Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1980-254/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
2S-1980-254/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10169-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civiline? byla Nr. 2S-1980-254/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10169-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1.; 3.1.14.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skunda? dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. V. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 200 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės mėn. atsakovas gavo iš ieškovo 200 Eur, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Sutartis buvo sudaryta žodžiu Kaune parduotuvės „Maxima“ pastate, esančiame Savanorių pr. 255.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovo V. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovui buvo nurodyti konkretūs ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jų pašalinimui. Ieškovui nutartyje buvo nurodyta, jog jis privalo nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą ir / arba jo darbovietę, patikslinti ieškinio faktinį pagrindą bei sumokėti valstybei 10 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą. Ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį, nurodė, kad atsakovo asmens duomenų nurodyti negali, nes jų neturi, žino tik atsakovo darbovietę ir užimamas pareigas bei nurodė, kad sutarties suma neviršija įstatyme nustatytos ribos, sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl turi būti aptarta teisme ir teisiškai įvertinta, o tikslias šio žodinio sandorio aplinkybes nurodys tik teisme. Taigi, ieškovas ieškinio faktinio pagrindo (esminio ieškinio trūkumo) ir šalindamas ieškinio trūkumus nenurodė, tik dar kartą pažymėjo, kad aplinkybes paaiškins teismo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties tinkamai neįvykdė, nurodytų esminių ieškinio trūkumų nepašalino. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovas pašalino Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sumokėjo trūkstamą žyminį mokestį, nurodė jam žinomus atsakovo duomenis.

1.2. Tikslindamas ieškinio pagrindą, ieškovas nurodė visas aplinkybes, kiek tai leidžia atsakovo darbo specifika, nes atsakovas dirba Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, o kitos aplinkybės turi būti nustatomos nagrinėjant bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo ieškovo V. V. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas nepašalino pagrindinio ieškinio trūkumo – aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2dalies 5punktas, 135 straipsnio 1dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas pašalino kitus Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytus trūkumus, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą būtent ieškinio pareiškime, o ne jį išdėstyti žodžiu pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinį ir pateiktą procesinių dokumentą šalinant ieškinio trūkumus, nustatė, kad iš ieškinyje suformuoto ieškinio pagrindo negalima nustatyti civilinio teisinio santykio, kuris sieja ieškovą ir atsakovą. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodo aplinkybę, patvirtinančią pinigų perdavimo faktą, tačiau nenurodo, kuo remiantis yra grindžiamas atsakovo skolos faktas, kadangi skola gali atsirasti tiek pirkimo–pardavimo, tiek nuomos, tiek paskolos, tiek kitų sutarčių, kurių vykdymas apima ir piniginės prievolės vykdymą, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieną iš šių teisinių santykių kvalifikuoja skirtingos faktinės aplinkybės, pvz. pirkimo–pardavimo santykius – prekės perdavimas, nuomos teisinius santykius – daikto laikinas perdavimas juo naudotis ir valdyti, paskolos teisinius santykius – pinigų perdavimo faktas, paskolą gavusio asmens įsipareigojimas ją grąžinti, paskolos sutarties terminas, palūkanų mokėjimas ir t. t. Todėl ieškovui ieškinyje ir tikslinant ieškinį pateiktame procesiniame dokumente nenurodžius papildomų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis teismas galėtų įvertinti skolos atsiradimo aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo.

9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo reikalavimų teisinio kvalifikavimo pateikimas ieškinyje teismui nėra privalomas, nes teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Atsižvelgiant į tai ir į tinkamai suformuoto ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių) reikšmę užtikrinant CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo bei kitų nutarties 7 punkte nurodytų civilinio proceso principų įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nepašalinus esminio Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesinių teisės normų nepažeidė, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė