Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties E. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Š. Lietuvos kalėjimų tarnybos vyresniojo (toliau – ir Institucija) specialisto D. P. 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 0010-ANR_N-31-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24231471558, už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 90 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad, 2024 m. sausio 30 d. dirbdamas Sveikatos priežiūros padalinio valgykloje, priėjęs prie stalo, ant kurio buvo padėtos dvi dėžutės, ir atidaręs vieną dėžutę, savavališkai iš jos paėmė 3 kg fermentinio sūrio „Tilžė“ pakuotę ir skubėdamas padėjo į kitą šalia esančią lentyną, pridengdamas striuke. Tą pačią dieną, 12 val. 6 min., paėmė minėtą sūrio pakuotę nuo minėtos lentynos ir nusinešė į (duomenys neskelbtini) korpusą (ūkio būrį) kur jis gyvena, t. y. nuteistasis E. Š. savo darbo vietoje pasisavindamas svetimą turtą – viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią 3 kg fermentinio sūrio „Tilžė“ pakuotę, tokiais veiksmais padarė įstaigai 16,40 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė E. Š. skundą dėl Institucijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. E. Š. veiksmai atitinka ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

3. Apeliaciniame skunde E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir atlikti įrodymų tyrimą, iškviesti liudytojus ir apklausti, peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus ir priimti įrodymais grįstą sprendimą. Apeliantas skunde teigia, kad jis buvo per griežtai nubaustas, nebuvo atsižvelgtą į lengvinančias aplinkybes ir nebuvo apklausti liudytojai, galėję paaiškinti įvykio aplinkybes. Jo nuomone, vaizdo įraše užfiksuoti asmenys V. M., S. P. ir kiti gali pateikti bylai reikšmingos informacijos. Skunde E. Š. nurodo, kad sūrį jam liepė paimti kitas asmuo, kuris atlieka vadovaujančias pareigas, todėl turėjo vykdyti šio asmens nurodymus.

4. Atsiliepimų į E. Š. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir skundžiamos nutarties argumentus, daro išvadą, jog apelianto kaltei patvirtinti yra surinkta pakankamai įrodymų, E. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.

8. Apeliacinį skundą E. Š. grindžia tuo, kad nebuvo ištirtos visos aplinkybės, bei pateikia naują įvykių versiją, kad jis sūrį paėmė ne savo valia, o privalėjo tai padaryti davus nurodymą kitam asmeniui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors bylos tyrimo metu pažeidėjas nebuvo nuoseklus dėl sūrio paėmimo priežasčių – pradžioje jis nurodė, kad sūrį paėmė, nes buvo alkanas, vėliau, apklaustas teisme, jau nurodė, kad tik norėjo pajuokauti, todėl perdėjo į kitą vietą, neigė išnešęs sūrį iš valgyklos, tačiau jis nuosekliai nurodė, kad šiuos neteisėtus veiksmus, dėl kurių yra nubaustas, atliko savo valia, kaltę pripažino, nesutiko tik su paskirta nuobauda. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kaip E. Š. paima iš dėžutės sūrio pakuotę ir pridengdamas striuke, padeda į kitą lentyną, o vėliau ją paima ir nusineša į 9 korpusą. E. Š. savo paaiškinime nurodė, kad savavališkai paėmė iš valgyklos sūrio ir parnešė į būrį bendram naudojimui. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. Š. taip pat nurodė pripažįstantis, jog savavališkai pasisavino fermentinį sūrį ir dėl to gailisi. Taigi, viso bylos tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl pažeidėjo savarankiško apsisprendimo atlikti neteisėtus veiksmus. Remiantis aptartais įrodymais, apelianto skunde iškelta nauja nusižengimo padarymo versija, kuria siekiama paneigti ar sušvelninti E. Š. atsakomybę, atmestina kaip deklaratyvi, paneigta byloje surinktų įrodymu visuma.

9. Nepagrįstu laikytinas skundo teiginys, kad įvykis buvo ištirtas nepilnai, nes nebuvo apklausti įvykio vietoje buvę liudytojai. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Kaip paminėta aukščiau, E. Š. kaltė patvirtinta ne tik jo paties prisipažinimu, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurių visetas neleidžia abejoti Institucijos bei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų pats pažeidėjas, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. E. Š. skunde teigia, kad jis nubaustas per griežtai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuobauda jam paskirta tinkamai. Institucija, įvertinusi tai, kad nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė E. Š. ANK 180 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytina per griežta.

11. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti E. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti pažeidėjui mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ar jos apskritai neskirti.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda apeliantui E. Š. sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.