- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-709-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08744-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“
- Ieškovas
- Dikenstone Industry
- Kategorijos
- 3.1.8Užstatas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AD REM LEZ“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AD REM LEZ“ priteisti 41 920,52 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „AD REM LEZ“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti bei įpareigoti ieškovę pateikti 12 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, sumokant užstatą į teismo nurodytą sąskaitą.
3. Prašymą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui atsakovė motyvavo tuo, kad dėl šios bylos pobūdžio, egzistuojančio užsienio elemento bei ieškovės, kuris yra Kinijoje registruota įmonė, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusius tarptautinius santykius, kurie gali turėti įtakos teisėms ir pareigoms ne vienos užsienio valstybės asmenims, kas atitinkamai reikš įrodymų surinkimą, dokumentų įteikimą bei jų vertimus ne vienos valstybės lygmenyje lems itin dideles atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir kartu praktiškai neįmanomą jų išieškojimą iš Kinijoje registruotos ieškovės.
4. Ieškovė Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. pateikė nuomonę dėl užstato taikymo ir nurodė, kad ieškovei nekyla pareiga mokėti užstatą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, atsakovė, nurodžiusi, kad užstatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti turėtų sudaryti 12 000 Eur, šios itin didelės sumos nepagrindė, kas savaime sudaro pagrindą tokio prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 12 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti netenkino.
6. Vertindamas ar egzistuoja sąlygos, dėl kurių negalima reikalauti užstato sumokėjimo, pažymėjo, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nurodytos sąlygos neegzistuoja. Taip pat neegzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas, kadangi ieškovė nėra 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso, nei 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą, kurios draudžia užstato mokėjimą, narė.
7. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju, egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant užstatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui netaikytinas, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovas, visais atvejais ginčas dėl prekių perleidimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose, taigi konstatavo, jog tarp šalių buvo faktinis susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „AD REM LEZ“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei prašymą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino konosamento, kaip dokumento ir vertybinio popieriaus teisinę reikšmę ir funkcijas. Teiginys, kad šioje byloje konosamentas yra, įrodantis prekių nuosavybės teisę, yra teisingas tik iš dalies, kadangi konosamentas visada įrodo ne tik jį turinčio asmens teisę atsiimti krovinį iš vežėjo, bet įrodo ir krovinio vežimo jūra sutarties sudarymą bei tai, kad vežėjas gavo konosamente nurodytas prekes.
8.2. Atsakovė tėra tik naudą gaunantis trečiasis asmuo, tačiau tai neįrodo ir nereiškia pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovės, kaip iš skundžiamos nutarties turinio, teigia pirmosios instancijos teismas. Kadangi teismas nutarė, jog šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose ir, jog tarp šalių yra akivaizdus sutartinis ryšys, manytina, kad tokią išvadą teismas priima dėl byloje esančio konosamento, kuris neva patvirtina santykius tarp ieškovo ir atsakovės. Tačiau tokia teismo išvada nėra teisinga.
8.3. Akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta jokia prekių pirkimo – pardavimo sutartis, kuri būtų galėjusi lemti ir šalių susitarimą dėl teismingumo. Tokia išvada akivaizdžiai darytina dėl to, kad byloje nėra pateikta jokios tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties. Vienintelis dokumentas, kuriame yra nurodytos abi šalys yra konosamentas. Tačiau, konosamentas patvirtina krovinio vežimo sutarties jūra sudarymą ir akivaizdu, kad neatitinka jokių esminių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Taigi tai, kad atsakovė yra įrašyta konosamente, kaip gavėja, tereiškia tik tai, jog pagal vežimo sutarties sampratą, ji yra naudą gaunantis trečiasis asmuo, t. y. krovinio vežimo sutarties šalys, kaip ir matyti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio yra siuntėjas ir vežėjas. Krovinio gavėjas nėra krovinio vežimo sutarties šalis ir nei siuntėjui, nei gavėjui jokių pareigų neturi.
8.4. Ieškovas nėra pateikęs pilno konosamento, t. y. konosamento lapo kitos pusės, iš ko būtų galima matyti krovinio vežimo jūra sutarties turinį, sąlygas, sutartį sudariusias šalis ir spręsti apie neabejotiną susitarimą tarp ieškovo ir atsakovės.
8.5. Konosamento suteikiama nuosavybės teisė į krovinį yra aktuali tik kol vyksta krovinio vežimo jūra santykiai, kad konosamento pagalba šio dokumento turėtojas galėtų įrodyti krovinio vežėjui, jog turi teisę atsiimti konosamente nurodytą krovinį, o jūros vežėjas turi teisę atiduoti krovinį tik konosamento turėtojui. Visais atvejais, kai prekės pristatomos gavėjui, turinčiam teisę priimti krovinį – konosamentas nustoja galioti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį ir vertindamas neva egzistuojančius santykius tarp ieškovo ir atsakovės, rėmėsi tik vieninteliu byloje esančiu dokumentu – konosamentu, kuris neteko teisinės galios atsakovei atsiėmus krovinį iš krovinio vežėjo.
Atsiliepimas
9. Ieškovas Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
9.1. atsakovė pagrįstai nurodo, kad konosamentas yra dvejopos paskirties dokumentas. Pirma, juo patvirtinamas krovinio pervežimo jūrą sutarties sudarymas tarp siuntėjo ir vežėjo, jos sąlygos, krovinio priėmimo pervežimui faktas bei krovinio būklė priėmimo ir išdavimo momentais. Toks konosamento apibrėžimas pateikiamas Prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos – Visbiu taisyklės) 1 straipsnio 1 dalies b) punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje.
9.2. Antra, jis yra prekinis vertybinis popierius, suteikiantis nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę jas gauti. Toks konosamento apibrėžimas pateikiamas CK 1.101 straipsnio 8 dalyje, 1.106 straipsnio 1 dalyje ir 4.50 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmoji iš nurodytųjų funkcijų nėra aktuali civilinėje byloje, kadangi ja atskleidžiamos krovinio siuntėjo ir vežėjo tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai, susiję su krovinio pervežimu. Atitinkamai ir pervežimo sąlygos, nurodytos konosamento galinėje pusėje, nėra įrodinėjimo dalykas.
9.4. Civilinei bylai esminę reikšmę turi tik antroji konosamento funkcija bei prekių nuosavybės teise siejami ieškovas ir atsakovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra aiškus sutartinis ryšys, nes prekės priklausė ieškovui, prekių gavėja pagal konosamentą buvo nurodyta atsakovė, būtent ji įgyvendino savo teisę į prekes, pateikdama konosamentą ir jas priimdama, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas perleido nuosavybės teisę į prekes kuriam nors kitam asmeniui, išskyrus atsakovę. Atitinkamai joks kitas asmuo, be ieškovo, negalėjo suteikti jam teisių į prekes.
9.5. Konstatavęs, kad ieškovas ir atsakovė susitarimu nepakeitė pagal nutylėjimą taikomų ginčų sprendimo tvarkos ir Lietuvos teismų kompetencijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai atitiko jų valią bei CPK 794 straipsnį.
9.6. Be to, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių būtinumą taikyti būtent 12 000 Eur dydžio užstatą. Nutarties priėmimo momentu ir iki šiol civilinėje byloje, be ieškovo ir atsakovės nedalyvauja jokie kiti asmenys, o atsakovės vertimo išlaidos sudaro vos 90 Eur, todėl teiginiai dėl galimų didelių vertimo išlaidų neturi faktinio pagrindo.
