- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-360-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00127-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-325-83/2011 pagal ieškovo gyvenamojo namo statybos bendrijos ,,Sakalas‘‘ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas gyvenamojo namo statybos bendrija ,,Sakalas‘‘ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalį valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pripažinti negaliojančiu Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž16-127 ,,Dė valstybinės žemės sklypo Vasaros g., Palangoje nuomos sutarties N99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-09-15 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalį Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Taip pat pripažino negaliojančiu ir Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. Ž16-127 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vasaros g. Palangoje, nuomos sutarties Nr. N25/99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo“. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje surinkta medžiaga, padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai laikė ieškovą padarius esminį nuomos sutarties pažeidimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai ją vienašališkai nutraukė. Pasak pirmosios instancijos teismo, Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai. Statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (statinio pripažinimu tinkamu naudoti). Atsižvelgdamas į nurodytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ėmėsi reikiamų veiksmų, siekiant įgyvendinti savo kaip statytojo teisę. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad nuomojamą žemės sklypą naudotų ir valdytų pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su M. V., P. S. ir K. V., kaip iki nacionalizacijos turėtos žemės savininkų, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės padarytas sutarties pažeidimas nėra esminis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklype daugiau nei 11 metų nėra pastatytas gyvenamasis namas, šiuo metu nevyksta jokie statybos darbai, dėl to darytina išvada, kad žemės sklypas yra laisvas ir neužstatytas. Dėl to ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą dėl to, atsakovė turėjo teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ne žemės ūkio veiklai. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog 0,7817 ha ploto valstybinės žemės sklypas patenka į buvusių savininkų M. V., P. S. ir K. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Pretendentai yra pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, nutraukdama su ieškove sudarytą sutartį, nepažeidė teisės aktų, bet siekdama įvykdyti jai priskirtą pareigą atkurti nuosavybės teisę piliečiams, yra įpareigota neužstatytoje žemės sklypo teritorijoje grąžinti žemę natūra pretendentams. Priešingu atveju būtų pažeistos šių asmenų teisės ir teisėti interesai, kuriuos užtikrina tai reglamentuojantys teisės aktai.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tada apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).
Nagrinėjamu atveju Palangos miesto apylinkės teismas atmetė atsakovės argumentus dėl asmenų siekiančių atkurti nuosavybės tesės į ginčo žemę teisių pažeidimo ir konstatavo, kad M. V., P. S. ir K. V., kaip iki nacionalizacijos turėtos žemės savininkų, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, konstatuodamas, kad jos nėra pažeistos. Teisiškai netoleruotina situacija, kai nusprendžiama dėl asmenų teisių pažeidimo, neįtraukus jų į bylą ir nesuteikiant jiems galimybių pasinaudoti visomis šaliai suteikiamomis teisėmis (CPK 42 str.).
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą asmenų, kurie siekia atkurti nuosavybės teises natūrą į ginčijamą žemės sklypą bei jų neįtraukęs į bylą konstatavo, kad jų teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl to Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.