- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-2080-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04591-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Čeplinsko, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. ir atsakovės J. V. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-90/2012 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo bei atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui G. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 2-8, t. 1) ieškovas prašė pakeisti 2011 m. balandžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-538-652/2008 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) kiekvienais metais, didžiųjų švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) dienomis J. V. įsipareigoja savo lėšomis pristatyti dukrą V. V. į G. V. gyvenamąją vietą pramečiui, kiekvienais metais keičiant šias didžiąsias šventes – jeigu vienais metais dukra buvo pas tėvą Šv. Kalėdų dienomis, tai kitais metais J. V. įsipareigoja savo lėšomis pristatyti dukrą V. V. į G. V. gyvenamąją vietą Šv. Velykų dienomis, o pasibaigus bendravimo laikui J. V. įsipareigoja pati savo lėšomis pasiimti dukrą V. V. iš G. V. gyvenamosios vietos; 2) dukros V. V. darželio (mokymosi) kasmetinių vasaros atostogų metu J. V. įsipareigoja savo lėšomis pristatyti dukrą V. V. į G. V. gyvenamąją vietą pusei šių atostogų laiko nuo jų pradžios ir pati įsipareigoja savo lėšomis dukrą V. V. pasiimti iš G. V. gyvenamosios vietos pasibaigus bendravimo laikui. Apie dukros V. V. darželio (mokymosi) kasmetinių atostogų laiką, jų trukmę ir dukros pristatymą pas tėvą J. V. turi informuoti G. V. prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, šią informaciją G. V. pateikiant tel.: (duomenys neskelbtini) arba el. paštu: (duomenys neskelbtini). Šių atostogų metu G. V. neribojama teisė su dukra V. V. išvykti į kitą šalį atostogų praleidimui; 3) dukros V. V. darželio (mokymosi) kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu tėvas G. V. turi teisę savo lėšomis pasiimti dukrą V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos ir su ja bendrauti pusę šių atostogų laiko nuo jų pradžios, o pasibaigus bendravimo laikui įsipareigoja grąžinti dukrą į motinos ir dukters gyvenamąją vietą. Apie dukros V. V. darželio (mokymosi) kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžią J. V. privalo informuoti G. V. prieš 14 kalendorinių dienų, šią informaciją G. V. pateikiant tel.: (duomenys neskelbtini) arba el. paštu : (duomenys neskelbtini). Apie pageidavimą ir/ar galimybę bendrauti su dukra V. V. jos kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu G. V. įsipareigoja informuoti J. V. telefonu, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko atostogų pradžios; 4) įpareigoti J. V. nedelsiant informuoti G. V. apie dukros V. V. gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefono numerius ir elektroninio ryšio priemonių adresus, o šiems pasikeitus, nedelsiant informuoti G. V. tel.: (duomenys neskelbtini) arba el. paštu: (duomenys neskelbtini) apie jų pasikeitimus; 5) įpareigoti J. V. kiekvieną mėnesį tel.: (duomenys neskelbtini) arba el. paštu: (duomenys neskelbtini) teikti G. V. informaciją apie dukros V. V. lankomą darželį (mokyklą), apie jos pasiekimus ir sveikatos būklę. Ieškovas taip pat prašė pakeisti 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-538-652/2008 iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį jį sumažinant ir priteisti iš ieškovo išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros V. V. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad augančiam vaikui yra naudinga ir reikalinga bendrauti ne tik su motina, tačiau ir su tėvu, ko atsakovė neįvertina, nes piktybiškai trukdo ieškovui bendrauti su dukra bei sąmoningai nevykdo 2011 m. balandžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, dėl ko minėtu sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka keistina. Atsakovė niekada nesilaikė nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi ji beveik visiškai neleisdavo ir neleidžia matytis ieškovui su jų dukra V. V.. Ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą pagal teismo sprendimą ir informavo atsakovę apie pageidavimą matytis su dukra jos vasaros atostogų Lietuvoje metu, tačiau atsakovė su dukra ieškovui leido pasimatyti tik vieną dieną. Bendravimo su vaikais tikslas yra dalyvauti auklėjant juos, o ne tik su jais pasimatyti, todėl atsakovė įpareigotina reguliariai pateikti informaciją ieškovui apie tai, kaip sekasi dukrai, jos pasiekimus darželyje (mokykloje), sveikatą, ko atsakovė iki šiol nedarė. Kadangi nėra jokių aplinkybių, dėl ko ieškovo bendravimas su dukra galėtų būti minimalus, nustatytinas maksimalus ieškovo bendravimas su dukra pagal jo teismui pateiktą bendravimo tvarką. Po 2008 m. rugsėjo 10d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja teikti dukrai V. V. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1 000,00 Lt, kurį ieškovas visą laiką sąžiningai teikė ir teikia, iš esmės pasikeitė ieškovo gaunamų pajamų dydis, kadangi jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo. Be to, atsakovas dirba Vilniuje, o kadangi ten neturi savo gyvenamojo ploto, yra priverstas važinėti į darbą iš savo gyvenamosios vietos Alytuje, dėl ko daug piniginių lėšų tenka išleisti transporto išlaidoms. Be to, nepaisant to, kad ieškovas visą laiką tinkamai vykdė savo pareigą ir teikė materialinį išlaikymą, atsakovė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, neteikia informacijos apie dukros sveikatos būklę, poreikius ir kt. Žymiai sumažėjus ieškovo darbo užmokesčiui, ieškovas prašo sumažinti priteisto materialinio išlaikymo dydį iki 500,00 Lt, nors faktiškai dukros nėra matęs nuo 2010 metų kovo mėnesio. Sprendžiant dėl priteistino materialinio išlaikymo dydžio būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau atsakovė visiškai nenurodo dukros poreikių.
