Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-245-835/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
2-245-835/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02733-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
J. V.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybes administracijos Vaiku
Advokatai
Vytautas Kucevičius, Irena Andriuškevičienė
Civiline byla Nr. 2-245-835/2011(Proceso Nr. 2-13-3-02733-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3, 99.5, 116.1
ALYTAUS RAJONO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 19 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkes teismo teiseja Audra Dudzinskiene, sekretoriaujant Rasai Vaitkevicienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kuceviciui, atsakoves atstovems V. M. ir advokatei Irenai Andriuškevicienei, institucijos atstovui J. J., viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo G. V. ieškini atsakovei J. V. del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakoves J. V. priešieškini ieškovui G. V. del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvada – Alytaus miesto savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas kreipesi i teisma su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti maksimalu bendravima su savo nepilnameciu vaiku pagal jo siuloma bendravimo su vaiku tvarka. Ieškinyje nurode, kad nutraukus santuoka bendru sutikimu su atsakove liko gyventi ju nepilnamete dukra V. V.. Teismo sprendimu patvirtinta ir tevu aptarta geranoriška bendravimo su dukra tvarka. Bendraudamas su dukra sužinojo, kad atsakove dukra nesirupina ir su ja negyvena, nes yra išvykusi i užsieni, o dukra buvo palikta gyventi pas senelius ir atsakoves tevus V. ir A. M., kurie jam neleido su dukra pasimatyti. Del trukdymo bendrauti su dukra jis kreipesi i Alytaus miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnyba. Šiuo metu dukra išvežta i užsieni. Siekdamas apginti savo ir savo dukros interesus su prašymu jis kreipesi i Valstybines vaiko teisiu apsaugos ir ivaikinimo tarnyba prie Socialines ir darbo ministerijos del neteisetai išvežtos dukros gražinimo i Lietuva. Dabar yra vykdoma vaiko ekstradikcijos procedura. Atsakove privalejo suderinti ir aptarti bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklejime tvarka, susijusia su vaiko perkelimu gyventi i kita valstybe, taciau to nepadare, todel bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklejime tvarka turi buti nustatyta teismo.

Atsiliepimas

Atsakove atsiliepime nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti, nes niekuomet nekliude ieškovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklejime, išskyrus atvejus, kai tai kenkia vaiko interesams. Iki pat ieškovo inicijuotos atlikti genomines ekspertizes rezultato jis nepripažino tevystes V. V. atžvilgiu. Pirma karta savo dukra ieškovas pamate tik 2009 metais liepos menesi, kai V. buvo 2,5 metu amžiaus. Vaikas nepažino savo tevo kudikysteje, del ko privalu buvo parengti vaika bendravimui su biologiniu tevu. Ieškovas, nepaisydamas vaiko interesu, kurie tokiame amžiuje yra itin pažeidžiami, drastiškai sieke bendrauti su vaiku perkeldamas vaika i jam nepažistama svetima aplinka, kas neigiamai itakojo vaiko psichine bukle. Dukra yra alergiška, del ko jai reikalingas specialus maistas, ypatingos salygos, didesne priežiura. Seneliai neleido dukros V. ieškovui išsivežti, nes ji sirgo. Ieškovas visiškai nekreipe demesio i dukros sveikatos bukle, nepasirupino jos pristatymu pas gydytoja, tolimesniu gydymu, nors mergaite dvi savaites buvo gydoma namuose. Butent po mineto incidento, kuris atskleide ieškovo neigiamas charakterio savybes, V. išsigando ir pradejo baimintis ieškovo vizitu. Po šio konflikto vaiko sveikata pablogejo (paumejo alergines ligos), todel sugrižusi i Lietuva pasieme dukryte su savimi i Airija, kad galetu su ja praleisti atostogas. Ieškovo sutikimas laikinai su vaiku išvykti i Airija nebuvo reikalingas. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, todel laikinas vaiko išvežimas jokiu budu negali buti traktuojamas kaip vaiko pagrobimas. Apie laikina jos ir vaiko išvykima atostogauti ieškovui buvo žinoma iš jos tevu. Bendravimas tokiu intensyvumu, kokio prašo ieškovas, butu žalingas dukrai. Del silpno emocinio ryšio tarp ieškovo ir dukters (ieškovas nuolat ilga laikotarpi nebendraudavo su dukra, nematydamas prasmes susitikti) vaikui po bendravimo su teciu pablogeja emocine bukle. Mergaite nenori likti viena su tevu; po konfliktiniu situaciju, kai tevas bande ja išsivesti su savimi jega, mergaite pradejo tevo bijoti. Ieškovas neturi igudžiu ir supratimo, kaip tinkamai rupintis dukra, kuri turi sveikatos problemu ir jai reikalinga speciali priežiura. Dukte beveik nepažista ieškovo, tarp ju nera nusistovejusio emocinio ryšio, staigus iprastu gyvenimo salygu pakeitimas gali neigiamai paveikti vaika. Dukrai reikalingas prisitaikymo periodas, per kuri ji priprastu prie ieškovo, o kad dukte nesijaustu nesaugi, jos ir ieškovo susitikimuose pradžioje turetu dalyvauti ir ji. Gincas kilo ne del draudimo bendrauti su vaiku, bet del ieškovo negebejimo paisyti vaiko interesu ir noru.

