Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. B2-1708-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1457-413/2014Nutartis · 2014-02-28Kauno apygardos teismas
  2. B2-1708-413/2014Nutartis · 2014-05-22Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-10Lietuvos apeliacinis teismas
  4. B2-270-413/2016Sprendimas · 2016-10-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
B2-1708-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00694-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1708-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00694-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 126.3; 126.8. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei E. D.,

suinteresuoto asmens bankrutavusios viešosios įstaigos „Kauno kraujo centras“ administratoriaus įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Kauno teritorinės ligonių kasos skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kraujo centras“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Kauno teritorinė ligonių kasa kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti BVšĮ „Kauno kraujo centras“ 2014 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui nustatymas“ priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti bendrą administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą, nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro – 300 000 Lt plius mokėtini mokesčiai, ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos nuomone, kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia kreditorių interesus. Pasak pareiškėjos, bankroto administratoriaus prašyta patvirtinti 300 000 Lt suma visam bankroto procesui (tame skaičiuje ir atlyginimas administratoriui) yra deklaratyvi ir ekonomiškai nepagrįsta, neaišku koks procentas nuo patvirtintos sumos bus skirtas administratoriaus atlyginimui, teisinėms paslaugoms apmokėti, o koks įmonės apskaitai tvarkyti, ūkio bei kitoms išlaidoms apmokėti. Pareiškėjai kyla abejonių ir dėl kreditorių sąžiningumo, kadangi nesant tam objektyvaus pagrindo buvo priimtas sprendimas pritarti administratoriaus pateiktam siūlymui. Pareiškėja nurodo, kad BVšĮ „Kauno kraujo centras“ veiklos nevykdo, administravimo procedūra nėra sudėtinga, todėl ginčijamu nutarimu patvirtintą 300 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą negalima laikyti proporcinga, nurodyta suma neatitinka bankroto administratoriaus vykdomų funkcijų masto ir pobūdžio. Be to, bankroto administratorius turi teisės skyrių, o administratoriaus įgaliotas asmuo turi reikiamą kvalifikaciją buhalterinės apskaitos tvarkymui, todėl administratorius yra pajėgus dalį funkcijų atlikti savo jėgomis.

BVšĮ „Kauno kraujo centras“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo pareiškėjos skundą atmesti. Administratorius nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog nei kreditorių susirinkimo metu, nei susirinkimo protokole jis nenurodė objektyvių argumentų dėl administravimo išlaidų dydžio. Teigia, jog kreditorių susirinkimo metu buvo pristatyta ir išdėstyta administravimo išlaidų sąmata, o pateiktoje kreditoriams pavedimo sutartyje yra detaliai aprašyti veiksmai, kuriuos administratorius įsipareigojo ir privalo atlikti administruodamas įmonę. Iš pateiktų duomenų matyti, kad į administravimo išlaidas yra įskaičiuotos sumos, skirtos įstaigos buhalterinės apskaitos ir teisininkų paslaugomis, įstaigos turto (tame tarpe ir kraujo plazmos) saugojimui ir realizavimui, dokumentų parengimui, siuntimui ir archyvavimui bei kitiems veiksmams apmokėti. Pažymi, jog įstaiga vykdė specifinę veiklą, susijusią su medicinos produktų (tokių kaip kraujo komponentai), apyvarta, todėl tokio produkto saugojimas ir realizavimas nėra įprastas ir reikalauja specialių išteklių bei resursų. Be to, įmonė dalyvauja devyneriuose teisminiuose procesuose, kuriuose būtina profesionalių teisininkų pagalba; turi eilę debitorių (skolininkų), iš kurių skolas reikės išreikalauti teismine tvarka; dalis dokumentų yra paimti FNTT tyrimui, kas patvirtina, jog po FNTT tyrimo gali prireikti inicijuoti papildomus procesus dėl įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos; įmonė turi nemažai trumpalaikio turto, kurio pelningam realizavimui reikės papildomų lėšų. Administratoriaus nuomone, bankroto procedūros gali užtrukti ilgiau nei dvejus metus, todėl, įvertinus vykdytinų bankroto procedūrų visumą, kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų suma yra objektyviai pagrįsta, nepažeidžia viešojo intereso ir atitinka ekonomiškumo principą, suteikia tikrumą ir aiškumą kreditoriams, nes jau pačiame priminiame etape tampa aišku, kokios bus bankroto administravimo sąnaudos. Be to, administravimo išlaidų klausimas yra išimtinė kreditorių kompetencija, todėl tik jie sprendžia, ar administratoriaus pateikta administravimo išlaidų sąmata yra tvirtintina ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi VšĮ „Kauno kraujo centras“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2014 m. vasario 20 d. įvykusiame BVšĮ „Kauno kraujo centras“ kreditorių susirinkime 3-uoju dienotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui nustatymo) priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta patvirtinti bendrą administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą, nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro – 300 000 Lt (plius mokėtini mokesčiai). Pareiškėja prašo šį nutarimą panaikinti ir klausimą iš naujo perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui, kadangi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia kreditorių interesus.

