- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-384-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-384-278/2017
Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01080-2016-3
2017 m. gegužės 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-504/2017 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. J., institucijai, teikiančiai išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. prašė teismo: nustatyti nepilnametės dukters R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), pavedant jai faktinę vaiko globą bei uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. J. nepilnametei dukrai R. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo įsiskolinimą – 5 400 Eur už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. K.; priteisti iš atsakovo valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2011 m. pabaigos gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, tačiau atsakovas susirado kitą moterį ir 2011 m. pabaigoje išėjo iš namų. Dukra liko gyventi su ja. Teigė, jog atsakovas nuo 2013 m. sausio mėnesio išlaikymo dukrai (išskyrus mažas simbolines dovanėles) neteikia. Nurodo, jog dukters išlaikymui kas mėnesį būtina apie 300 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nustatė nepilnametės šalių dukters R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. K., pavesdamas motinai faktinę vaiko globą bei uzufrukto teise tvarkyti jo turtą iki pilnametystės; priteisė iš atsakovo A. J. dukters R. J. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016-11-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei iš atsakovo priteisė 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-08-29).
4. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad šalių materialinė padėtis yra panaši. Nurodė, kad atsakovas turi dar vieną vaiką – dukrą K. J., g. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat privalo išlaikyti. Konstatavo, jog atsakovo teiginys, kad šiuo metu jis negali teikti ieškovės prašomo 150 Eur kas mėnesį išlaikymo dukrai, yra pagrįstas bei nurodė esant pagrindui priteisti iš A. J. išlaikymą dukrai po 100 Eur kas mėnesį.
5. Konstatavo, jog šalims pradėjus gyventi atskirai, A. J. ieškovę ir savo dukrą R. J. aprūpino gyvenamuoju plotu – leido gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nuo 2011 m. mokėjo už suvartotą elektros energiją, parūpino kuro buto apšildymui. Be to, nustatė, kad atsakovas laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, pirko dukrai rūbų, apavą, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms, 2016 m. rugpjūčio mėn. – 40 Eur, pasiimdavo dukrą pas save, vežėsi vasarą į Latviją, į Rokiškį – prie karuselių, t. y. kartu leisdavo laisvalaikį. Šias aplinkybes teismas vertino kaip atsakovo išlaikymo vaikui teikimą. Tačiau teismas pripažino, kad atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai netenkino vaiko visų būtinų poreikių, dėl ko už trijų metų laikotarpį iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2016-08-29) yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma – 5 400 Eur yra aiškiai per didelė bei konstatavo esant tikslingu priteisti iš atsakovo 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-01-20 sprendimo dalį, kuria priteista iš jo nepilnametei dukrai R. J. išlaikymo įsiskolinimas ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmesti.
7. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio ir CK 3.192, 3.201 straipsnių reikalavimus, dėl ko padarė procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimus. Teigia, jog iš teismo motyvacijos negalima tiksliai nustatyti, kaip padaroma išvada, jog išlaikymo įsiskolinimas sudaro būtent 2 000 Eur. Nurodo, jog teismas nenustatė nei vaiko poreikių – konkrečios išlaikymo sumos, kurią per trejų metų laikotarpį kas mėnesį turėjo jis teikti, nei išlaikymo atsiradimo momento – konkretaus laikotarpio, nuo kada laikoma, kad neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes pripažino, jog jis iš dalies teikė išlaikymą, nenustatė konkrečios išlaikymo sumos dalies, kurią jis teikė.
8. Teigia, jog jo ir liudytojų paaiškinimai, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis išlaikė savo dukrą, nuo 2011 m. ieškovę su dukra aprūpino gyvenamuoju plotu, pasirūpino būsto šildymu, elektros energijos apmokėjimu, pirkdavo vaikui drabužius, avalynę, rūpinosi dukros laisvalaikiu, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms, dažnai dukra būdavo pas jį. Teigia, jog toks buvo susitarimas dėl išlaikymo su ieškove iki 2016 m. rugsėjo mėnesio ir jis buvo pakankamas. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio jis moka piniginę periodinę išmoką po 100 Eur vaiko išlaikymui, tokio dydžio išlaikymą priteisė ir teismas. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesį yra pervedęs po 100 Eur dukters išlaikymui. Tokiu būdu, teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai nepatenkino visų būtinų vaiko poreikių, yra pagrįsta, nes teiktas išlaikymas daiktais buvo tik epizodinis (per visą laiką nupirko dukrai dovanų tik džemperiuką, sportines kelnes, dvejus batelius, sportinius batelius, davė 15 Eur), o būstui kuras buvo teiktas tik vieną kartą (priekaba malkų). Be to, nors ji su vaiku ir gyveno atsakovo vardu registruotame bute, tačiau ši aplinkybė negali būti kvalifikuojama tinkamu išlaikymo teikimu vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.
13. Spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas A. J. yra nepilnametės R. J. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir turi galimybę teikti nepilnametei dukrai periodinį išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016-11-01 iki dukters pilnametystės. Su šia sprendimo dalimi bei dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina, apeliantas A. J. sutinka, sprendimo šioje dalyje neskundžia, todėl nesant imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimų, dėl minėtos sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.
14. Apeliantas A. J. nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teigia, jog su ieškove buvo susitarta, kad jis aprūpins ieškovę ir dukrą būstu, mokės už elektros energiją, pasirūpins namo šildymu. Be to, nurodo, jog dukrai pirkdavo rūbus, apavą, pasiimdavo pas save, su dukra leisdavo laisvalaikį. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad per mėnesį dukrai skirdavo apie 30 Eur.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. prašė teismo priteisti iš A. J. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos (2016-08-29) bei nurodė, kad atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia nuo 2013 m. sausio mėnesio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-18 nutartis Nr. 3K-3-404/2013). Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams forma ir tvarka nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas rūpinosi dukra, tačiau šalys ginčijasi tik dėl to, ar iki ieškinio pateikimo teismui dienos išlaikymas buvo pakankamas dukters poreikių tenkinimui.
16. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas aprūpins ieškovę ir dukrą būstu, malkomis bei apmokės už sunaudotą elektros energiją, tačiau V. K. nurodo, kad susitarimą A. J. vykdė tik iš dalies. Byloje nepaneigta, jog 2011m., A. J. išėjus gyventi atskirai, ieškovė ir duktė gyveno apeliantui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo šildymui buvo atvežta malkų (ieškovės teigimu viena priekaba), tačiau už elektros energiją savalaikiai nebuvo mokama, nes jos teikimas namui buvo atjungtas, dėl ko ieškovė su dukra grįžo gyventi pas savo tėvus. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog teiktas išlaikymas perkant dukrai rūbus, apavą, ir kt., buvo nuolatinis, jog dukra kas mėnesį su juo gyveno ne mažiau nei 15 d., todėl konstatuoti, jog epizodinis bendravimas su vaiku, atskirų daiktų pirkimas nuo 2011 m. iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo buvo pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, nėra pagrindo (CKP 178 str.). Nors apeliantas teigė, kad dukters išlaikymui buvo skiriama apie 30 Eur kas mėnesį, tačiau tokie duomenys jokiais įrodymais nepagrįsti, o ieškovei neigiant šias aplinkybes, pripažįstant apeliantui davus tik 15 Eur, nupirkus keletą daiktų, konstatuoti esant įrodytu nuolatinį išlaikymo teikimą, negalima (CPK 178 str.).
18. Byloje nepaneigta, jog kasdiene dukters priežiūra, jos auklėjimu, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimu nuo 2011 m. iš esmės rūpinosi tik ieškovė. Kadangi teikti išlaikymą vaikui yra abiejų tėvų imperatyvi pareiga, todėl konstatavus, jog apelianto teiktas išlaikymas ir bendravimas su dukra buvo tik epizodinis, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog iš A. J. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog įsiskolinimą prašoma priteisti už 2013-08-29 - 2016-08-29 laikotarpį, daro išvadą, jog minėtu metu šalių dukters poreikiai buvo mažesni, nei šiuo metu, mergaitei lankant mokyklą, tačiau įvertinus išlaidas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kt.), nebuvo mažesni nei 150 Eur kas mėnesį. Nustatyta, kad šalių turtinė padėtis tiek šiuo metu ir tiek įsiskolinimo laikotarpiu iš esmės buvo ir yra vienoda, todėl konstatuotina, jog priteistas iš apelianto įsiskolinimo dydis kas mėnesį po 55,55 Eur, nėra neatitinkantis jo turtinės padėties bei iš esmės nepažeidžia apelianto dukters interesų.
20. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013). Kaip minėta, paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė įsiskolinimą iš A. J. prašė priteisti už tris metus (36 mėn.), kas atitinka minėta Civilinio kodekso nuostatų reikalavimus.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas turėjo pagrindą priteisti iš A. J. išlaikymo įsiskolinimą, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei V. K. teikiama antrinė teisinė pagalba ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patirta 81,06 Eur išlaidų. Analogiška valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ir apeliantui, todėl, atmetant jo apeliacinį skundą, iš A. J. priteistina valstybės naudai 40,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 40,53 Eur (keturiasdešimt eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5630).