Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo A. K. skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį bei nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu (toliau - Nutarimas) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 16 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 22 d. 10.00 val. savavališkai vykdė tariamą savo teisę, užstatydamas žmonos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neleido pareiškėjui V. M. ant savo žemės sklypo pastatyti nuosavo, metalinio kilnojamo garažo. A. K. įpareigotas per 40 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos atlyginti V. M. padarytą 181 Eur turtinę žalą.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarimu patenkintas A. K. skundas ir panaikintas Nutarimas, kuriuo A. K. nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį bei nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nutarime konstatuota, kad nukentėjusiajam V. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra inžinerinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius). V. M. tai buvo žinoma įsigyjant žemės sklypą, ką pripažino teisme, nurodydamas, kad žino, jog sklypo paskirtis yra kelias, todėl privalėjo suprasti, kad to sklypo kitiems tikslams naudoti negali. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog V. M. veiksmai bandant pastatyti nurodytame žemės sklype metalinį garažą buvo neteisėti. Be to, kaip nustatyta, pastatyti garažo kitoje to paties sklypo vietoje V. M. niekas netrukdė.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą - palikti galioti Nutarimą, bei administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.1. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsniu nuostatas, pažeidė teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl ko ji yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

3.2. Teigia, jog V. M. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 10.30 val. atvyko į asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame rengėsi laikinai padėti kilnojamąjį daiktą (metalinį garažą - laikiną statinį). Rengiantis atlikti krovimo darbus iš gretutinio žemės sklypo atėjęs A. K., pareiškė, kad garažo čia nepastatys, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. V. M. nereaguojant į chuliganišką A. K. elgesį ir rengiantis krovos darbams nuosavame žemės sklype, A. K. nuėjo į savo namų valdą ir įvažiavęs į V. M. žemės sklypą, nestabdydamas nubloškė stovintį ir nespėjusį pasitraukti V. M., kuris pajuto smūgį į koją, užkrito ant automobilio kapoto, dėl ko buvo vežamas ant jo, kol A. K. automobilis galutinai sustojo dėl atsiradusios kliūties - pastatyto sunkvežimio ir priparkavo jo nuosavybėje. V. M. apie įvykį pranešė trumpuoju pagalbos telefonu, sulaukęs policijos pareigūnų, minėtas įvykio aplinkybes nurodė pakartotinai. Be patirtų sužalojimų, V. M. patyrė ir turtinę žalą.

3.3. Akcentuoja tai, kad konkretus aptariamas metalinis garažas yra kilnojamasis daiktas kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2. straipsnio 3 dalis. Pirmos instancijos teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo kilnojamąjį daiktą - metalinį garažą priskyręs statinių ir nekilnojamųjų daiktų kategorijai, priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną Nutarimą. Nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad kilnojamojo daikto (metalinio garažo) laikinas pastatymas V. M. asmeninės nuosavybės sklype gali būti neteisėta veika, o tuo labiau, kad tam reikalingi kažkokie leidimai. Asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, nei skunde minimi nei jokie kiti teisės aktai nedraudė V. M. laikinai palikti kilnojamąjį daiktą.

3.4. 2021 m. gruodžio 22 d. V. M. rengdamasis laikinai savo nuosavybėje padėti kilnojamąjį daiktą (metalinį garažą), jokiu būdu nerengė kelio užtvarų ir neuždarė kelio atkarpos žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., netrukdė bet kokiems asmenims ir tarnyboms patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, taiga, laikinai padėti kilnojamąjį daiktą (metalinį garažą) rengėsi laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pažymi, kad ne tik, kad joks teisės aktas, bet ir bendros visuotinai priimtinos elgesio taisyklės nesuteikia jokios teisės A. K. atėjus į V. M. priklausančią asmeninę nuosavybę, plūstis necenzūriniais žodžiais, aiškinti tariamąją savo teisę į kitam asmeniui priklausančią asmeninę nuosavybę, trukdyti V. M. naudotis savo asmenine nuosavybe, atlikti suplanuotus darbus ir kelti pavojų važinėjant automobiliu, sukeliant eismo įvykį ir galop, kaip ir teismo posėdžio metu nurodė A. K., priparkuoti automobilį taip, kad V. M. negalėtų savo nuosavybėje iš sunkiasvorio automobilio iškrauti ir laikinai padėti kilnojamąjį daiktą (metalinį garažą).

3.5. A. K. veikė sąmoningai ignoruodamas V. M. turimas nuosavybės tei­ses, pasirinkdamas savo neegzistuojančios, o tik įsivaizduojamos nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. A. K. nedirbdamas ir nebūdamas jokios kompetentingos valstybinės valdžios kont­roliuojančios institucijos atstovu, būdamas paprastu asmeniu, savitai suprasdamas ir interpretuodamas teisę, tariamai realizuodamas įsivaizduojamas teise, prisiskirdamas valstybinės valdžios atstovo funkcijas sau, veikė savivaldžiaudamas V. M. atžvilgiu. A. K. suvokė savo paminėtos pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo konk­retaus paminėto veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų A. K. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo konstatuoti.

3.6. Neištyrus bylos įrodymų, o byloje nerenkant kitų įrodymų, vadovaujantis nepatikrintomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. versijomis, prieštaraujančiomis tarpusavyje, o taip pat ir bylos medžiagai, apylinkės teismo nutarimas negali būti laikoma pagrįstu ir teisėtu. Teisme apklaustas A. K. nurodė, kad supranta, kad žemės sklypas, kuriame V. M. ketino statyti garažą, priklauso V. M., tačiau to sklypo paskirtis - inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius. Tame sklype yra vandentiekis, nuotekų vamzdynas, šviesolaidinis internetas, žemo slėgio duju įvadas į pareiškėjo namus. V. M. garažą būtų pastatęs ant visų paminėtų tinklų. Komunikacijos aiškiai sužymėtos iš vienos ir iš kitos sklypo dalies. Toje vietoje, kur V. M. ketino statyti garažą, yra dujų apskaitos prietaisas. Šioje byloje be paminėtų deklaratyvių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. gynybinės pozicijos, jokių duomenų patvirtinančių, kad kilnojamasis daiktas (metalinis garažas) laikinai būtų buvęs padėtas ant vandentiekio, nuotekų vamzdyno, šviesolaidinio interneto, žemo slėgio dujų įvado tinklų, nėra. Teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino, kur aplamai tokie tinklai yra, o ir ar kilnojamieji daiktai gali kliudyti tokių tinklų funkcionavimui ir/ar priežiūrai. Pirmos instancijos teismas taip pat nesiaiškino tokių tinklų realų egzistavimą, tokių tinklų savininkus, kas būtų galėję suteikti objektyvios informacijos priimant sprendimą, taigi įrodinėjimo pareiga buvo perkelta nukentėjusiajam, pažeidžiant ANK 567 straipsnyje įtvirtintą teismo aktyvumo principą.

3.7. Taip pat kritiškai vertintini A. K. parodymai, kaip gynybinė pozicija nurodant, kad garažo V. M. nepastatė ne dėl jo veiksmų, o dėl to, kad policijos pareigūnai neleido. Be to, jo pastatytas automobilis netrukdė garažo pastatymui tame pačiame V. M. sklype - galėjo statyti išilgai sklypo. M. K. nurodė, kad kaip policijos pareigūnas niekam privalomų nurodymų nedavė, neprisimena, kad V. M. būtų davęs nurodymą išvežti garažą. G. G. nurodė, kad garažo nepadėjo, nes pradėjo rinktis kaimynai, visi sakė, kad čia nepastatysi to garažo, garažą būtų pastatęs jei nebūtų tam kliudę kaimynai.

4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko atsiliepimu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. V. M. atstovo advokato E. Storpirščio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad Apeliantas prašo apeliacinio teismo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuotina, kad šis teismas panaikindamas Nutarimą dėl A. K. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės pažeistų ir ginčijamų teisių, kurias bandyta ginti turinys ir jų realizavimo būdas leidžia daryti išvadą, kad A. K. veikoje yra visi savavaldžiavimo požymiai.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

9. Atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, A. K. inkriminuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio (įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių) ir CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių (Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.) pažeidimai.