9.7. Atsakovė taip pat nei savo prašyme, nei atskirajame skunde, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad užsienio elementas civilinėje byloje savaime turi (ir jei turi tai kiek) įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Taigi, atsakovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos pagrįsti savo reikalavimą. Pastaroji aplinkybė turi ypatingai didelę reikšmę, kadangi prašymas reiškiamas dėl itin didelės bylinėjimosi išlaidų sumos – net 12 000 Eur užstato, todėl turi būti detaliai argumentuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar ieškovas privalo užtikrinti atsakovės galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas remiantis CPK 794 straipsnio 1 dalimi.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra Kinijos Respublikos juridinis asmuo, kuris pareiškė ieškinį atsakovei ir prašo priteisti iš atsakovės skolą už ieškovo jai perduotas prekes, kurios buvo pervežamos jūra. Atsakovė pateikusi atsiliepimą į ieškinį bei nesutikdama su pareikštais reikalavimais, prašė įpareigoti ieškovą pateikti 12 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Prašymą motyvavo tuo, kad egzistuoja tarptautiniai santykiai, kurie gali turėti įtakos teisėms ir pareigoms ne vienos užsienio valstybės asmenims, taip pat įrodymų rinkimą, dokumentų įteikimą ir kt., o tai lems itin dideles atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir kartu praktiškai neįmanomą jų išieškojimč iš Kinijoje registruoto ieškovo.
13. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą sutiko su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju, egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant užstatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui netaikytinas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp šalių buvo faktinis susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose.
14. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad konosamento grafose esantys įrašai ,,siuntėjas“ – Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co., Ltd. ir ,,gavėjas“ – UAB „AD REM LEZ“ įrodo prekių vežimo jūra sutarties sudarymą, kurios šalys yra siuntėjas – ieškovas ir vežėjas – Maersk Line, o apeliantė tėra tik naudą gaunantis trečiasis asmuo, tačiau tai neįrodo ir nereiškia pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovės, kaip teigia teismas.
15. CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai ši pareiga netaikoma: jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; jeigu užstato institutą draudžia tarptautinė sutartis.
16. Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti užstato taikymo klausimą, reikia išsiaiškinti, ar egzistuoja bent viena CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą sudaranti aplinkybė, kuriai esant galiotų draudimas reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tą teismas privalo daryti ex officio nepriklausomai nuo to, ar šalys ginčija jų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-21-178/2017).
17. Tarptautiniai kroviniai jūra vežami vadovaujantis Hagos – Visbiu taisyklių pagrindu suvienodintais konosamentais arba panašiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, jei tokie dokumentai yra susiję su prekių vežimu jūra (Hagos – Visbiu taisyklių 1 straipsnio b punktas). Iš byloje, ieškovo kartu su ieškiniu pateikto konosamento, matyti, kad siuntėju yra nurodytas ieškovas, o siuntos gavėja atsakovė. Pažymėtina, kad su Hagos – Visbiu taisyklėmis suderinta Prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuoja, jog krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktą ir jos turinį patvirtina konosamentas ar kitas dokumentas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2013.
18. Remiantis CK 1.106 straipsnio 1 dalimi konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė konosamento pagrindu įgyvendino savo teisę gauti prekes, kas atitinkamai reiškia, jog ji perėmė iš ieškovo gabentų prekių nuosavybės teisę bei įsipareigojo už jas sumokėti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo, šioje proceso stadijoje, padaryta išvada, kad konosamentas patvirtina vežimo jūra sutarties buvimo faktą, tai sudaro pagrindą atmesti atsakovės prašymą CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes šalys susitarimu nepakeitė pagal nutylėjimą taikomų ginčų sprendimo tvarkos ir Lietuvos teismų kompetencijos.
19. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos kitos įstatyme nustatytos aplinkybės, kurioms egzistuojant nebūtų galima įpareigoti ieškovo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
20. Pastebėtina, kad teismas spręsdamas ar egzistuoja pagrindas užtikrinti atsakovės bylos nagrinėjimo eigoje galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas kokie santykiai iš tikrųjų sieja ieškovą ir atsakovę, gali būti išspręstas tik bylą nagrinėjant iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė byloje nagrinėtam klausimui taikytinas normas, todėl pagrįstai atmetė atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.