Atsakovė priešieškiniu (b.l. 121-122, t. 1) prašė pakeisti 2011 m. balandžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-835/2011 nustatytą G. V. bendravimo su dukra V. V. tvarką dalyje „dukros vasaros darželio (mokymosi) atostogų metu tėvas G. V. turi teisę pasiimti dukrą V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje, į kurią ją parveža motina J. V., ir su ja bendrauti 15 kalendorinių dienų nuo atostogų pradžios, pasibaigus bendravimo laikui privalo grąžinti dukrą į nurodytą jos gyvenamąją vietą Lietuvoje“ taip: „dukros vasaros mokymosi atostogų metu tėvas G. V. turi teisę pasiimti dukrą V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje, į kurią ją parveža motina J. V., ir su ja bendrauti 10 kalendorinių dienų nuo atostogų pradžios, pasibaigus bendravimo laikui, privalo grąžinti dukrą į nurodytą jos gyvenamąją vietą Lietuvoje. G. V. apmoka ½ dalį J. V. ir V. V. patirtų kelionės išlaidų per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo lėktuvo bilietų kopijų gavimo. Atsakovė taip pat prašo priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašoma pakeisti pirmiau nurodytu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos dalis sukelia atsakovei daug nepatogumų, kadangi jos darbovietėje vasaros laikotarpiu yra suteikiamos dvi savaitės atostogų, o dėl teismo nustatyto ieškovo bendravimo su dukra laikotarpio – 15 kalendorinių dienų – atsakovė neturi galimybės pati atostogauti su vaiku, nes visas savo atostogas privalo leisti Lietuvoje, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Be to, nurodytas 15 dienų laikotarpis nesiderina su lėktuvų skrydžių grafikais, dėl ko atsakovė praranda laiką derindama lėktuvų skrydžius. Pereinamuoju laikotarpiu siekiant ieškovui palaipsniui prisipratinti vaiką, su juo užmegzti tėvišką ryšį, prašomas nustatyti 10 dienų laikotarpis šiuo metu būtų tinkamiausias. Atsakovė dėl kelionės į Lietuvą vasaros laikotarpiu patiria dideles išlaidas, prie kurių ieškovas neprisideda, o kadangi kelionė į Lietuvą yra išimtinai susijusi su ieškovo noru bendrauti su dukra Lietuvoje, o ne jos gyvenamojoje vietoje, ieškovas turėtų padengti bent ½ dalį atsakovės ir dukros kelionės išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu (b.l. 152-156, t. 1) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2011 m. balandžio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-835/2011 nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką taip: 1) kiekvienais metais didžiųjų švenčių (Kalėdų ir Velykų) dienomis pramečiui, kiekvienais metais, keičiant šventes (vienais metais dukra bendrauja su tėvu per Kalėdas, kitais per Velykas), G. V. turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos Airijoje ir pasibaigus bendravimo laikui grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą, bendravimo laiką prieš 14 dienų suderinęs su J. V.; 2) dukros V. kasmetinių vasaros atostogų metu J. V. savo lėšomis pristato dukrą į G. V. gyvenamąją vietą Lietuvoje 15 kalendorinių dienų laikotarpiui ir pasiima dukrą pasibaigus bendravimo laikui. Apie kasmetinių atostogų laiką ir dukros pristatymo laiką tėvui J. V. informuoja G. V. prieš 14 dienų iki atostogų pradžios. Šių atostogų metu G. V. neribojama teisė su dukra išvykti į kitą šalį atostogauti; 3) V. V. kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu G. V. turi teisę savo lėšomis paimti dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja pusę šių atostogų laiko, o pasibaigus bendravimo laikui grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Apie dukros atostogų pradžią J. V. informuoja G. V. prieš 14 kalendorinių dienų, apie pageidavimą ar galimybę bendrauti su dukra G. V. informuoja J. V. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko atostogų pradžios. Teismas įpareigojo J. V. nedelsiant informuoti G. V. apie dukros V. gyvenamosios vietos, kontaktinių ryšio priemonių adresų pasikeitimus, o taip pat apie dukros pasiekimus ir sveikatos būklę informuoti ieškovą kas ketvirtį. Teismas pakeitė 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-538-652/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, kuriuo G. V. įsipareigoja mokėti dukros išlaikymui po 1 000,00 Lt, sumažinant jį iki 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2012 m. birželio 7 d. iki V. pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat teismas iš J. V. ir G. V. priteisė valstybei po 20,48 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai turi bendrauti su abiem tėvais, o kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų turi nedaryti kliūčių bendrauti su vaiku skyrium gyvenančiam tėvui, teikti jam informaciją apie vaiko sveikatą, jo pasiekimus mokymosi įstaigose. Minimalus bendravimas su vaiku gali būti nustatomas tik tada, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovo bendravimas su dukra jai kenktų, nesant priežasčių, dėl kurių dukra negalėtų bendrauti su tėvu, esant tinkamoms sąlygoms bendrauti ieškovui su dukra jo tėvų namuose, teismas, atsižvelgdamas į mergaitės amžių, kelionės keliamus nepatogumus, laikė esant būtina sudaryti ieškovui galimybes su dukra bendrauti jos gyvenamojoje vietoje, ryšio priemonėmis, o atsakovę įpareigoti parvežti dukrą vasaros atostogų metu tėvui ir pasiimti ją pasibaigus bendravimo terminui, siekiant išvengti būtinybės ieškovui paimti mergaitę iš jo atžvilgiu priešiškai nusiteikusios aplinkos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra įpareigota tik 1 kartą pristatyti dukrą tėvui, o taip pat į tai, kad atsakovė į Lietuvą grįžta ne tik tam, kad parskraidintų dukrą tėvui, bet ir tam, kad aplankytų Lietuvoje gyvenančius tėvus, atsakovės prašymo dėl dalies kelionės išlaidų atlyginimo iš ieškovo priteisimo netenkino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo kaip valstybės tarnautojo darbo užmokestis sumažėjo, jis dirba Vilniuje ir ten neturi nuosavo gyvenamojo ploto, gyvena Alytuje ir turi transporto išlaidų, į tai, kad šalių dukra yra dar maža, jos poreikiai nedideli, atsakovė neinformuoja ieškovo apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą, į tai, kad pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką didžioji dalis bendravimo vyks Airijoje, dėl ko ieškovas turės papildomų išlaidų bendravimui, kelionei, dovanoms vaikui, manydamas, kad ieškovas, bendraudamas su dukra daugiau padės jos vystymuisi ir auklėjimui moraline ir materialine prasme, materialinio išlaikymo dydį sumažino iki 700,00 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 162-166, t. 1) ieškovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir nustatyti tokią bendravimo su dukra V. V. tvarką kasmetinių didžiųjų švenčių (Kalėdų ir Velykų) dienomis: J. V. įsipareigoja savo lėšomis pristatyti dukrą V. V. į G. V. gyvenamąją vietą pramečiui, kiekvienais metais keičiant šias didžiąsias šventes – jeigu vienais metais dukra buvo pas tėvą Šv. Kalėdų dienomis, tai kitais metais J. V. įsipareigoja savo lėšomis pristatyti dukrą V. V. į G. V. gyvenamąją vietą Šv. Velykų dienomis, o pasibaigus bendravimo laikui J. V. įsipareigoja pati savo lėšomis pasiimti dukrą V. V. iš G. V. gyvenamosios vietos. Pakeisti 2012 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-313-90/2012 iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį po 700 Lt kas mėnesį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros V. V. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:
Kadangi ieškovas visų atostogų, t.y. pavasario, žiemos, rudens metu ar šiaip darbo ir švenčių dienomis, išskyrus tik vasaros atostogų metu, yra įpareigotas pats savo lėšomis skristi į Airiją ir pats apmokėti ne tik kelionės, bet ir pragyvenimo išlaidas, todėl būtų teisinga ir logiška, kad atsakovė dukrą ieškovui pristatytų į Lietuvą didžiųjų švenčių (Kalėdų ir Velykų) laikotarpiu, juolab, kad atsakovė, išvykusi gyventi į Airiją, sudarė ieškovui kliūtis, apribojo jo galimybes su dukra bendrauti.Atsakovės teiginiai dėl dukros poreikių ir išlaidų šiems poreikiams tenkinti dydžio nepagrįsti, be to, atsakovė nurodė, kad dukros išlaikymui yra reikalinga 1 000,00 Lt dydžio suma, todėl lygiomis dalimis tėvai vykdydami išlaikymo pareigą turėtų skirti po 500,00 Lt.Dėl pablogėjusios ieškovo turtinės padėties, atsirasiančių papildomų išlaidų dėl bendravimo su dukra, tėvų pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo ir praktikoje pripažįstamo fakto, kad nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti pakanka minimalios algos, dukrai teiktinas materialinis išlaikymas mažintinas iki 500,00 Lt sumos.Spręsdamas dėl teiktino materialinio išlaikymo dydžio teismas turėjo vertinti dabartinę šalių turtinę padėtį ir neturėjo atsižvelgti į anksčiau buvusią padėtį, o taip pat į praeityje teikto materialinio išlaikymo dydį, nes tai pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.Teismas tinkamai neįvertino ir nenustatė ieškovo bei atsakovės dalių nepilnametės dukros išlaikymo prievolėje, nenustatė konkrečių vaiko poreikių bei abiejų tėvų turtinės padėties, o iš ieškovo priteistas materialinio išlaikymo dydis neproporcingas jo gaunamoms pajamos ir turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 186-192, t. 1) atsakovė J. V. nurodo su skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
Apelianto reikalavimas įpareigoti atsakovę kasmetinių didžiųjų švenčių (Kalėdų ir Velykų) dienomis savo lėšomis pristatyti dukrą V. V. į G. V. gyvenamąją vietą pramečiui, kiekvienais metais keičiant šias didžiąsias šventes, o pasibaigus bendravimo laikui pasiimti dukrą savo lėšomis iš ieškovo gyvenamosios vietos yra nepagrįstas, nes nurodytų didžiųjų švenčių laikotarpis nesiderina su lėktuvų skrydžių iš atsakovės gyvenamosios vietos į Lietuvą tvarkaraščiais, dėl ko atsakovė neturės objektyvių galimybių įvykdyti tokio įpareigojimo, kelionėje atsakovė su dukra užtruktų 4 dienas, o tai nėra racionalu, atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu dukra galės pasimatyti atitinkamai vieną ar tris dienas, be to, atsakovei dirbant ir neturint galimybių atostogauti nurodytų švenčių metu, nebus suaugusio žmogaus, kuris galėtų dukrą lydėti skrydžio metu. Kadangi dukra yra mažametė, kelionės varginančios, o jos ryšys su tėvu yra silpnas, tai dukros skraidinimas susitikti su ieškovu didžiųjų švenčių metu prieštarautų nepilnametės dukros sveikatai ir interesams, o be to, dėl lėšų stokos atsakovė negalėtų finansuoti dukros kelionių pas atsakovą.Apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų su dukra matytis jos gyvenamojoje vietoje, o kadangi jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, jis turi tam visas galimybes.Atsakovei yra suteikta konstitucinė teisė laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog apsigyvenusi su dukra Airijoje atsakovė jam sudarė kliūtis bendrauti su dukra.Apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, taip pat neįrodė pasikeitusių dukros poreikių, dėl ko būtų pagrindas keisti nustatytą materialinio išlaikymo dydį.Atsakovė nurodė dukros materialiniam išlaikymui skiriamų lėšų sumą, pateikė turimus įrodymus ir pagrindė, kad apelianto dukrai teikiamas materialinis išlaikymas po 1 000,00 Lt sudaro tik 1/3 dalį visų išlaidų, skiriamų nepilnametės dukros išlaikymui, kadangi dukros poreikiai, įvertinant jos amžiaus pasikeitimus, tik padidėjo.Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingų lėšų orientaciniu kriterijumi laikomas vienos minimalios algos dydis yra tik orientacinis, jis nėra imperatyvus, todėl turtinei tėvų padėčiai leidžiant turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis išlaikymo dydis. 500,00 Lt dydžio materialinis išlaikymas dukrai gyvenant Airijoje yra aiškiai per mažas, kadangi tokios sumos pakanka tik mažai daliai dukros poreikių patenkinti.Apelianto turtinė padėtis, priešingai, nei jis teigia, lyginant su 2008 metais net pagerėjo, nes darbo užmokestis padidėjo, jis įsigijo nekilnojamojo turto, transporto priemonę, o nurodytos aplinkybės apie išlaidas kelionei iš Alytaus į Vilnių, kur dirba apeliantas, neatitinka tikrovės, kadangi apeliantas nenurodė savo tikrosios faktinės gyvenamosios vietos Vilniuje, jis taip pat įsigijo ir gyvenamąjį namą Vilniuje. Be to, ta aplinkybė, kad apeliantas dirba Vilniuje jau buvo žinoma ir tada, kai ieškovas gera valia sutiko teikti dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000,00 Lt. Kadangi apelianto turtinė padėtis geresnė nei kad atsakovės, jis neturi kitų išlaikytinių, todėl jis didesne dalimi turi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.Byloje neįrodytos aplinkybės, jog apeliantas patiria papildomų išlaidų dėl kelionių pas dukrą į Airiją, su ja bendraujant, byloje nepaneigta aplinkybė, jog apeliantas nebuvo nei karto atvykęs į Airiją pasimatyti su dukra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 168-179, t. 1) atsakovė J. V. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliantė taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi ieškovui pareiškus reikalavimus, kurie iš dalies buvo išspręsti 2011 m. balandžio 19 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ieškinio toje dalyje neatsisakė priimti, o išnagrinėjęs bylą antrą kartą priėmė analogišką sprendimą.Teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto priimtas nesant teisinio pagrindo keisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas nepasisakė dėl to, kuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra netinkama vaikui ar tėvams. Priešingai nei kad nurodė teismas, apeliantė nepažeidė teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau neįvertino aplinkybių, jog ieškovas netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su dukra tvarką, ką patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai.Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su dukra tvarką Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, neįvertino ieškovo realių galimybių įvykdyti šią teismo sprendimo dalį, neatsižvelgė į šventinio laikotarpio trukmę ir tai, kad ieškovas nei karto dar nėra pasiėmęs dukros iš jos gyvenamosios vietos, todėl teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nebus vykdoma.Teismas nepagrįstai perkėlė apeliantei pareigas, susijusias su dukros pristatymu ieškovui vasaros atostogų metu savo lėšomis, ieškovą visiškai atleisdamas nuo pareigų, susijusių su vaiko auklėjimu. Teismas nenurodė faktinės ieškovo gyvenamosios vietos, į kurią turėtų būti pristatyta dukra ieškovui, o taip pat neįvertino aplinkybių, susijusių su apeliantės atostogų trukme, dėl ko ji negalės pristatyti dukros ieškovui teismo nustatytam terminui. Nustačius, jog ieškovas su dukra vasaros atostogų metu bendrauja 15 dienų, apeliantė pati neteks galimybės su dukra atostogauti vasaros laikotarpiu, kadangi jos vasaros atostogos trunka tik dvi savaites.Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su dukra tvarką, neatsižvelgė į dukros amžių, bei tai, kad ieškovas su dukra nepalaikė jokių ryšių nuo pat jos gimimo. Atskiriant nuo motinos tokio amžiaus vaiką teismas turėjo įvertinti tėvo galimybes bendrauti su dukra, dukros psichologines savybes, poreikius, o to neatlikęs priėmė sprendimą, kenkiantį vaiko interesams.Kadangi ieškovas procesiniuose dokumentuose buvo sutikęs su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo su dukra trukmės trumpinimo vasaros atostogų metu iki 10 dienų, nėra aišku, kodėl teismas netenkino atsakovės priešieškinio.Ieškovas privalo materialiai prisidėti prie kelionės išlaidų, kadangi teismo sprendimas, priešingu atveju, galėtų būti neįvykdytas, o, be to, teismo nurodytos aplinkybės, jog apeliantė į Lietuvą grįžta ne vien tam, kad parskraidintų dukrą tėvui, yra neparemtos jokiais įrodymais.Teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę informuoti ieškovą apie būsimas vaiko atostogas prieš 14 dienų, o taip pat teikti informaciją apie dukros ugdymą, jos pasiekimus ir sveikatos būklę, kadangi ieškovas pats privalo domėtis vaiku, žinoti jo užsiėmimus ir atostogų trukmę, nes visą informaciją ieškovas tinkamai įgyvendindamas savo, kaip tėvo teises ir pareigas, gali gauti iš atitinkamų įstaigų, rasti viešoje internetinėje erdvėje.Teismas nepagrįstai pakeitė priteisto materialinio išlaikymo dydį, kadangi aplinkybės, jog apeliantė neteikia informacijos apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su dukra nesudaro pagrindo pakeisti materialinio išlaikymo dydį. Byloje nenustatytos aplinkybės, numatytos įstatyme, sudarančios pagrindą pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 193-201, t. 1) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia argumentais, nurodytais pateiktame apeliaciniame skunde, be to, papildomai nurodė, kad ieškovui būtų keblu ir beveik neįmanoma sužinoti apie dukros pasiekimus jos lankomame darželyje (mokykloje), jei jis nežinotų, kokį darželį ar mokyklą dukra lanko. Be to, atsakovei gyvenant su dukra jai yra geriau žinomi dukros pasiekimai, jos sveikatos būklė, todėl apie tai apeliantė turėtų informuoti ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo G. V. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės J. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, taikymo praktikos, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota LR CK 3.192 str. LR CK 3.201 str. yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant gali būti keičiamas priteisto materialinio išlaikymo dydis. Remiantis LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, tačiau visais atvejais šalių turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas turi būti esminis. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.
Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-538-652/2008 nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo patvirtinta ir šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 8 p. nuostatas G. V. įsipareigojo gera valia teikti dukrai V. V. materialinį išlaikymą po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės (b.l. 12-14, t. 1). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti nepilnametei dukrai teikiamo materialinio išlaikymo dydį iki 500,00 Lt, savo reikalavimą grįsdamas pasikeitusia turtine padėtimi, atsakovės teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nesilaikymu, informacijos apie dukros sveikatos būklę, poreikius ir kt. neteikimu bei tuo, jog jam nėra žinomi dukros poreikiai. Skundžiamu 2012 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys šioje dalyje buvo patenkintas iš dalies, 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-538-652/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktas, kurio G. V. įsipareigojo mokėti dukros išlaikymui po 1 000,00 Lt pakeistas, sumažinant jo dydį iki 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2012 m. birželio 7d. iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal šį ieškovo pareikštą reikalavimą byloje įrodinėtinos aplinkybės yra iš esmės pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis, lyginant su 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu buvusia ieškovo turtine padėtimi, kadangi ieškovas šį reikalavimą grindžia būtent savo turtinės padėties, o ne nepilnametės dukros poreikių pasikeitimu. Pažymėtina, kad pats faktas, jog ieškovui nėra žinomi konkretūs nepilnametės dukros poreikiai, nėra pagrindas spręsti dėl teikiamo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytinas svarbias aplinkybes sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, visi kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, nesusiję su jo turtinės padėties pasikeitimu, yra nereikšmingi ir dėl jų išsamiai nepasisakytina. Kadangi byloje nustatinėtinos aplinkybės yra susijusios su aplinkybėmis, kurioms esant gali būti keičiamas priteisto materialinio išlaikymo dydis, o ieškovui savo reikalavimą grindžiant aplinkybe, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas šiuo atveju turėtų vertinti tik dabartinę šalių turtinę padėtį ir neturėtų atsižvelgti į anksčiau buvusią bei į praeityje teikto materialinio išlaikymo dydį, nes tai pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Priešingai, kaip jau buvo nurodyta, teismas nagrinėjamoje byloje būtent ir turėjo nustatyti ieškovo turtinės padėties pokyčius lyginant su 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu buvusia ieškovo turtine padėtimi, o teiktino materialinio išlaikymo dydį, nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą keisti jo dydį, nustatyti atsižvelgiant į šalių tarpusavio susitarimu ieškovo įsipareigotą teikti savo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas jau priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne materialinio išlaikymo priteisimo klausimas. Laikytina, kad šie apelianto argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinio išlaikymo pakeitimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, pagrįstai vertino ieškovo turtinės padėties pokyčius, o ne tik dabartinę jo turtinę padėtį, atsižvelgė į šalių susitarimu anksčiau nepilnametei dukrai ieškovo teikto materialinio išlaikymo dydį.
Ieškovui teigiant esant pablogėjusią jo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo turtinė padėtis, lyginant su 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu buvusia ieškovo turtine padėtimi, iš esmės pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo konstatavo, jog sumažėjęs ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, darbo užmokestis, transporto išlaidų, patiriamų dėl ieškovo kelionės į darbą iš Alytaus į Vilnių buvimas, taip pat papildomų išlaidų, susijusių su ieškovo kelionėmis į Airiją, bendravimu su dukra ir dovanų jai įsigijimu, ateityje atsiradimas sudaro pagrindą mažinti materialinio išlaikymo dydį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo turtinę padėtį pasikeitus iš esmės. Remiantis ieškovo teismui pateiktais rašytiniais įrodymais apie jo gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis jau atskaičiavus nepilnametei dukrai teiktiną materialinį išlaikymą 2011 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais buvo vidutiniškai apie 2829,00 Lt (b.l. 21-22, t. 1). Palyginus su duomenimis apie ieškovo darbo užmokestį 2008 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais (Teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitartas materialinio išlaikymo dydis, priimtas 2008 m. rugsėjo 10 d.), kai jo vidutinis darbo užmokestis atskaičiavus mokamus alimentus (taip nurodyta pažymoje) buvo apie 4178,00 Lt (b.l. 23-24, t. 1), laikytina, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo apie 1349,00 Lt. Tačiau nepaisant sumažėjusių gaunamų pajamų ieškovas per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo iki bylos nagrinėjimo teisme įsigijo transporto priemonę SUBARU TRIBECA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25, t. 1), nekilnojamojo turto, tarp jo ir žemės sklypą bei sodo pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-36). Transporto priemonės bei nekilnojamojo turto įsigijimas net ir sumažėjus ieškovo, kaip valstybės, tarnautojo darbo užmokesčiui, leidžia spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, darbo užmokesčio sumažėjimas nėra esminis, sudarantis pagrindą manyti, kad ieškovas ir toliau negali teikti savo dukrai materialinio išlaikymo, dėl kurio šalys susitarė nutraukdami santuoką. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, be pagrindo atsižvelgė į tas išlaidas, kurių ieškovas dar nėra patyręs, todėl negalima spręsti, jog nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Pažymėtina, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas, pagal galiojančią bendravimo su dukra tvarką, būtų vykęs su ja susitikti į jos gyvenamąją vietą Airijoje, kad dėl to būtų patyręs kokias nors išlaidas, tiek kaip nurodė teismas kelionei, tiek ir bendravimui ar dovanų įsigijimui. Pažymėtina, kad jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o tos išlaidos, kurias galimai ateityje ieškovas patirs, negali būti reikšmingos sprendžiant apie jo dabartinę turtinę padėtį. Be to, remiantis 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-538-652/2008 esančiais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąją vietą (b.l. 12, t. 1), teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ta aplinkybė, jog apeliantas dirba Vilniuje ir gyvena Alytuje, dėl ko, kaip jis teigia, turi papildomų išlaidų kelionei, jau buvo žinoma ir tada, kai ieškovas gera valia sutiko teikti dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 000,00 Lt, todėl tikėtina, jog į šią aplinkybę ieškovas atsižvelgė tardamasis dėl dukrai teiktino materialinio išlaikymo dar 2008 metais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su jo turtine padėtimi priimant 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą nepasikeitė iš esmės, kad būtų pagrindas keisti šalių susitarimu nepilnametei dukrai ieškovo teiktino materialinio išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegijos manymu, nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl dukros poreikių ir išlaidų šiems poreikiams tenkinti, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, reikalavimas dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo gali būti reiškiamas tik pasikeitus vaiko poreikiams. Nors ieškovas teigia, kad jis neturi duomenų apie nepilnametės dukros poreikius ir išlaidas šiems poreikiams tenkinti, tačiau savo reikalavimo aplinkybe dėl pasikeitusių nepilnametės dukros poreikių negrindžia. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė pateikė tam tikrus duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie dukros poreikius ir išlaidas šiems poreikiams tenkinti, o atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra tik auga, jos poreikiai didėja, ji gyvena ir mokymo įstaigą lanko Airijoje, akivaizdu, kad išlaidos dukters poreikiams tenkinti nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio tik didėja. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisto materialinio išlaikymo dydį, nepagrįstai rėmėsi tais faktais, kad ieškovas tinkamai vykdo savo pareigą teikti materialinį išlaikymą, o atsakovė galimai nesudaro sąlygų ieškovui bendrauti su dukra ar neteikia informacijos apie tai, kam yra panaudojamos materialiniam išlaikymui skirtos lėšos. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą pagrindai padidinti ar sumažinti materialinį išlaikymą yra tik iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, o visos kitos aplinkybės, tame tarpe ir pirmiau nurodytos, jokios reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio klausimą negali turėti reikšmės. Susipažinus su bylos medžiaga, taip pat ieškovo atstovo paaiškinimais (b.l. 146, t. 1) galima spręsti, kad ieškovo ieškinys dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo yra reiškiamas atsakovės nubaudimo tikslais, dėl to, jog ieškovo teigimu, ji trukdo bendrauti su dukra, neteikia informacijos apie lėšų panaudojimą, dukros poreikius, jos pasiekimus, ligas ir kt., nes šiai tinkamai vykdant ieškovo nurodytas pareigas, ieškovas ir toliau teiktų nepakeisto dydžio materialinį išlaikymą. Teisėjų kolegijos manymu, dėl tėvų tarpusavio nesutarimų negali nukentėti nepilnamečiai vaikai, sumažinus teikiamo materialinio išlaikymo dydį negali būti apribojamos galimybės patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, todėl toks ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir neatitinkantis protingumo reikalavimų.
Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo turtinę padėtį įvertino kaip pasikeitusią iš esmės ir sumažino šalių nepilnametei dukrai ieškovo teikiamo materialinio išlaikymo dydį, todėl šioje dalyje 2008 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas, o ieškovo ieškinys dalyje dėl reikalavimo pakeisti priteistą materialinio išlaikymo dydį atmestinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Bylioje kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos ir išlaidų, patiriamų vykdant šią tvarką, atlyginimo. Šalims kreipusis į teismą dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad šalių pateikti bendravimo su dukra pakeitimai nėra esminiai, labiau susiję su bendravimo organizaciniais klausimais, o taip pat išlaidų, patiriamų dėl tėvo ir dukros susitikimų organizavimo, atlyginimo ir bendravimo trukmės. Nors atsakovė teigia, kad teismas nesant pagrindo priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė ieškovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau su tokiu atsakovės apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad 2011m. balandžio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-853/2011 nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka nebuvo vykdoma tinkamai ir dėl to šalys kaltino viena kitą. Esant tokiai situacijai, šalims nevykdant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir toliau egzistuojant tarp šalių nesutarimams, pageidaujant pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, remiantis LR CK 3.170 str. 4 d. šalys pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. (LR CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Tačiau, kolegijos nuomone, tokiu atveju tam tėvui, su kuriuo vaikas liko gyventi, neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, kad jis tiek materialiąja, tiek ir psichologine prasme vaiką paruoštų bendravimui ar net pristatytų vaiką į susitikimo su kitu tėvu vietą.
Nustatyta, kad atsakovė su dukra gyvena Airijoje, dėl ko, ieškovo teigimu, atsakovė išvykdama su dukra gyventi į užsienio valstybę tokiu būdu sudarė ribojimus jam bendrauti su dukra ir yra atsakinga už visas dėl to kylančias neigiamas pasekmes, tarp jų ir už išlaidų, susijusių su dukros pristatymu ieškovui, atlyginimą. Su šiais ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB „Dėl Europos Sąjungos Piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“ ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1612/68 „Dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje“ bei kiti Europos sąjungos kompetentingų institucijų priimti norminiai aktai suteikia teisę Lietuvos piliečiui (kaip Europos Sąjungos piliečiui) laisvai judėti, apsigyventi (ir iš dalies dirbti) savo pasirinkimu be jokių suvaržymų kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tokią teisę turi ir kiti piliečio šeimos nariai. Judėjimo laisvė atsakovei garantuojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str., numatančiame, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą ne tik Lietuvoje, bet ir išvykti iš Lietuvos. Judėjimo laisvė negali būti varžoma kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių nepilnametės dukros V. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė kartu su dukra išvyko iš Lietuvos ir šiuo metu gyvena bei dirba kitoje Europos sąjungos valstybėje – Airijoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė su dukra į kitą Europos Sąjungos valstybę išvyko teisėtai, nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų, todėl negalima sutikti su ieškovo teigimu, jog tokiu būdu atsakovė, įgyvendindama jai suteiktą teisę laisvai kilnotis ir gyventi kur nori, sudaro kliūtis bendrauti su savo dukra, ar dėl to jai turi atsirasti neigiamų padarinių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus gyventi ir dirbti į kitą valstybę turi būti nustatytas ir užtikrintas tęstinis kartu negyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas, nes tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad atsakovė dukrą ieškovui pristatytų į Lietuvą ir didžiųjų švenčių (Kalėdų ir Velykų) laikotarpiu, nurodydamas, kad jis visų atostogų, t.y. pavasario, žiemos, rudens metu ar šiaip darbo ir švenčių dienomis, išskyrus tik vasaros atostogų metu, yra įpareigotas pats savo lėšomis skristi į Airiją ir pats apmokėti ne tik kelionės, bet ir pragyvenimo išlaidas, todėl toks sprendimas būtų teisingas ir logiškas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo šioje dalyje, kadangi, priešingu atveju, iš esmės tik ieškovei būtų perkelta pareiga organizuoti tėvo ir dukros susitikimus dukrą pristatant tėvui į jo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad teismo sprendimu yra nustatyta ieškovo teisė su dukra bendrauti jos gyvenamojoje vietoje ne tik darbo ir švenčių dienomis, bet ir visų atostogų metu, išskyrus vasaros atostogas. Kadangi ginčas byloje yra kilęs ir dėl kelionės išlaidų atlyginimo, nustatant ieškovo bendravimo su dukra tvarką būtina atsižvelgti ir į materialinius šio klausimo aspektus. Tuo atveju, jei ieškovė būtų įpareigota dukrą pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą ir didžiųjų švenčių laikotarpiu, iš esmės bendravimo su dukra tvarkos sąlyga, numatanti teisę ieškovui bendrauti su dukra pavasario ir žiemos atostogų laikotarpiu, prarastų savo prasmę. Kadangi pavasario ir žiemos atostogos dažniausiai sutampa su Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų laikotarpiais, ieškovui pabendravus su dukra Lietuvoje, vykti į jos gyvenamąją vietą būtų netikslinga. Atsižvelgiant į tai, o taip pat nesant byloje duomenų apie tai, kad ieškovas išskyrus vasaros atostogas būtų bendravęs su dukra jos kitų atostogų metu jos gyvenamojoje vietoje, tikėtina, kad ieškovas nėra suinteresuotas bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje ir tokiu savo reikalavimu bando išvengti dėl kelionės į dukros gyvenamąją vietą jam teksiančių išlaidų ar kitų neigiamų su tuo susijusių padarinių (laiko sąnaudos ir t.t.). Aplinkybių, kodėl ieškovas, realizuodamas nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nuostatą dėl jo bendravimo su dukra atostogų metu negalėtų ir didžiųjų švenčių metu nuvykti pas dukrą, nėra nurodyta. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nepilnametės šalių dukros kelionės siekiant su tėvu pasimatyti tik vieną ar kelias dienas būtų neproporcingos siekiamam tikslui, vargintų dukrą ir galimai pažeistų jos interesus.
Tačiau, nepaisant to, ieškovui turi būti sudarytos galimybės maksimaliai bendrauti su dukra, todėl, teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai nesutrumpino ieškovo bendravimo su dukra trukmės vasaros atostogų metu, net ir esant dėl to ieškovo sutikimui. Duomenų apie tai, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai, dukra kategoriškai atsisakytų bendrauti su tėvu ar nustatytas bendravimo laikotarpis būtų per ilgas, kitokiu būdu kenktų jos teisėtiems interesams ar sudarytų netinkamas gyvenimo sąlygas jų bendravimo Lietuvoje ieškovo gyvenamojoje ar jo tėvų gyvenamojoje vietoje nėra. Priešingai, byloje esančioje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 115-117, t. 1) nurodyta, kad nenustatyta, jog vaiko tėvas sudarytų dukrai netinkamas gyvenimo, auklėjimo ar ugdymo sąlygas, todėl siekiant sudaryti maksimalias galimybes dukrai ir tėvui bendrauti vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi lygias galimybes bendrauti su savo vaiku vienodą laiko tarpą, laikytina, kad atsakovės prašomas nustatyti bendravimo laikotarpis būtų nepagrįstai trumpas, neatitiktų nepilnametės dukros poreikių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo ir ankstesniu teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su dukra trukmės nesutrumpino. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su skrydžių grafikais, jos atostogų trukme ir negalėjimu atostogauti su dukra šiai visą atostogų laikotarpį būnant su tėvu, laikytinos nereikšmingomis ir nesudarančiomis pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl kelionės išlaidų atlyginimo
Byloje kilo ginčas dėl to, kas turėtų atlyginti atsakovės ir dukros kelionės į Lietuvą vasaros atostogų metu išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovas turi materialiai prisidėti prie kelionės išlaidų, todėl prašė teismo nustatyti, kad ieškovas G. V. apmoka ½ dalį J. V. ir V. V. patirtų kelionės išlaidų į Lietuvą vasaros atostogų metu per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo lėktuvo bilietų kopijų gavimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimo netenkino, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstai vertino atsakovei nustatytą pareigą tik vieną kartą per metus pristatyti dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą kaip pagrindą neatlyginti kelionės išlaidų. Priešingai, nurodyta aplinkybė kaip tik sudaro pagrindą spręsti dėl kelionės išlaidų atlyginimo atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką pareiga pristatyti dukrą bendrauti su tėvu yra numatyta tik atsakovei, kai tuo tarpu visais kitais atvejais yra įtvirtinta ieškovo teisė, o ne pareiga bendrauti su dukra nuvykstant į jos gyvenamąją vietą, gali susiklostyti ir tokia situacija, kai ieškovui nerealizuojant savo teisių bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, išlaidos, susijusios su tėvo bendravimu su dukra išimtinai tektų tik atsakovei. Kadangi ieškovui yra ne tik suteikta teisė, bet ir įtvirtinta pareiga bendrauti su savo dukra, ieškovas turėtų prisiimti ir dalį išlaidų, susijusių su dukros kelione į Lietuvą. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai sprendimą atmesti šį reikalavimą grindė aplinkybe, jog atsakovė į Lietuvą sugrįžta ne vien tik parvežti dukrą ieškovui, bet ir pasimatyti su tėvais. Su šiuo teismo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi duomenų, jog atsakovė nesant pareigos grįžti į Lietuvą su dukra į ją sugrįžtų, nenustatyta, o taip pat tas faktas, kad atsakovė grįžusi į Lietuvą gyvena savo tėvų namuose, nesudaro pagrindo teigti ją grįžtant ne tik savo dukros, bet ir savo interesais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinys dalyje dėl reikalavimo G. V. apmokėti ½ dalį J. V. ir V. V. patirtų kelionės išlaidų į Lietuvą vasaros atostogų metu per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo dokumentų, patvirtinančių išlaidas gavimo dienos tenkintinas atitinkamai pakeičiant sprendimą šioje dalyje.
Teismas sprendimu įpareigojo J. V. nedelsiant informuoti G. V. apie dukros V. gyvenamosios vietos, kontaktinių ryšio priemonių adresų pasikeitimus, o taip pat apie dukros pasiekimus ir sveikatos būklę informuoti ieškovą kas ketvirtį. Atsakovė ginčija šią jai nustatytą pareigą, teigdama, kad ieškovas, tinkamai įgyvendindamas savo teises gali šią informaciją gauti ir pats. LT CK 3.170 str. 5 d. nurodyta, kad tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios tyri ryšį su vaiku. Nors minėtame straipsnyje ir įtvirtinta ieškovo teisė gauti visą informaciją, susijusią su jo dukra iš tam tikrų institucijų ar įstaigų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė su dukra gyvena užsienio valstybėje ir ieškovui gali kilti keblumų gaunant pageidaujamą informaciją. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog atsakovei gyvenant su dukra, šiai daug geriau yra žinomi nepilnametės šalių dukros poreikiai, jos sveiktos būklė ar kitos aplinkybės, susijusios su dukros auklėjimu ar ugdymu, todėl teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę teikti nurodytą informaciją ieškovui, be to, byloje nustatyta, kad šalių dukros mokymo įstaiga jokių pažymų apie mokymąsi neteikia, todėl nesant atsakovės pareigos teikti ieškovui informaciją, šis neturėtų jokių galimybių sužinoti apie savo dukros mokymąsi ir ugdymą.
Atsižvelgusi į anksčiau išdėstytą, kolega sprendžia, kad ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsakovė pateikdama apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovė už pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio, todėl, kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, jai priteistina iš ieškovo ½ dalis apeliaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų – 142 Lt .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ieškovo G. V. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės J. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo panaikinti ir šioje dalyje ieškovo G. V. ieškinį atmesti.
Pakeisti 2012 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo G. V. bendravimo su dukra V. V. tvarka. Nustatyti, kad G. V. apmoka ½ dalį J. V. ir V. V. patirtų kelionės išlaidų į Lietuvą vasaros atostogų metu per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo dokumentų, patvirtinančių išlaidas gavimo dienos.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti atsakovei J. V. iš ieškovo G. V. 71 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.