Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjo O. K. atstovei advokato padėjėjai M. M., nedalyvaujant pareiškėjui O. K., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo O. K. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo atsiradimo vietos nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškėjo atstovė patvirtino patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad V. K. gyveno Lietuvoje nuo jaunystės, naudojosi visomis Lietuvos pilietybės jam suteiktomis privilegijomis. Prašo tenkinti patikslintą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

5. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), mirė būdamas (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. J.-B. 2024-04-26 nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą/ užvesti paveldėjimo bylą Nr. S-90 matyti, kad notarė atsisakė užvesti mirusiojo V. K. paveldėjimo bylą, nes mirusiojo deklaruota gyvenamoji vieta ne Lietuvoje, o vienintelis paveldėtinas turtas – pinigai AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje – ne šio notaro biuro veiklos teritorijoje. Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad mirusysis V. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo galiojančius Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2017-07-17, galioja iki 2027-07-17) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota 2017-07-17, galioja iki 2027-07-17), jam buvo išduota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo galiojančią AB (duomenys neskelbtini) banko išduotą debetinę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo iki 2024 m. lapkričio mėn.). 2018-06-26 V. K. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Mirusiojo vienintelis sūnus (pareiškėjas) O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra registruota palikėjo sudarytų testamentų.

Dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo

7. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

8. Nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo V. K. mirties, nes nežinoma jo palikimo atsiradimo vieta, kadangi V. K. mirė užsienio valstybėje ir buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę.

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad V. K. buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodė pareiškėjas, jo tėvas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) tik todėl, kad tai buvo reikalinga dirbant (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau iki tol jis dirbo ir gyveno Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo galiojančius lietuviškus asmens dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas turėjo tikslą išvykti į (duomenys neskelbtini) gyventi visam laikui ir šią valstybę pripažinti savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Pareiškėjui yra žinomas ir vienintelis paveldėtinas tėvo turtas – piniginės lėšos, esančios Lietuvoje, banke AB (duomenys neskelbtini) bankas. Duomenų, kad mirusysis turėjo kito paveldėtino turto kitose šalyse, byloje nėra.

10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas mirties dieną nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau vienintelis jo paliktas turtas yra piniginės lėšos AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei kitoje šalyje mirusysis neturėjo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika – jo ekonominių, asmeninių interesų vyraujanti vieta – akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankas, kurioje V. K. vardu atidaryta sąskaita, buveinės vieta ((duomenys neskelbtini)) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir CK 5.4 straipsnis). Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes, nes jis negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Palikimas po V. K. mirties turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Iš notarės V. J.-B. 2024-04-26 nutarimo Nr. S-90 matyti, kad pareiškėjas laiku kreipėsi į mirusio tėvo paskutinės gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarei atsisakius užvesti paveldėjimo bylą terminas palikimui priimti buvo praleistas. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

13. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo tėvo mirties priimti praleido dėl to, kad yra užsienio pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), nemoka lietuvių kalbos ir Lietuvos institucijų reikalavimai ir procedūros jam sunkiai suprantamos, todėl dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė iš karto po tėvo mirties. Nepaisant to, pareiškėjas tikrąją valią priimti tėvo palikimą po jo mirties yra išreiškęs laiku, tačiau notarei V. J.-B. atsisakius užvesti paveldėjimo bylą, kreiptis pakartotinai dėl palikimo priėmimo terminas jau buvo praleistas, todėl pareiškėjas, žinodamas, kad vienintelis po tėvo mirties likęs ir paveldėtinas turtas – piniginės lėšos, esančios mirusio tėvo vardu atidarytoje sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini) banke, nedelsdamas kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini) bankas buveinės teritorijos apylinkės teismą su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo tėvo mirties priimti, į tai, kad pareiškėjas šį terminą praleido neženkliai, į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pažeidžia kitų asmenų interesus, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir šis praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis ir CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika – akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankas, kurioje V. K. vardu atidaryta banko sąskaita, buveinės vieta: (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjui O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo bylos užvedimui bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.