ įregistravimo. Tuo tarpu iš byloje esančios informacijos, gautos iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo, matyti, kad UAB „Monako produkcija“ vykdomas neteisminis bankroto procesas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. Taigi vieši registrai skelbia skirtingas neteisminio proceso patvirtinimo datas. Teismas, atsižvelgęs į šias bylos aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie šaukiamą UAB „Monako produkcija” kreditorių susirinkimą, bankroto proceso pradėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, egzistavimo ir dėl pareigos informuoti kreditorius apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka
Žemesnės instancijos teismas
14. Kaip minėta, įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Lietuvos apeliacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri turi būti suprantama, taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka pradėti vykdyti galima tik tada, jeigu yra tenkintos dvi sąlygos, t. y. teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012).
15. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, jog antstolė V. Meškauskienė nuo 2016-06-14 vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01087 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos išduotą nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką Nr. (23.31-08) 467-53428 vykdė išieškojimą dėl 556,15 EUR išieškojimo iš BUAB „Monako produkcija“ pareiškėjos naudai. Antstolė V. Meškauskienė 2018-01-15 priėmė patvarkymą, kuriuo vykdomąją bylą Nr. 0015/16/01087 užbaigė ir persiuntė BUAB „Monako produkcija“ bankroto bylą nagrinėjančiai bankroto administratoriui. Antstolis R. Vasiliauskas nuo 2015-12-30 vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01400 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą c.b. 2-2849-819/2013 vykdė išieškojimą dėl 3,76 EUR išieškojimo iš BUAB „Monako produkcija“ pareiškėjos naudai. Antstolis R. Vasiliauskas 2018-08-09 priėmė patvarkymą, kuriuo vykdomąją bylą Nr. 0179/15/01400 užbaigė ir persiuntė BUAB „Monako produkcija“ bankroto administratoriui. Aukščiau nustatytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjos teiginį, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo momentu (2017-09-26) antstolių V. Meškauskienės ir R. Vasiliausko kontorose buvo vykdomi išieškojimai iš BUAB „Monako produkcija“ pareiškėjos naudai. Nustatytos aplinkybės reiškia, jog BUAB „Monako produkcija“ kreditoriai bankroto procedūrą ne teismo tvarka inicijavo antstoliams V. Meškauskienei ir R. Vasiliauskui vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (pareiškėjos) išduotą nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką Nr. (23.31-08) 467-53428 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą c.b. 2-2849-819/2013, t. y. esant turtiniam ginčui tarp įmonės skolininkės ir kreditoriaus.
16. Taigi, esant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aiškiam imperatyvui, UAB „Monako produkcija“ 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta iškelti įmonei bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, tuo metu, kai iš įmonės buvo išieškoma pagal teismo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM išduotus vykdomuosius dokumentus, negali būti laikomas priimtu teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Vien šios nustatytos faktinės aplinkybės duoda teismui pagrindą naikinti 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta iškelti įmonei bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kaip neteisėtą.
17. Be to, pagal ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.
18. Taigi, ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad, vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka, skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama UAB „Monako produkcija“ kreditore, turėjo būti informuota apie įmonės vadovo (savininko) sprendimą siūlyti kelti UAB „Monako produkcija“ bankroto bylą neteismine tvarka. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja informaciją apie vykusį kreditorių susirinkimą sužinojo tik iš antstolio. Pareiškėja nebuvo informuota apie atsakovo vadovo ketinimą siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, bei negavo siūlymo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, taip pat negavo informacijos apie numatomą kreditorių susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad UAB „Monako produkcija“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota taip pat nesilaikant ir procedūrinių reikalavimų, todėl ji negali būti pripažinta teisėta.
20. Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant, ar tam tikras procedūrinis pažeidimas gali būti laikomas esminiu, turi būti atsižvelgiama į svarstomo klausimo pobūdį, jo sukeliamas teisines pasekmes ir tai, ar konkretus pažeidimas galėjo pažeisti kitų suinteresuotų asmenų teises. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, kadangi jais paneigta dalies kreditorių teisė įvertinti įmonės perspektyvas prieš pradedant bankroto procedūrą, galėjo būti sutrukdyta kitiems kreditoriams prieštarauti neteisminės bankroto procedūros taikymui, teikti savo argumentus ir įrodymus (inter alia dėl įmonės mokumo).
21. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Juo labiau, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015).
22. Kreditorių lygiateisiškumo principas, be kita ko, reikalaujantis visus kreditorius tinkamai ir laiku informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, negali būti pažeidžiamas vien dėl to, kad konkretaus kreditoriaus finansinis reikalavimas įmonei skolininkei nėra didelis. Be to, ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą, nesiejama su turimo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiu ir jo procentine išraiška bendrame kreditorių reikalavimų sąraše.
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad UAB „Monako produkcija“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis ir ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis ), todėl skundžiamas 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta UAB „Monako produkcija“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka pripažintinas neteisėtas ir naikintinas, o pradėtas UAB „Monako produkcija“ bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktinas.
24. Išaiškintina, kad ši nutartis neatima iš suinteresuotų asmenų teisės bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka procedūrą atlikti tinkamai, kaip to reikalauja teisės imperatyvai ir viešas interesas, vyraujantis bankroto teisėje, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Pareiškėja nepateikė prašymų ir (ar) įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos pareiškėjai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Monako produkcija“ 2017 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta UAB „Monako produkcija“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka bei nutraukti pradėtą šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.