Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Š. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams Z. P. ir R. O. dėl solidaraus žalos atlyginimo, kurioje yra priimtas 2021 m. gruodžio 3 dienos preliminarus teismo sprendimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-03 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovų solidariai priteista 1 520,00 Eur žala ir po 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.

4. Preliminarus sprendimas atsakovui Z. P. įteiktas tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-12-31 gauti atsakovo Z. P. prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriame nurodė, kad 2019-07-26, 2019-08-03 ir 2019-12-05 atliko mokėjimus nukentėjusiajai K. O., atlyginant 550,00 Eur žalą. Iki ieškovės sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu priėmimo, t. y. iki 2019-09-03, nukentėjusiai jau buvo pervesta 500,00 Eur, o 2019-12-05 - dar 50,00 Eur. Prašo preliminarų sprendimą pakeisti arba panaikinti. Esant galimybei nustatyti atsakovų dalinę atsakomybę.

6. Atsakovui R. O. preliminarus teismo sprendimas įteiktas, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teikiant procesinius dokumentus žinomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

8. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Z. P. informuotas, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, šaukimą įteikiant žmonai. R. O. teismo šaukimas įteiktas žinomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikant įteiktu po 30 dienų nuo pranešimo palikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Darbo vieta R. O. nežinoma.

9. Byloje kilo ginčas dėl valstybės, kompensavusios smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą avansu, teisės reikalauti solidaraus žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų ir skolininkų prievolės dalinio pasibaigimo.

Motyvuojamoji dalis

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019-06-25 K. O. kreipėsi į ieškovę su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Ieškovė nustatė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 2 dalyje. Šiame ikiteisminiame tyrime nutarimu K. O. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8, 10 bei 11 straipsniais, 2019 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė K. O. išmokėti 1 520,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo avansinę kompensaciją, kuri 2019 m. spalio 3 d. buvo pervesta į jos nurodytą sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2019-10-03 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovai R. O. ir Z. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios K. O. civilinį ieškinį tenkino ir solidariai iš atsakovų R. O. ir Z. P. priteisė 100,00 Eur turtinei žalai atlyginti bei 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019-11-14 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Atsakovas Z. P., teikdamas prieštaravimus dėl 2021-12-03 preliminaraus teismo sprendimo, pateikė 2019-07-26, 2019-08-03 ir 2019-12-05 mokėjimo pavedimus, kuriais nukentėjusiai K. O. atlygino iš viso 550,00 Eur sumą, todėl preliminarus sprendimas turėtų būti pakeistas, sumažinant ieškovės reikalavimus arba panaikintas.

12. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas – vienas iš deliktinės civilinės atsakomybės atvejų. Valstybė, užtikrindama nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, kai jiems neatlyginta teismo priteista smurtiniais nusikaltimais padaryta žala dėl to, kad už žalą atsakingas asmuo neturi tam lėšų; kai egzistuoja įstatyme įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas; kai nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo; kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitais įstatyme nustatytais atvejais), įtvirtino alternatyvų žalos kompensavimo būdą – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja 2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas Nr. X-296 (toliau – Įstatymas). Remiantis minėtu Įstatymu, Teisingumo ministerija yra atsakinga už specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendinimą, už sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir šios žalos kompensavimo avansu priėmimą ir jų vykdymą bei valstybės atstovavimą, šiai įgyvendinant savo reikalavimo teisę išieškoti sumokėtas kompensacijų sumas iš už žalą atsakingų asmenų (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5 punktas).

13. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimui avansu būdinga tai, kad sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu priimamas, nesant teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens, tačiau esant šiai Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai privalomai sąlygai – kai vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė.

14. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu atveju valstybė prisiima pareigą, esant visoms Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, išmokėti Įstatyme nurodytiems asmenims kompensacijas, apskaičiuotas remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais Įstatymo 7 ir 11 straipsniuose įtvirtintais maksimalaus kompensacijos dydžio nustatymo kriterijais, kurie yra privalomi išmokėtiną kompensaciją apskaičiuojančiai ir išmokančiai valstybės institucijai.

15. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

16. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, turintiems teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą ar šios žalos kompensavimą avansu.