Ieškovas pateike dublika i atsakoves atsiliepima, kuriame nurodo, jog nepagristas atsakoves prašymas atmesti jo ieškini ir bendravimo tvarka palikti nepakeista, nes esant gincui yra reikalinga ir privalu nustatyti bendravimo su dukra tvarka teisminiu keliu.

Atsakove triplike nurodo, kad šiuo metu kartu su dukra V. V. gyvena Airijoje. Šioje šalyje ji dirba pagal darbo kontrakta, nuomojasi gyvenamasias patalpas. Vaikas yra tinkamai prižiuretas. V. sekmingai adaptavosi naujoje aplinkoje. Kadangi Airijoje ji turi darba, todel nori gyventi šioje šalyje. Su atsakove kartu gyvens ir dukra, nes ji išreiške nora gyventi su motina. Del nurodytu priežasciu tikslinga pakeisti 2008 m. rugsejo 10 d. Alytaus rajono apylinkes teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kuri yra netinkama, nes atsakove su dukra gyvena Airijoje. Ieškovui nera daroma jokiu kliuciu bendravimui su vaiku. Nustacius, kad atsakove gyvena Airijoje, o kartu su ja ir šaliu vaikas, ieškovas privalo prisiderinti prie atsakoves gyvenamosios vietos ir bendrauti su vaiku vaiko, o ne ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakove bendrauti su vaiku nedraudžia, nedaro tam jokiu kliuciu.

Šalies argumentai

Atsakove pateike priešieškini, kuri prašo nagrineti kartu su ieškiniu, nes patenkinus priešieškini, bus iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, tarp priešieškinio ir ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos nagrinejant kartu bus galima greiciau ir teisingai išspresti byla. Priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnameciu vaiku V. V..

Atsiliepimas

Ieškovas pateike atsiliepima i priešieškini, kuriame nurode, kad priešieškiniu nesutinka, praše ji atmesti. Atsakoves siulymai atvykti i Airija ir neribotai bendrauti su dukra jo netenkina, kadangi atsakove išsiveže dukra i užsieni, todel ji ir turi parvežti dukra i Lietuva, kad jis galetu maksimaliai su dukra bendrauti.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas ieškini palaike, su priešieškiniu nesutiko ir praše nustatyti bendravimo su dukra tokia tvarka:

kiekvienais metais, didžiuju švenciu (Šv. Kaledu nuo 12 men. 24 d. iki 12 men. 26 d. ir Šv. Velyku - didžiojo šeštadienio ir sekmadienio) dienomis, G. V. pasiima dukra V. V. iš jos gyvenamosios vietos pas save prameciui, kiekvienais metais keiciant šias didžiasias šventes - jeigu vienais metais dukra buvo pas teva Šv. Kaledu dienomis, tai kitais metais, tevas dukra pasiima Šv. Velyku dienomis. Šia tvarka pradeti taikyti nuo 2010 m. Šv. Kaledu, nustatant, kad jas dukra praleis su savo tevu G. V.. dukrai V. V. pradejus lankyti darželi, o veliau - mokykla: vasara dukros kasmetiniu vasaros atostogu metu, tevas G. V. turi teise dukra pasiimti iš jos gyvenamosios vietos pas save vieno menesio laikotarpiui, apie tai iš anksciau, ne veliau kaip prieš septynias dienas, telefonu informaves motina - J. V.. Dukrai V. V. pradejus lankyti darželi, o veliau - mokykla: vaiko kasmetiniu rudens, žiemos, pavasario atostogu metu, tevas G. V. turi teise dukra V. V. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos pas save pusei šiu atostogu laiko savo nuožiura, apie tai iš anksciau, ne veliau kaip prieš septynias dienas iki vaiko atostogu pradžios, telefonu informaves motina J. V..

G. V. kiekvieno kalendorinio menesio kas antra savaitgali dukra V. V. pasiima iš jos gyvenamosios vietos su savimi tos savaites penktadieni tarp 17 ir 19 valandos ir gražina i jos gyvenamaja vieta motinai tos pacios savaites sekmadieni iki 19 valandos. G. V. gali matytis ir bendrauti su savo vaiku V. V. paprastomis darbo dienomis apie tai iš anksciau, ne veliau kaip prieš viena diena laiko, telefonu informaves motina J. V. tokia tvarka: paprastomis darbo dienomis, einanciomis prieš savaitgali, kuri dukra praleis su savo tevu G. V., G. V. turi teise matytis ir bendrauti su dukra viena darbo diena per savaite pasiimdamas dukra iš jos gyvenamosios vietos 17-18 valandos ir gražindamas ja i gyvenamaja vieta motinai iki 20 valandos; paprastomis darbo dienomis, einanciomis prieš savaitgali, kuri dukra praleis su savo motina J. V., G. V. turi teise matytis ir bendrauti su dukra dvi darbo dienas per savaite pasiimdamas dukra iš jos gyvenamosios vietos 17-18 valandos ir gražindamas ja i gyvenamaja vieta motinai iki 20 valandos.

Nesutiko su atsakoves siuloma bendravimo su vaiku tvarka, paaiškindamas, kad atsakove vaika išsiveže i užsieni nesuderinusi ir nepranešusi ieškovui, o pagal atsakoves prašoma nustatyti tvarka tevas negales maksimaliai dalyvauti auklejant vaika.

Šalies argumentai

Atsakoves atstove su ieškiniu nesutiko, priešieškini palaike ir praše nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnameciu vaiku V. V. tokia tvarka:

1) viena karta per metus vasaros arba žiemos atostogu metu informavus G. V. J. V. arba kitas asmuo parveža V. V. i Lietuva, suteikiant G. V. teise pasiimti vaika vienai savaitei laiko iki vaikui sukaks 10 metu, o kai vaikas sulauks 10 metu - dviems savaitems laiko. Vaika pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir pristato i jo gyvenamaja vieta G. V..

2) G. V. turi teise vaiko gyvenamojoje vietoje užsienyje, iš anksciau informaves J. V. apie susitikimu laika ir trukme, atsižvelgdamas i vaiko ugdymo ir poilsio režima, bendrauti su vaiku neribota laika (nenustatant valandu) dienomis pagal vaiko poreikius. Vaika pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir pristato i vaiko gyvenamaja vieta G. V..

3) G. V. turi teise vaiko gyvenamojoje vietoje iš anksciau informaves J. V. pasiimti vaika su nakvyne kas antra savaitgali nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 19 valandos nuo tada, kai vaikas sulauks 10 metu amžiaus, o iki nurodyto vaiko amžiaus - turi teise kas antra savaitgali pasiimti vaika šeštadieni nuo 10 valandos iki 19 valandos ir sekmadieni nuo 10 valandos iki 19 valandos. Vaika pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir pristato i vaiko gyvenamaja vieta G. V..

4) J. V. ipareigojama sudaryti vaikui salygas bendrauti su G. V. ryšio priemonemis Skype ir telefonu pagal vaiko poreikius.

5) G. V. isipareigoja užtikrinti, kad vaikas butu pasiekiamas ryšio priemonemis tuo laiku, kai vaikas buna su tevu;

6) G. V. isipareigoja suteikti J. V. informacija apie vaiko buvimo vieta tuo laiku, kai vaikas buna su tevu.

Nesutiko su ieškovo siuloma bendravimo su vaiku tvarka, paaiškindama, kad tevas kaip ir kiti artimieji giminaiciai su vaiku gali bendrauti kiek nori, gali atvykti i Airija, bendrauti telefonu, internetu. Reikalavimo atvežti vaika i Lietuva pagal ieškovo siuloma bendravimo tvarka ivykdyti negales, nes ji dirba, vaikas lanko darželi ir negali kada nori išvažiuoti i Lietuva.

Institucijos, teikiancios išvada byloje, atstovas J. J. teikdamas išvada nurode, kad ieškovas kaip mažametes V. V. tevas turi teise maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jo auklejime ir ju nuomone, ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, geriausiai atitinka mažametes interesus. Ieškovas dirba Vilniuje, savaitgaliais grižta i Alytu pas savo tevus, kuriu namuose jis ir bendrauja su dukra (b. l. 23-24, 37-38).

Ivertines atsakoves priešieškini Institucijos, teikiancios išvada byloje atstovas J. J. nurode, jog tarnyba sutinka, kad butu nustatytas tevu bendravimo su vaiku grafikas, kadangi tevams nepavyksta susitarti. Vaikas gyvena su motina, turi visas salygas augti. Apie tevo vaikui daroma itaka informacijos neturi, todel ieškovo reikalavimai turi buti patenkinti ir jam sudarytos salygos bendrauti su mažamete dukra, tenkinant priešieškini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad šalys turi nepilnamete dukra V. V., gimusia (duomenys neskelbtini). (b. l. 10). Šaliu santuoka nutraukta 2008 m. rugsejo 10 d. Alytaus rajono apylinkes teismo sprendimu (b. l. 7). Nutraukus šaliu santuoka, mažamete V. V. liko gyventi su motina J. V.. Detali bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Šiuo metu atsakove su dukra gyvena Airijoje, nors gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, turi nuolatini darba, dukra lanko darželi (b. l. 65-81). Tai patvirtina liudytojo A. M. parodymai. Ieškovas dukrai su motina išvykus gyventi i Airija negali bendrauti taip kaip jis nori, todel kreipesi i teisma del bendravimo tvarkos nustatymo teismo sprendimu.

Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. yra itvirtintas vienas iš pagrindiniu šeimos teises principai – prioritetas vaiku teisiu ir interesu apsaugos bei gynimo principas. Tevai turi teise ir pareiga dorai aukleti ir prižiureti savo vaikus, rupintis ju sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant i ju fizine ir protine bukle sudaryti palankias salygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas butu parengtas savarankiškam gyvenimui visuomeneje. (CK 3.155 str.). Abieju tevu teises ir pareigos aukleti vaika yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6d., CK 3.156 str.). Negalima teikti privilegiju tevui (motinai) del jo lyties, rases, tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pažiuru (Konstitucijos 29 str.2d.). Teismas nustato skyrium gyvenancio tevo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgdamas i vaiko interesus ir sudarydamas galimybe skyrium gyvenanciam tevui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklejant vaika. Minimalus bendravimas gali buti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi buti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Kiles tarp tevu gincas del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant i jo nora. V. V., gimusi (duomenys neskelbtini). yra mažamete, todel teismas išklausyti jos nuomones neturi galimybes ir ginca tarp tevu spres atsižvelgdamas i vaiko interesus. Šeimoje gyvenantys tevai bendrauja su vaiku nuolat, paprastai – kiekviena diena. Skyrium gyvenancios V. V. tevo G. V. galimybes kasdien bendrauti su vaiku yra ribotos, todel teismas atsižvelgdamas i objektyviai susidariusia situacija, turi nustatyti toki bendravima su dukra, kuris užtikrintu jo teise dalyvauti vaika auklejant.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovo elgesys duotu pagrinda taikyti ribojimus. Teismas vertina, kad atsakoves prieštaravimai del reikalavimu – kas antra savaitgali, viena dvi darbo dienas per savaite privalomai atvežti vaika i Lietuva yra pagristi, todel ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku pagal jo prašoma tvarka, tenkintinas iš dalies. Teismas pripažista, kad ipareigojimas atsakove taip dažnai atvežti vaika i Lietuva, o po to ji pasiimti yra sunkiai ivykdomas ir nepagristai pažeistu atsakoves teises ir teisetus interesus, kadangi atsakove turi nuolatini darba ir akivaizdu, kad ji objektyviai visada negaletu vykdyti teismo skirtus ipareigojimus. Be to, tai pablogintu jos ir dukros finansine padeti. Pažymetina, kad tas iš tevu, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes aukleti ji, taciau tai nesumažina kito tevo teises dalyvauti vaiko auklejime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todel teismas vertina, kad ieškovas turedamas ne tik teise bet ir pareiga dalyvauti vaiko auklejime, gali atvažiuoti i dukros gyvenamaja vieta, pasiimti ja su savimi (priežasciu del ko jis negaletu nuvykti i dukros gyvenamaja vieta ir ja pasiimti, ieškovas nenurode) ir bendrai leisti laika, neribojant jam galimybes išsivežti vaika i Lietuva ar kitas šalis, atostogu praleidimui, nustatyta diena vaika gražinant jo motinai, vaiko gyvenamosios vietos adresu. Del šiu priežasciu nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka: dukros pavasario, rudens, žiemos darželio (mokymosi) atostogu metu tevas G. V. turi teise savo lešomis paimti dukra V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos ir su ja bendrauti puse šiu atostogu laiko nuo ju pradžios, pasibaigus bendravimo laikui, privalo gražinti dukra i motinos ir vaiko gyvenamaja vieta; dukros vasaros darželio (mokymosi) atostogu metu tevas G. V. turi teise paimti dukra V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje, i kuria ja parveža motina J. V., ir su ja bendrauti 15 kalendoriniu dienu nuo atostogu pradžios, pasibaigus bendravimo laikui, privalo gražinti dukra i nurodyta jos gyvenamaja vieta Lietuvoje. Šiu atostogu metu G. V. neribojama teise su dukra V. V. išvykti i kita šali atostogu praleidimui. G. V. apie tai, jog bendraus su dukra šiu atostogu metu, privalo pranešti J. V. prieš 20 dienu. Darbo ir švenciu dienomis tevas G. V. turi teise bendrauti su dukra, jos gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai J. V. sutinka, jog G. V. su dukra gali bendrauti G. V. pasirinktoje vietoje. Šiais atvejais G. V. apie tai, jog bendraus su dukra, privalo pranešti J. V. prieš 7 dienas. Bent kokiu atveju, po bendravimo, G. V. privalo gražinti dukra i motinos ir vaiko gyvenamaja vieta. J. V. ipareigotina nedelsiant informuoti dukros V. V. teva G. V. apie dukros gyvenamosios vietos adresa, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šiuos pasikeitimus. Bendravimo tvarka konkreciomis savaites dienomis nenustatoma, nes ieškovas neišreiške noro kas savaite vykti pasimatyti su dukra jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat, atsižvelgiant i tai, kad vaikas yra 4 metu amžiaus, tevo beveik nepažista, nes neaugo kartu su juo, tevo nemate vienerius metus, o tai tokio amžiaus vaikui sudaro galimybes nepažinti savo tevo, o su juo pabendravus tik keleta minuciu per keleta dienu ar savaiciu ir pamiršti ji, be to, tevas neturi bendravimo su tokio amžiaus vaiku igudžiu, todel siekiant apsaugoti vaiko interesus, tevui leistina bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje. Kad tevas dar nemoka tinkamai bendrauti su savo mažamete dukra patvirtina pateiktos pažymos (b. l. 115-117), kad iki bylos iškelimo teisme tevas su dukra bendraudavo darželyje, esant kitiems vaikams ir aukletojai. Byloje pateikta Alytaus lopšelio-darželio „Šaltinelis” 2010-10-08 pažyma Nr. IS-146, vertintina kritiškai, kadangi nurodyta, kad G. V. pateikus 2008-09-10 teismo sprendima buvo suteikta galimybe bendrauti su savo dukra, ir jis su ja 2008 m. liepos-rugpjucio menesiais bendravo ne mažiau keturis kartus.

Be to teismas pažymi, kad santykiai del bendravimo su vaikais ir auklejimo tvarkos yra testinio pobudžio, todel pasikeitus faktinems aplinkybems, tevo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklejime budui ir salygoms, kurios neatitiktu vaiko interesu ir pan., kiekvienas iš tevu turi teise kreiptis i teisma del nustatytos tvarkos pakeitimo.

Vadovaujantis CPK 283 straipsnio 1 dalies 5 punktu sprendimas dalyje del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdomas skubiai.

Atsižvelgiant i tai, kad abieju šaliu reikalavimai tenkinti iš dalies, proporcingai atmestu, patenkintu reikalavimu daliai, šaliu turetos bylinejimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos. Iš ieškovo ir atsakoves valstybei priteistina po 10,00 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškini ir priešieškini tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokia bendravimo su vaiku tvarka: dukros pavasario, rudens, žiemos darželio (mokymosi) atostogu metu tevas G. V. turi teise savo lešomis paimti dukra V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos ir su ja bendrauti puse šiu atostogu laiko nuo ju pradžios, pasibaigus bendravimo laikui, privalo gražinti dukra i motinos ir vaiko gyvenamaja vieta; dukros vasaros darželio (mokymosi) atostogu metu tevas G. V. turi teise paimti dukra V. V. su savimi iš jos gyvenamosios vietos Lietuvoje, i kuria ja parveža motina J. V., ir su ja bendrauti 15 kalendoriniu dienu nuo atostogu pradžios, pasibaigus bendravimo laikui, privalo gražinti dukra i nurodyta jos gyvenamaja vieta Lietuvoje. Šiu atostogu metu G. V. neribojama teise su dukra V. V. išvykti i kita šali atostogu praleidimui. G. V. apie tai, jog bendraus su dukra šiu atostogu metu, privalo pranešti J. V. prieš 20 dienu. Darbo ir švenciu dienomis tevas G. V. turi teise bendrauti su dukra, jos gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai J. V. sutinka, jog G. V. su dukra gali bendrauti G. V. pasirinktoje vietoje. Šiais atvejais G. V. apie tai, jog bendraus su dukra, privalo pranešti J. V. prieš 7 dienas. Bent kokiu atveju, po bendravimo, G. V. privalo gražinti dukra i motinos ir vaiko gyvenamaja vieta.

Ipareigoti J. V. nedelsiant informuoti dukros V. V. teva G. V. apie dukros gyvenamosios vietos adresa, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šiuos pasikeitimus.

Priteisti iš ieškovo G. V. valstybei 10,00 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Priteisti iš atsakoves J. V. valstybei 10,00 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Sprendimas dalyje del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienu gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkes teisma.

Teiseja Audra Dudzinskiene