11. Visų pirma pažymėtina, jog šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypas galimo nusižengimo padarymo metu priklausė ir šiuo metu priklauso V. M.. Įvykio metu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojant atsakovus V. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, pašalinti įrengtą kliūtį - atidaryti kelio užtvarą, taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo; nerengti kelio užtvarų ir neuždaryti kelio atkarpos žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip bet kokiems asmenims ir tarnyboms netrukdant patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypus, į kuriuos galima patekti per nurodytą žemės sklypą, iki teismo sprendimo priėmimo. Draudimo statyti ar įpareigojimo patraukti ginčo objektą – garažą, tuo metu nebuvo. Galutinis teismo sprendimas, kuriuo išspręstas kelio servituto klausimas, priimtas 2022 m. liepos 7 d. Teismo sprendime nurodyta, kad jokių stacionarių ar kilnojamųjų daiktų, šiukšlių ar panašių daiktų kelyje ir kelkraštyje negali būti.

12. Pirmosios instancijos teismas argumentuodamas A. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje nebuvimą nurodė, kad pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą V. M. priklausančio žemės sklypo paskirtis yra inžinerinės infrastruktūros teritorija ir tai, kad sklypo paskirtis yra kelias žinojo ir V. M.. Todėl V. M. veiksmai bandant pastatyti nurodytame žemės sklype metalinį garažą buvo neteisėti, o neteisėti veiksmai jokių teisių negali sukurti ir negali būti ginami.

13. Nesutiktina su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu. Šiuo atveju teismas pagal ANK 518 straipsnį įvertino ne asmens, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas veiksmus, o nukentėjusiojo V. M.. Teismas išvis nevertino kokią tariamą teisę gynė A. K., bei apsprendė civilinės teisės klausimą dėl V. M. teisių ir pareigų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

14. Kaip jau nustatyta, iki nusižengimo padarymo, tarp šalių jau vyko teisminis ginčas civilinio proceso tvarka. Iki galutinio teismo sprendimo, kuris priimtas 2022 m. liepos 7 d., A. K. turėjo tik teisę patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į žemės sklypą, tačiau įvykio dieną, jis tyčia pastatė automobilį V. M. žemėje, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo ir tokiais veiksmais neleido V. M. savo žemėje pastatyti garažo. Byloje nenustatyta, kad A. K. būtų turėjęs kokią teisę statyti automobilį svetimame sklype, kad būtų gynęs kokią nors savo teisėtą teisę, o pasakymas, kad tokiu būdu norėjo, kad V. M. suprastų atstumus nuo jo namo iki dujų apskaitos dėžutės, nelaikytina teisėta ir tokį jo savavališką elgesį pateisinančia priežastimi.

15. Pažymėtina tai, kad kaip ir nurodė pats A. K., tai nebuvo pirmas V. M. bandydamas pastatyti garažą, nes prieš tai jau buvo pastatęs du, tačiau tai nesuteikia jokios teisės A. K. atlikti įstatymuose numatytų atitinkamų pareigūnų veiksmų, draudžiant pastatyti trečiąjį. Svarbu tai, kad kaip matyti iš kitos to paties teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties, buvo patenkintas R. L. prašymas - įpareigoti atsakovus V. M. ir (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti metalinį garažą iš sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina civilinių santykių buvimą V. M. veiksmuose, o ne pateisinantį savavališką A. K. elgesį.

16. Pagal ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta A. K. tyčia, kadangi neturėdamas teisės ginti jokios savo nei teisėtos nei tariamos teisės, trukdė V. M. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Norėdamas ginti savo tariamą teisę, A. K. turėjo teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl V. M. statomų garažų pašalinimo, kaip tai padarė kiti civilinės bylos proceso dalyviai, o ne savavališkai ginti savo tariamą teisę.

17. Akcentuotina tai, kad kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą.

18. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir palikti galioti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 16 Eur bauda, bei įpareigotas atlyginti V. M. padarytą 181 Eur turtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir šį nutarimą palikti galioti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.