17. Teisingumo ministerijos 2019-09-03 sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu buvo priimtas tuo metu, kai baudžiamojoje byloje buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota teismui (LITEKO duomenys), nustačius, kad K. O. ikiteisminiame tyrime pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašydama priteisti nukentėjusiajai 150,00 Eur turtinės ir 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš šio teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad nukentėjusioji baudžiamojoje byloje nebuvo atsisakiusi savo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 nuosprendžiu iš atsakovų (kaltinamųjų) solidariai priteista 100,00 Eur turtinės ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, teismui nevertinus iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų išmokėtos nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti skirtos kompensacijos dydžio, kaip ir nevertinus iki nuosprendžio priėmimo paties atsakovo Z. P. sumokėtos 500,00 Eur sumos žalai atlyginti.

18. Kaip matyti iš atsakovo Z. P. prieštaravimuose dėstomos pozicijos, preliminarus sprendimas turėtų būti keičiamas, mažinant priteistinos žalos dydį, nes 550,00 Eur dydžio žala nukentėjusiajai jau yra kompensuota, pervedant šią sumą 2019-07-26, 2019-08-03 ir 2019-12-05 mokėjimo pavedimais nukentėjusiajai.

19. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, kadangi, viena vertus, kaip matyti iš įsiteisėjusio 2019-10-24 teismo nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai viso yra priteista 2 100,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovų solidariai, o byloje atsakovo yra pateikti įrodymai, kad nukentėjusiajai yra pervesta tik 550,00 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant – „Z. P. žalos atlyginimas“.

20. Kita vertus, nors nagrinėjamu atveju, įvyko reikalavimo teisės valstybei perėjimas įstatymo pagrindu, reikalavimo teisei atsiradus subrogacijos pagrindu ir valstybei įgijus reikalavimo teisę į skolininką tokio dydžio, kokia buvo realiai padaryta jo neteisėtais veiksmais, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, tačiau teigti, kad skolininkų solidari prievolė būtų visiškai ar iš dalies pasibaigusi, įvykdžius savo prievolę pradiniam kreditoriui (nukentėjusiai) tinkamai, nėra objektyvaus pagrindo.

21. Kaip jau minėta, teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo priteista 2 100,00 Eur žalos solidaraus atlyginimo iš atsakovų nukentėjusios naudai. Remiantis byloje turimais duomenimis, kad net jei laikyti atsakovo Z. P. sumokėtą 550,00 Eur sumą išankstiniu žalos nukentėjusiai atlyginimu, solidariai nuosprendžiu priteista žala atlyginta tik iš dalies, t. y. vienam iš solidarių skolininkų Z. P. sumokant 550,00 Eur sumą nukentėjusiai, o kitokių įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Remiantis šiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad Teisingumo ministerija, dalinai (1 520,00 Eur) už atsakovus atlyginusi teismo baudžiamojoje byloje nukentėjusiai priteistą žalą (viso priteista 2 100,00 Eur), įgijo subrogacijos teisę į šią visą sumą, kadangi byloje nėra duomenų, kad ši priteista suma atsakovų būtų atlyginta nukentėjusiai tiesiogiai ir prievolė būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, turintiems teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą ar šios žalos kompensavimą avansu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovai žalą padarė smurtiniu nusikaltimu ir jos pilnai neatlygino, darytina išvada, jog ieškovė, avansu kompensavusi smurtiniu nusikaltimu atsakovų padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti iš pripažintų kaltais atsakovų sumokėti išmokėtą sumą žalai atlyginti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistina ieškovės prašoma 1 520,00 Eur žalos suma (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

23. Dar daugiau, sutiktina ir su ieškovės dėstoma pozicija, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl dalinės atsakovų atsakomybės nustatymo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 31 punktas).

25. Įsiteisėjusiu teismo 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, kad abu atsakovai už padarytą žalą atsako solidariai. Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 straipsnis) ir imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas (BPK 342 straipsnis). Svarbu ir tai, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas)

26. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės formos pakeitimo. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

27. Teismas pažymi, kad įrodymų surinkimas ir pateikimas bylą nagrinėjančiam teismui yra byloje dalyvaujančio asmens teisė, kurią jis turi aktyviai įgyvendinti, siekdamas įrodyti savo argumentų pagrįstumą (CPK 12 str., 42 str., 178 str.).

28. Remiantis išdėstytu, įvertinus rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad 2021-12-03 priimtas preliminarus sprendimas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir įrodytas, dėl ko nėra pagrindo naikinti ar keisti 2021-12-03 preliminarų sprendimą, atsakovams neįrodžius byloje prievolės pasibaigimo ją tinkamai įvykdžius.

29. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 17,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7-8 dalimis, 430 straipsnio 9 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 1 520,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų ir 00 ct) žalos.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolika eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 8,50 Eur (aštuonis eurus ir 50 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 88 ct) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.