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Šio įstatymo 23 straipsnyje, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyti kreditoriaus susirinkimo įgaliojimai tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis bylos duomenimis, galima teigti, jog skundžiamas nutarimas priimtas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, kadangi susirinkimas buvo sušauktas laiku, procedūrinių pažeidimų dėl susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos nenustatyta, už skundžiamą nutarimą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 51,72 proc., prieš nutarimą – 1,63 proc., taigi nutarimas buvo priimtas balsų dauguma. Tačiau, teismo vertinimu, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, prieštarauja ĮBĮ normoms, reglamentuojančioms administravimo išlaidų turinį, o taip pat pažeidžia kreditorių interesus, nes iš esmės paneigia kreditorių galimybę kontroliuoti tam tikros administravimo išlaidų dalies pagrįstumą.

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta būtent administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Ši įstatymo nuostata sietina su tuo, kad administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. Pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimą, laikinąją administravimo išlaidų, nenustatant atskirai administratoriui konkretaus atlyginimo, sąmatą tvirtina teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o toliau tokių išlaidų inter alia administratoriui mokėtinos sumos nustatymo teisė ir pareiga pereina pirmajam kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis bankroto proceso eigoje arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Tai, kad administravimo išlaidų išskaidymas bent į dvi dalis – atlyginimą administratoriui ir kitas administravimo išlaidas – egzistuoja ir administratoriui turi būti nustatytas konkretus atlyginimas, be aukščiau minėtų argumentų patvirtina ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad administratoriui mokamo atlyginimo suma nustatoma su administratoriumi sudaromoje pavedimo sutartyje. Taigi, kreditorių susirinkimui priėmus ginčijamą nutarimą, nėra aišku, kaip realiai pavedimo sutartyje atsispindės administratoriaus atlyginimo suma. Be to, nesant tokio išskyrimo, atsiranda neaiškumas dėl tokių išlaidų apmokėjimo, nes administratoriui mokėtino atlyginimo dydis tampa priklausomas nuo patiriamų kitų administravimo išlaidų – jis proporcingai kinta keičiantis kitų išlaidų dydžiui. Vienu atveju atlyginimas gali būti per didelis, kitu atveju – per mažas. Toks neaiškumas ateityje gali peraugti į naujus ginčus su kreditoriais, kas lemtų ir bankroto procedūrų vykdymo užtęsimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2539/2011).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad administravimo išlaidų tvirtinimo atskirumo kriterijaus nesilaikymas ne tik pažeidžia ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytą pavedimo sutarties, sudaromos su administratoriumi, turiniui keliamą reikalavimą – sutartyje apibrėžti administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarką bei įvardinti konkretų jų dydį, bet taip pat objektyviai užkerta galimybę kreditorių susirinkimui įvertinti jų realaus (ne)panaudojimo tikslingumą, sąsajumą su būtinomis vykdyti ir realiai vykdytomis bankroto procedūromis (pavyzdžiui, siekiant gauti didesnį atlyginimą, bankroto procese gali būti vengiama atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikti būtų tikslinga), kas padidintų ginčų dėl šių klausimų ateityje kilimo riziką. Dėl to galėtų būti paneigiama arba bent jau ribojama kreditorių susirinkimo galimybė kontroliuoti, ar administravimo išlaidos atitinka racionalumo kriterijų užtikrinant tinkamą pačių kreditorių interesų gynimą bankroto procese.

Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nustatytų administravimo išlaidų dydžio bei struktūros, atlikti kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidų sąmatos bei administratoriaus atlyginimo teisingumo, jų atitikties darbo apimčiai ir kitiems kriterijams, kontrolę teismas gali tik tuomet, kai galima nustatyti atskirų administravimo išlaidų dydį, t. y. identifikuoti, kokia suma skiriama administratoriaus atlyginimui ir kokia suma kitoms bankroto administravimo metu administravimo išlaidoms apmokėti. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinus 300 000 Lt administravimo išlaidų sumą visam bankroto bylos laikotarpiui, neišskiriant iš jos lėšų dalies, mokėtinos kaip atlyginimas administratoriui, teismas neturi galimybės patikrinti ir pasisakyti dėl administravimo išlaidų realumo ir teisėtumo. Nors tam tikrus administravimo išlaidų kriterijus administratorius nurodė atsiliepime į pareiškėjos (kreditorės) skundą, nurodyti argumentai situacijos iš esmės nekeičia. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju negalima objektyviai nustatyti, koks tiksliai buvo nustatytas administratoriaus atlyginimas (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis) ir kokia suma skirta bankroto procedūrų vykdymo išlaidoms apmokėti, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratoriaus išlaidų sąmatą nesivadovavo administravimo išlaidų atskirtinumu, nepatvirtino bankroto administratoriui už vykdomas bankroto administravimo procedūras mokėtino atlygio, kuris yra privaloma pavedimo sutarties dalis, tuo pažeisdamas ĮBĮ normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų turinį (ĮBĮ 36 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, naikintinas ir sąmatos tvirtinimo klausimas perduotinas BVšĮ „Kauno kraujo centras“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti bankrutavusios viešosios įstaigos „Kauno kraujo centras“ 2013 m. vasario 20 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo 3 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas